Pradžia / Balkanai / Geriausios paplūdimio vietos Kroatijoje

Geriausios paplūdimio vietos Kroatijoje

Kodėl Kroatija vis dar laimi paplūdimių kovą

Kiekvieną vasarą milijonai žmonių iš visos Europos suka galvas, kur važiuoti prie jūros. Graikija? Ispanija? Italija? Bet kas bent kartą lankėsi Kroatijoje, tas žino – šita šalis turi kažką ypatingo. Adrijos jūra čia tokia skaidri, kad matai dugną net keturių metrų gylyje. Pakrantė driekiasi daugiau nei 1700 kilometrų, o jei skaičiuosi ir salas – galima padvigubinti. Paplūdimiai čia būna labai skirtingi: vieni žvyruoti ir laukiniai, kiti – su visomis paslaugomis ir šezlongais. Vienas dalykas tikras – tuščiomis rankomis iš Kroatijos neparvažiuosi.

Šiame straipsnyje nerašysiu apie visus paplūdimius iš eilės kaip kokiame turistiniame kataloge. Pabandysiu papasakoti apie vietas, kurios tikrai vertos kelionės – ir paaiškinsi, kodėl viena tinka šeimoms su vaikais, kita – tiems, kas ieško ramybės, o trečia – jauniems žmonėms, kuriems svarbu ir naktinis gyvenimas.

Zlatni Rat – paplūdimys, kurį visi fotografuoja, bet ne visi supranta

Pradėkime nuo labiausiai žinomo. Zlatni Rat prie Bolo miestelio Brač saloje – tai turbūt pats fotografuojamas paplūdimys visoje Kroatijoje. Ta ilga smailė, įsirėžusi į jūrą kaip pirštas – atrodo lyg iš kompiuterinės grafikos. Ir taip, tikrovėje tai atrodo lygiai taip pat įspūdingai kaip nuotraukose.

Bet čia yra vienas niuansas, kurį reikia žinoti iš anksto: paplūdimys žvyruotas, ne smėlėtas. Jei tikėjaisi minkšto smėlio po kojomis – nusivylimas garantuotas. Žvyras čia stambaus, kojos įskaudės per pirmą dieną, jei neturi vandens batukų. Tai rimtas patarimas, ne formalumas.

Kas daro šią vietą išskirtinę – tai vėjas. Maestral čia pučia beveik kiekvieną popietę, todėl Zlatni Rat tapo viena populiariausių vietų Europoje vėjasurfininkams ir banglenčių sporto mėgėjams. Jei nori išmokti – čia yra kelios mokyklos, kur galima išsinuomoti įrangą ir pasiimti pamokas.

Praktinis patarimas: Atvyk anksti ryte – iki 9 val. Vėliau paplūdimys prisipildo žmonių taip, kad sunku rasti vietos. Iš Splito į Bol plaukia keltai, kelionė trunka apie 50 minučių. Jei nori mažiau žmonių – eik į kairę pusę nuo pagrindinio tako, ten žmonių visada mažiau.

Paklitno ir Stiniva – tiems, kas nori pabėgti nuo minios

Stiniva – tai vienas tų paplūdimių, kurie atrodo kaip iš nuotykių filmo. Įsivaizduok: siaurutė įlanka, apsuptas aukštų uolų, į kurią patekti galima tik per siaurą tarpą tarp dviejų uolų. Jūra viduje rami, skaidri, mėlyna. Ir viskas labai kompaktiška – paplūdimys nedidelis, bet tai tik prideda žavesio.

Problema ta, kad Stiniva pastaraisiais metais tapo labai populiari. Turistiniai laivai čia atplaukia kiekvieną dieną. Jei nori matyti šią vietą be minios – reikia arba atplaukti labai anksti ryte (iki 8 val.), arba atvykti vėlai popietę, kai laivai jau išplaukia. Pėsčiomis nusileisti į Stinivą galima iš viršaus – yra takas, bet jis status ir šiek tiek sudėtingas, tad tinkamos avalynės pasiimk.

Paklitno – kiek mažiau žinoma vieta toje pačioje Hvar saloje. Čia nėra didelių paslaugų, nėra šezlongų nuomos, nėra restoranų ant paplūdimio. Yra tik jūra, pušys, ir ramybė. Žmonės, kurie čia atvyksta, dažniausiai atvyksta sąmoningai – ieško tylos. Pasiekti galima tik valtimi arba ilgesnio pėsčiojo žygio metu.

Dubrovniko apylinkės – kai miestas ir jūra susitinka

Dubrovnikas – miestas, kuris pats savaime yra turistinis magnetas. Bet daugelis žmonių, atvykę čia, nusivilia paplūdimiais – jie tikrai nėra patys geriausi Kroatijoje. Senamiestis stovi ant uolų, paplūdimiai čia žvyruoti ir gana maži.

Tačiau jei turi laiko ir nori išnaudoti Dubrovniko apylinkes – situacija keičiasi. Lokrum sala, pasiekiama per 15 minučių valtimi nuo senojo uosto, siūlo kelias įdomias vietas maudytis – ne klasikinius paplūdimius, bet uolėtas įlankas su nuostabiu vandeniu. Sala yra gamtos rezervatas, todėl čia nėra viešbučių ar restoranų – tik gamta ir takai.

Šiek tiek toliau – Mljet sala. Čia yra nacionalinis parkas su dviem sūriais ežerais, kurie iš tikrųjų yra sujungti su jūra. Maudytis juose – nepaprasta patirtis. Vanduo šiltesnis nei jūroje, ramesnis, ir aplinka tiesiog fantastiška. Mljet pasiekiamas keltu iš Dubrovniko arba iš Korčulos.

Praktinis patarimas: Jei apsistoji Dubrovnike ir nori gerų paplūdimių – nuomokis automobilį arba motorolerį ir važiuok į Župu Dubrovačką – tai paplūdimių zona į rytus nuo miesto, kur vanduo puikus, o žmonių mažiau nei mieste.

Makarska Rivjera – klasika su priežastimi

Makarska Rivjera – tai apie 60 kilometrų pakrantės tarp Splito ir Dubrovniko. Čia yra visos sąlygos tam, kas nori klasikinių atostogų prie jūros: ilgi smulkaus žvyro paplūdimiai, daug viešbučių ir apartamentų, restoranai, barai, naktinis gyvenimas.

Makarska miestas pats savaime labai gyvybingas. Vakare promenada pilna žmonių, restoranai siūlo puikius jūros gėrybių patiekalus, o naktiniai klubai dirba iki ryto. Tai tinkama vieta jauniems žmonėms arba tiems, kas nori derinti poilsį prie jūros su aktyviu vakariniu gyvenimu.

Brela – mažas miestelis šiauriniame Rivjeros gale – daugelio laikomas gražiausiu. Paplūdimys čia ilgas, pušys auga beveik iki vandens krašto, ir yra ta garsioji uola jūroje su kryžiumi, kuri tapo vienu iš Kroatijos simbolių. Brela ramesnė nei Makarska, labiau tinkama šeimoms.

Baska Voda ir Promajna – dar ramesnės alternatyvos toje pačioje Rivjeroje. Čia daugiau vyresnio amžiaus turistų, mažiau triukšmo, bet vanduo lygiai toks pat geras.

Istrija – kitokia Kroatija, kurią verta atrasti

Daugelis žmonių, galvodami apie Kroatijos paplūdimius, galvoja apie Dalmatiją – Splitą, Dubrovniką, salas. Bet Istrija šiaurės vakaruose – visiškai kitokia patirtis, ir ji tikrai verta dėmesio.

Rovinj – vienas gražiausių miestelių visoje Adrijos pakrantėje. Senas miestas stovi ant pusiasalio, spalvoti namai kyla tiesiai iš jūros, o aplink yra daugybė mažų įlankų ir uolėtų paplūdimių. Čia nėra didelių smėlėtų paplūdimių – vietoj to yra uolėtos platformos, iš kurių žmonės šoka į jūrą, ir mažos žvyruotos įlankos. Vanduo čia šiek tiek vėsesnis nei pietuose, bet labai švarus.

Poreč apylinkėse yra Zelena Laguna ir Plava Laguna – tai didelės turistinės zonos su organizuotais paplūdimiais, vandens parkais, dviračių takais. Šeimoms su mažais vaikais – idealus pasirinkimas. Infrastruktūra čia puiki, viskas arti, ir vaikai tikrai nebus nuobodu.

Premantura pusiasalis Istrijos pietuose – visiškai kitokia nuotaika. Čia yra Kamenjak gamtos parkas – laukinis, beveik nepaliestas, su šimtais mažų įlankų. Čia nėra didelių paslaugų, bet yra laisvė. Galima nusipirkti dviratį arba motorolerį ir visą dieną tyrinėti pakrantę, kiekvienoje įlankoje sustodamas maudytis. Vanduo čia tiesiog fenomenalus.

Salos, kurios keičia požiūrį į atostogas

Kroatijoje yra daugiau nei tūkstantis salų – iš kurių apie penkiasdešimt yra gyvenamos. Kiekviena turi savo charakterį, ir pasirinkti tinkamą – svarbu.

Hvar – turbūt žinomiausia. Čia yra ir gražių paplūdimių, ir aktyvaus naktinio gyvenimo, ir istorinio senamiesčio. Bet Hvar tapo labai brangus ir labai populiarus. Jei nori ramybės – važiuok į rytinę salos dalį, kur yra maži kaimeliai ir beveik tušti paplūdimiai.

Vis – mažesnė sala, kuri ilgą laiką buvo uždara kariuomenės zona. Todėl ji išliko neišplėtota ir autentiška. Komižos miestelis – vienas gražiausių Kroatijoje. Paplūdimiai čia ramesni, žmonių mažiau, ir atmosfera labiau primena tikrą Kroatiją, o ne turistinį kurortą.

Korčula – sala, kuri teigia esanti Marko Polo gimtinė. Miestas su viduramžių sienomis, siauros gatvutės, vynuogynai. Lumbarda kaimas salos rytuose turi vieną iš nedaugelio smėlėtų paplūdimių Kroatijoje – Pržina. Smulkus smėlis, sekli jūra – puiku šeimoms su mažais vaikais.

Lastovo sala – tolimiausia gyvenama sala Kroatijoje. Čia turistų mažai, infrastruktūra kukli, bet gamta nepaliesta. Jei nori tikros izoliacijos ir nuostabaus snorkeliavimo – Lastovo yra atsakymas. Tik reikia žinoti, kad keltas čia plaukia ne taip dažnai, tad reikia planuoti iš anksto.

Kai paplūdimys tampa gyvenimo būdu – praktiniai patarimai keliautojui

Kroatija – šalis, kur galima praleisti dvi savaites ir vis tiek jausti, kad nespėjai pamatyti nė pusės. Todėl prieš važiuojant verta pagalvoti, ko iš tikrųjų nori.

Jei svarbu vanduo – važiuok į salas arba į Istrijos pietus. Vanduo ten skaidriausias. Jei svarbu infrastruktūra ir patogumas – Makarska Rivjera arba Istrijos turistinės zonos. Jei svarbu autentiškumas ir mažiau turistų – Vis, Lastovo, arba mažesni kaimeliai Dalmatijoje.

Keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš važiuojant:

  • Liepa ir rugpjūtis – piko sezonas. Kainos aukščiausios, žmonių daugiausiai. Jei gali rinktis – birželis arba rugsėjis yra daug malonesni mėnesiai. Vanduo vis tiek šiltas, bet žmonių perpus mažiau.
  • Automobilių nuoma – labai rekomenduojama, ypač jei planuoji tyrinėti pakrantę. Viešasis transportas veikia, bet ribotai, ir daugelio gražiausių vietų be automobilio tiesiog nepasieksi.
  • Vandens batai – ne prabanga, o būtinybė. Dauguma Kroatijos paplūdimių žvyruoti arba uolėti. Kojos ačiū pasakys.
  • Keltai – planuok iš anksto, ypač vasarą. Populiariose linijose (pvz., Splitas–Hvar) eilės gali būti ilgos. Bilietus galima pirkti internetu iš anksto.
  • Maistas – valgyk ten, kur valgo vietiniai. Restoranai prie pat paplūdimio dažniausiai brangūs ir vidutiniški. Užeik į vidines gatves – ten rasi geresnį maistą už mažesnę kainą.

Kroatija nėra pigi šalis – ypač vasarą. Bet ji siūlo kažką, ko daugelis kitų Viduržemio jūros šalių negali pasiūlyti: tą unikalų derinį tarp laukiškos gamtos ir civilizacijos, tarp istorijos ir šiuolaikinio komforto. Paplūdimiai čia nėra tik vieta gulėti su knyga – jie yra durys į visą tą Adrijos pasaulį, kurį, kartą pamatęs, norisi vis grįžti ir grįžti.