Pradžia / Danija / Ką aplankyti Kopenhagoje per savaitgalį

Ką aplankyti Kopenhagoje per savaitgalį

Kodėl Kopenhaga verta kiekvieno euro ir valandos

Kopenhaga – tai miestas, kuris sugeba padaryti kažką labai reto: jis atrodo ir kaip pasakų knyga, ir kaip visiškai gyvas, kvėpuojantis miestas vienu metu. Ne muziejinis, ne dirbtinai išpuoštas turistams, o tikras. Čia žmonės važinėja dviračiais per lietų, kavines lanko su šunimis, o architektūra maišosi taip, kad senas ir naujas nesipešasi, o draugiškai kalbasi.

Jei turi tik savaitgalį – penktadienio vakarą, šeštadienį ir sekmadienį – tai yra pakankamai. Bet tik tada, jei žinai, kur eiti ir ko neiklaisti. Šiame straipsnyje bandysiu tau padėti susidėlioti planą, kuris nesijaustų kaip turistinis maratonas, bet ir nepaliktų jausmo, kad praleidai kažką svarbaus.

Svarbu žinoti iš anksto: Kopenhaga nėra pigi. Tai vienas brangiausių miestų Europoje. Bet tai nereiškia, kad reikia išleisti turtus – tiesiog reikia žinoti, kur valgyti, kur ne, ir kaip judėti po miestą. Apie tai taip pat pakalbėsime.

Penktadienio vakaras: pirmas įspūdis ir Nyhavn

Jei atskrendi vakare, neiklaisk tiesiai į viešbutį ir nelikk ten. Kopenhaga penktadienio vakarais gyva – ir tai yra geras dalykas. Pirmiausia eik į Nyhavn. Taip, žinau – tai pats turistiškiausias vietas mieste. Bet yra priežastis, kodėl visi ten eina: jis tikrai gražus.

Spalvoti XVII amžiaus namai, kanalai, žmonės sėdintys lauke su alumi rankose (net ir tada, kai vėsoka – danai turi antklodžių ir šildytuvų lauko kavinėse) – tai yra tas pirmasis Kopenhagos vaizdas, kurį prisimeni. Nyhavn yra ne tik nuotraukoms. Čia galima atsisėsti, išgerti vietinio alaus, stebėti miestą ir leisti sau suprasti, kad esi čia.

Praktinis patarimas: Nyhavn restoranai ir barai yra brangūs ir vidutiniški maisto kokybės atžvilgiu. Jei nori valgyti, eik į vieną iš šoninių gatvių – ten kainos žemiausios ir maistas geresnis. Pats Nyhavn – alui ir atmosferai, ne vakarienei.

Jei dar turi energijos po ilgos kelionės, pasivaikščiok iki Kongens Nytorv – didžiosios aikštės šalia Nyhavn. Ten stovi Karališkasis teatras ir yra gražus vakarinis apšvietimas. Nuo čia iki centro pėsčiomis – dešimt minučių.

Šeštadienis rytas: turgus, kava ir Christiania

Šeštadienio rytą neskubėk. Kopenhaga yra miestas, kuris gerbiasi lėtą rytą. Pradėk nuo Torvehallerne – uždaro maisto turgaus prie Israels Plads. Tai vienas geriausių turgų Skandinavijoje ir nemeluoju. Du dideli stikliniai paviljonai pilni šviežių žuvų, sūrių, duonos, kavos, šokolado, vaisių ir visko, ko gali norėti.

Čia galima pusryčiauti – ir tai bus vienas geriausių pusryčių kelionėje. Rekomenduoju paimti smørrebrød – tradicinį danišką atvirą sumuštinį ant ruginės duonos. Jis atrodo paprastai, bet skonis yra kažkas visai kito. Klasikiniai variantai: silkė su kaparėliais, krevetės su majonezu arba rūkyta žuvis su kiaušiniu.

Po pusryčių eik į Christiania – laisvąją valstybę mieste. Tai nėra tik turistinė atrakcija, tai tikra bendruomenė, egzistuojanti nuo 1971 metų. Buvusi karinė bazė tapo alternatyviu gyvenimo eksperimentu: čia žmonės patys stato namus, turi savo taisykles ir gyvena kitaip nei likęs miestas.

Christiania yra prieštaringa vieta – ten yra vadinamoji Žalioji gatvė, kur atvirai prekiaujama kanapėmis (tai yra pilkoji zona Danijos teisės atžvilgiu). Fotografuoti ten draudžiama ir tai reikia gerbti. Bet Christiania yra daugiau nei tai – čia yra kavinių, meno, muzikos, neįtikėtinos architektūros ir žmonių, kurie tikrai tiki, kad galima gyventi kitaip. Verta praleisti bent pusantros valandos.

Svarbu: Christiania nėra pavojinga vieta, bet reikia elgtis pagarbiai. Neklausinėk žmonių apie jų gyvenimą kaip turistinis žurnalistas. Tiesiog būk žmogus tarp žmonių.

Šeštadienis po pietų: dizainas, architektūra ir dviračiai

Kopenhaga yra dizaino sostinė – ir tai nėra tuščias titulas. Po pietų rekomenduoju pereiti per Strøget – pėsčiųjų gatvę, kuri eina per visą miesto centrą. Ji ilga, bet neišsiblaškyk ten per daug. Strøget turi ir H&M, ir Zara, bet taip pat turi danų dizaino parduotuves, kur galima rasti tikrai unikalių dalykų.

Jei domina architektūra, eik prie Operahouse – Kopenhagos operos teatro. Jis stovi ant salos priešais Amalienborg rūmus ir atrodo kaip kažkas iš kito pasaulio. Architektą Jørn Utzon (tas pats, kuris suprojektavo Sidnėjaus operos teatrą) danai iš pradžių kritikavo, o dabar didžiuojasi. Prie jo galima prieiti nemokamai, pasivaikščioti aplink ir pamatyti miestą iš vandens pusės.

Jei nori judėti kaip tikras kopenhagietis – išsinuomok dviratį. Mieste yra Donkey Republic ir Bycyklen sistemos – galima naudotis programėle ir pasiimti dviratį beveik bet kur. Kopenhaga turi daugiau dviračių takų nei bet kuris kitas Europos miestas proporcingai, ir jie yra tikrai geri. Važiuoti dviračiu čia nėra nuotykis ar rizika – tai tiesiog normalus judėjimo būdas.

Po pietų apsilankyk Rosenborg pilyje. Ji stovi miesto centre, apsuptas gražaus parko – Kongens Have. Pilis yra iš XVII amžiaus ir viduje saugo danų karališkuosius lobius, įskaitant karūnas ir skeptrus. Bilietai kainuoja apie 130 DKK (apie 17 eurų), bet verta. Parkas aplink pilį yra nemokamas ir labai malonus – ypač jei oras geras.

Šeštadienis vakaras: kur valgyti ir ko vengti

Kopenhagoje yra daugiau Michelin žvaigždučių turinčių restoranų nei daugelyje didesnių Europos miestų. Bet tai nereiškia, kad reikia leisti 300 eurų vakarienei (nors jei nori – Noma ir jo broliai laukia). Yra puikių variantų ir normalesnėmis kainomis.

Rekomendacijos vakarienei:

  • Papirøen (Kopenhagos gatvės maisto turgus) – jei dar veikia sezonas, tai yra vieta, kur galima valgyti puikų maistą iš viso pasaulio už 10–15 eurų. Stovi ant vandens, atmosfera nuostabi.
  • Warpigs – amerikiečių stiliaus BBQ restoranas, kurį įkūrė danų alaus darykla Mikkeller. Mėsa rūkoma ilgai ir gerai, alus puikus, kainos priimtinos.
  • Høst – šiuolaikiškas danų virtuvės restoranas su sezoniniais ingredientais. Kaina vidutinė, bet maistas tikrai geras. Reikia rezervuoti iš anksto.
  • Kebab – taip, rimtai. Kopenhagoje yra puikių kebabinių, ypač Nørrebro rajone. Vietiniai juos myli ir tai yra geras ženklas.

Ko vengti: Bet kokio restorano, kuris turi meniu su nuotraukomis ir stovi tiesiai prie Nyhavn arba Tivoli. Ten kainos yra turistinės, o maistas – vidutinis.

Vakarą galima baigti Nørrebro rajone – tai jauniausias ir labiausiai multikultūrinis Kopenhagos rajonas. Ten yra barų, mažų muzikos vietų ir tikros miesto atmosferos. Tai nėra turistinė vieta – tai vieta, kur kopenhagietiai iš tikrųjų leidžia laiką.

Sekmadienis: Tivoli, muziejai ir paskutiniai vaizdai

Sekmadienį pradėk šiek tiek anksčiau, nes norisi suspėti daugiau. Tivoli – tai vienas seniausių pramogų parkų pasaulyje (atidarytas 1843 metais) ir jis yra tikrai ypatingas. Tai nėra tik atrakcionai – tai parkas su sodais, restoranais, muzikos scenomis ir architektūra, kuri atrodo kaip iš seno filmo.

Tivoli veikia sezoniškai – vasarą, Kalėdų metu ir kai kuriais kitais periodais. Patikrink datas prieš kelionę. Įėjimas kainuoja apie 130 DKK, atrakcionai – papildomai arba galima pirkti dieninį bilietą. Net jei nesi atrakcionų mėgėjas, Tivoli verta lankyti dėl atmosferos.

Jei muziejai – tai Nationalmuseet (Nacionalinis muziejus) yra nemokamas ir labai geras. Ten galima pamatyti danų istorijos eksponatus nuo vikingų laikų iki šiuolaikybės. Vikingų salė yra ypač įspūdinga – ne dėl to, kad ten yra kažkas sensacingo, o dėl to, kad eksponatai yra tikri ir gerai pateikti.

SMK (Statens Museum for Kunst) – Danijos nacionalinis meno muziejus – taip pat verta lankyti. Jis turi nuolatinę kolekciją su danų ir tarptautiniu menu, ir dalis ekspozicijos yra nemokama. Šiuolaikinio meno skyrius yra ypač įdomus.

Prieš išvykstant, jei dar nesi matęs – eik prie Mažosios Undinės skulptūros. Taip, ji maža. Taip, ji nuvilia daugelį turistų. Bet ji yra Kopenhagos simbolis ir ją pamatyti – tai tarsi uždėti tašką. Skulptūra stovi ant uolų prie vandens ir aplink ją visada yra žmonių. Geriausia eiti anksti ryte arba vėlai vakare, kai minios mažesnės.

Kaip judėti po miestą ir kiti praktiniai dalykai

Kopenhaga yra kompaktiška. Daugelį vietų galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu. Bet jei reikia važiuoti toliau – metro ir autobusai veikia puikiai ir yra patikimi.

Copenhagen Card – tai turistinė kortelė, kuri apima viešąjį transportą ir nemokamą įėjimą į daugumą muziejų. Ji kainuoja apie 80 eurų 48 valandoms. Ar verta? Priklauso nuo to, kiek muziejų planuoji lankyti. Jei lankysi 3–4 mokamus muziejus ir aktyviai naudosi transportu – verta. Jei ne – geriau mokėk atskirai.

Dėl kalbos: Danai kalba angliškai beveik visi ir labai gerai. Lietuviškai, žinoma, niekas nekalbės, bet komunikacija niekada nebus problema.

Dėl pinigų: Danija naudoja danų kronas (DKK), ne eurus. Kortelės priimamos visur – praktiškai nereikia grynųjų. Bet turėk keletą kronų atsarginiam atvejui.

Dėl oro: Kopenhaga gali nustebinti oru bet kuriuo metu. Net vasarą gali lyti ir pūsti vėjas. Visada turėk striukę ir, idealiu atveju, lietpaltį. Danai dėl oro nesiskundžia ir nekeičia planų – tiesiog apsirengia atitinkamai.

Kai reikia išvykti, bet nenori

Kopenhaga turi tą savybę, kurią turi tik keli miestai pasaulyje: ji palieka jausmą, kad reikia grįžti. Ne todėl, kad nepaspėjai viską pamatyti (nors ir to), o todėl, kad miestas jaučiasi kaip vieta, kur norėtum gyventi, o ne tik aplankyti.

Savaitgalio maršrutas, kurį aprašiau, yra pagrindas – ne dogma. Kopenhaga yra miestas, kuris atlygina už klaidžiojimą. Jei pamatysi įdomią kavinę – eik. Jei gatvė atrodo įdomi – pasuk. Geriausi momentai Kopenhagoje dažnai nutinka ne pagal planą: atsitiktinai rasta kepykla su geriausiu kroasanu gyvenime, žmogus, kuris papasakoja apie miestą geriau nei bet koks gidas, arba saulėlydis prie kanalo, kurio neplanajai matyti.

Grįžtant į oro uostą metro (tai labai patogu – metro eina tiesiai į terminalą), gali atrodyti, kad savaitgalio buvo per mažai. Tai yra geras ženklas. Tai reiškia, kad miestas padarė savo darbą – įsimetė po oda ir liko ten. Ir tai yra geriausia priežastis planuoti antrą kelionę.