Pradžia / Balkanai / Ką aplankyti Zadare Kroatijoje

Ką aplankyti Zadare Kroatijoje

Zadaras – miestas, kuris nepaleidžia

Yra tokių vietų, kurios tau patinka iš karto. Ir yra tokių, kurios tau patenka po oda lėtai, beveik nepastebėtai – kol vieną dieną supranti, kad galvoji apie jas dažniau nei apie bet kurią kitą kelionę. Zadaras man yra būtent tokia vieta. Kroatijos Dalmatijos pakrantėje įsikūręs miestas nėra toks triukšmingas kaip Dubrovnikas, nėra toks turistiškai išpūstas kaip Splitas, bet turi kažką savo – autentišką, ramų, bet kartu labai gyvą charakterį.

Zadaras dažnai lieka šešėlyje, kai žmonės planuoja kelionę į Kroatiją. Ir tai, tiesą sakant, yra jo privalumas. Čia dar galima pasijusti kaip tikrame mieste, o ne muziejuje po atviru dangumi. Gatvėse vaikšto vietiniai, kavinėse sėdi ne vien turistai, o senamiestis – nors ir pilnas istorijos – vis dar kvėpuoja.

Šiame straipsnyje papasakosiu, ką tikrai verta pamatyti, kur eiti, ko nepraleisti ir kaip iš šio miesto išspausti maksimumą – nesvarbu, ar turite dvi dienas, ar visą savaitę.

Senasis miestas – laiko kapsulė prie jūros

Zadaro senasis miestas yra pusiasalyje, apsuptame Adrijos jūros vandeniu iš trijų pusių. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių antikinių miestų visoje Kroatijoje, ir vaikščiojant jo siauromis gatvėmis nesunku suprasti kodėl. Romėnų forumas, viduramžių bažnyčios, Venecijos laikų rūmai – visa tai susipynę į vieną kompaktišką, lengvai apeinamu pėsčiomis erdvę.

Pradėkite nuo Romėnų forumo – tai didžiausias išlikęs romėnų forumas rytinėje Adrijos pakrantėje. Jis nėra toks įspūdingas kaip Romos forumas, bet turi savotišką ramybę. Čia stovi vienišas kolonos fragmentas, prie kurio, pasak legendos, viduramžiais buvo rišami nusikaltėliai. Forumas dabar tarnauja kaip natūrali miesto gyventojų susibūrimo vieta – vakare čia sėdi vietiniai, bėgioja vaikai, o turistai fotografuoja. Tai geras ženklas.

Netoli forumo stovi Šventojo Donato bažnyčia – neabejotinai labiausiai atpažįstamas Zadaro simbolis. IX amžiuje pastatyta apvalios formos bažnyčia dabar veikia kaip muziejus ir koncertų salė. Viduje beveik nieko nėra – jokių altorių, jokių paveikslų – tik akmeninės sienos ir nuostabi akustika. Vasarą čia rengiami klasikinės muzikos koncertai, ir jei jums pasiseks pataikyti į vieną iš jų, tai bus vienas įsimintiniausių vakarų kelionėje.

Taip pat verta užsukti į Šventosios Anastazijos katedrą – romaninio stiliaus statinį, kurio bokštas siūlo puikų vaizdą į miestą ir jūrą. Lipimas į viršų kainuoja kelis eurus, bet vaizdas tikrai vertas.

Praktinis patarimas: senąjį miestą galima apeiti per 2–3 valandas, bet geriau skirkite visą dieną. Užsukite į mažas kavines, pasėdėkite ant laiptų, stebėkite žmones. Zadaras nėra vieta, kurią reikia „uždaryti” – jis geriau atsiskleidžia lėtai.

Jūros vargonai ir Saulės pasisveikinimas – du stebuklai prie vandens

Jei Zadaras turi du dalykus, dėl kurių žmonės specialiai čia atvažiuoja, tai yra Jūros vargonai ir Saulės pasisveikinimas. Ir nors tai skamba kaip turistinė klišė, šie du objektai tikrai nusipelno savo reputacijos.

Jūros vargonai – tai architekto Nikola Bašić kūrinys, įrengtas 2005 metais. Principas paprastas: po akmenine pakrantės promenada yra įrengti vamzdžiai, pro kuriuos bangos stumia orą. Tas oras sukuria garsą – kažką tarp fleitos ir vargonų. Kiekviena banga skamba šiek tiek kitaip, priklausomai nuo jos stiprumo ir ritmo. Rezultatas – nuolat besikeičianti, niekada nepasikartojanti melodija.

Tai viena tų retų vietų, kur tiesiog reikia atsisėsti ir klausytis. Nieko nedaryti. Tik sėdėti ant akmenų, žiūrėti į jūrą ir klausytis. Ypač gražu anksti ryte, kai turistų dar mažai, arba vėlai vakare.

Šalia Jūros vargonų yra Saulės pasisveikinimas – apvalus stiklinis diskas, įmontuotas į grindis. Dieną jis kaupia saulės energiją, o sutemus pradeda šviesti įvairiomis spalvomis, sinchronizuotomis su Jūros vargonų garsais. Vaizdas iš tikrųjų gana hipnotizuojantis, ypač kai aplink susirenka žmonės ir visi kartu stebi šią natūraliai sukurtą šviesos ir garso instaliaciją.

Garsusis filmų režisierius Alfredas Hitchcockas kadaise teigė, kad Zadaras turi gražiausią saulėlydį pasaulyje. Ar tai tiesa – spręskite patys, bet saulėlydžio žiūrėjimas nuo šios promenados tikrai yra privaloma programa.

Muziejai, kuriuos verta aplankyti (ir kuriuos galima praleisti)

Zadaras turi nemažai muziejų, bet ne visi jie vienodai įdomūs. Kad nešvaistytumėte laiko, pasakysiu atvirai, ką tikrai verta pamatyti.

Šventojo Krišoforo bažnyčios muziejus – čia saugoma viena įspūdingiausių relikvijų kolekcijų Kroatijoje. Auksiniai indai, šventųjų relikvijos, viduramžių menas – visa tai puikiai eksponuojama ir gerai paaiškinta. Jei domitės viduramžių istorija ar bažnytiniu menu, tai tikrai verta.

Nacionalinis muziejus – solidus, bet gana standartinis. Kroatijos istorija nuo priešistorės iki šių dienų. Jei turite laiko – užeikite, jei ne – nieko neprarasite.

Stiklo muziejus – mažas, bet netikėtai įdomus. Adrijos regiono stiklo gamybos istorija, seni buteliai, dekoratyviniai daiktai. Trunka apie 30–40 minučių ir kainuoja nedaug.

O dabar apie tai, ką galima praleisti: Gamtos istorijos muziejus yra gana senas ir nemodernizuotas. Jei nesate entuziastingas gamtos mokslų gerbėjas, jūsų laikas bus geriau praleistas kitur.

Praktinis patarimas: daugelis muziejų Zadarе yra kompaktiški ir netoli vienas kito. Galite suplanuoti „muziejinę dieną” ir per 5–6 valandas aplankyti 3–4 iš jų, nepervargdami.

Zadaras kaip bazė – išvykos į apylinkes

Vienas didžiausių Zadaro privalumų – jo geografinė padėtis. Miestas yra puiki bazė, iš kurios galima pasiekti kai kurias geriausias Kroatijos gamtines ir kultūrines atrakcijas.

Plitvicės ežerai yra maždaug 1,5–2 valandų kelio atstumu. Tai UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis nacionalinis parkas su kaskadų sistema, turkio spalvos ežerais ir tiltais per vandenis. Jei dar nebuvote – tai privaloma. Jei buvote – žinote, kodėl verta grįžti. Rekomenduoju vykti anksti ryte (parkas atidaromas 7–8 val.), nes popietę žmonių srautai tampa tikrai dideli.

Kornati salos – nacionalinis parkas, sudarytas iš 89 salų ir salelių. Tai vienas labiausiai negyvenamų ir laukinių archipelagų Viduržemio jūroje. Galima vykti organizuotomis ekskursijomis iš Zadaro uosto arba išsinuomoti burlaivį. Salos atrodo beveik mėnulio peizažo – plikos, akmeninės, su tamsiai mėlynu vandeniu aplinkui. Labai kitokia patirtis nei įprastas Kroatijos paplūdimys.

Paklenica nacionalinis parkas yra vos 40 minučių kelio. Čia yra puikūs pėsčiųjų takų maršrutai tarp kalkakmenio kanjonų. Populiariausias – Velika Paklenica kanjonas – yra gana lengvas ir tinkamas šeimoms. Jei norite ko nors sudėtingesnio, yra ir ilgesnių, kalnuotesnių maršrutų.

Nin – mažas miestelis vos 15 km nuo Zadaro. Čia yra mažiausia katedra pasaulyje (taip, oficialiai), senovinis drusko ežeras ir vienas geriausių paplūdimių šioje pakrantės dalyje – Kraljičina plaža (Karalienės paplūdimys), žinomas savo gydomuoju purvu. Žmonės čia tiesiog tepasi purvu ir sėdi saulėje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo keistai, bet kai pamatai, kaip tai daro vietiniai, pradedi suprasti, kad čia tiesiog tradicija.

Kur valgyti ir gerti – be turistinių spąstų

Zadaras turi gerą maisto sceną, bet kaip ir bet kuriame turistiniame mieste – reikia žinoti, kur eiti. Restoranai tiesiai prie pagrindinių lankytinų vietų dažnai yra pervertinti ir vidutiniški.

Dėl žuvies ir jūros gėrybių eikite į Fosa restoraną – jis įsikūręs prie senovinių miesto vartų, tiesiai prie vandens. Brangiau nei vidutiniškai, bet kokybė atitinka kainą. Grilio žuvis čia tikrai puiki.

Jei norite kažko paprastesnio ir pigesio, ieškokite vietų, kur matote daugiau vietinių nei turistų. Konoba tipo restoranai (tradiciniai kroatiški užeigos) siūlo namų stiliaus maistą – dalmatinišką troškintą mėsą, šviežias salotas, geras vyno taureles. Kaina dažniausiai yra 10–15 eurų už pagrindinį patiekalą.

Pusryčiams ar pietums puikiai tinka Pekara (kepykla) – kroatiški kepiniai, burek su sūriu ar mėsa, šviežia kava. Tai tikrų tikriausias vietinis pusryčių formatas ir kainuoja centus.

Dėl gėrimų – Zadaras yra žinomas dėl Maraschino likerio, gaminamo iš vietinių Marasca vyšnių. Tai saldus, aromatingas likeris, kurį galima nusipirkti kaip suvenyrą arba išgerti vietoje. Jis turi ilgą istoriją – gamyba Zadarе prasidėjo dar XVI amžiuje.

Vakaro gėrimams promenada ir aplinkinės gatvės siūlo daug barų. Atmosfera čia yra atsipalaidavusi – žmonės sėdi lauke, klauso muzikos, žiūri į jūrą. Nereikia ieškoti kažko ypatingo – tiesiog atsisėskite ten, kur jums patinka vieta.

Praktiniai dalykai – kaip, kada ir kiek

Kelionės planavimas į Zadarą nėra sudėtingas, bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti iš anksto.

Kada vykti: geriausi mėnesiai yra gegužė–birželis ir rugsėjis–spalis. Oras jau arba dar šiltas, jūra maudytis tinkama, bet turistų srautai nėra tokie dideli kaip liepos–rugpjūčio mėnesiais. Liepa ir rugpjūtis yra piko sezonas – kainos aukštesnės, žmonių daugiau, viešbučiai užsakyti iš anksto. Jei galite rinktis – rinkitės birželį arba rugsėjį.

Kaip pasiekti: Zadaras turi tarptautinį oro uostą, į kurį skraido nemažai pigių aviakompanijų iš Europos miestų. Iš Vilniaus tiesioginių skrydžių nėra, bet per Varšuvą, Rygą ar Frankfurtą galima pasiekti gana patogiai. Taip pat galima atvykti autobusu iš Splito, Dubrovniko ar Rijekos.

Transportas vietoje: senasis miestas yra pėsčiomis apeinamas. Automobilis reikalingas tik jei planuojate išvykas į apylinkes. Automobilį galima išsinuomoti oro uoste arba mieste – kainos vasarą yra didesnės, todėl geriau rezervuoti iš anksto.

Apgyvendinimas: senajame mieste yra daug apartamentų ir mažų viešbučių. Tai patogiausia vieta apsistoti, jei norite viską pasiekti pėsčiomis. Jei ieškote paplūdimio tipo atostogų, galite rinktis viešbučius šiek tiek toliau nuo centro – Borik rajone yra keletas didesnių viešbučių su paplūdimiais.

Biudžetas: Zadaras yra šiek tiek pigesnis nei Dubrovnikas ar Splitas. Vidutiniškai per dieną (apgyvendinimas, maistas, įėjimai į lankytinas vietas) galite tikėtis išleisti 60–100 eurų vienam žmogui, priklausomai nuo komforto lygio.

Kai Zadaras jau tampa savu

Yra kažkas tokio Zadarе, kas verčia grįžti. Gal tai tas rytas, kai atsibundi anksti ir eini prie jūros, kol miestas dar miega, ir girdi tik Jūros vargonų garsą ir žuvėdrų riksmą. Gal tai ta kavos taurė mažoje kavinėje, kur baristas tave jau pažįsta po dviejų dienų. O gal tiesiog tas jausmas, kad čia dar nėra viskas suplanuota ir suformatuota turistams.

Zadaras yra vieta, kuri tau leidžia būti keliautoju, o ne tik turistu. Skirtumas gali atrodyti menkas, bet kai jį pajunti – supranti, apie ką kalbu. Čia galima pasiklysti siaurose gatvėse ir tai bus malonumas, o ne problema. Galima atsisėsti ant akmenų prie jūros ir nieko nedaryti valandą – ir tai bus visiškai priimtina.

Nepraleiskite saulėlydžio. Nepraleiskite Jūros vargonų ankstų rytą. Nusipirkite butelį Maraschino. Nuvykite į Kornatus, jei tik turite galimybę. Ir jei kada nors paklaus, ar verta vykti į Zadarą – žinokite, kad atsakymas yra taip, be jokių išlygų.