Kodėl automobilis – vienas geriausių būdų pamatyti Europą
Jei kada nors bandėte planuoti kelionę po Europą traukiniais ar lėktuvais, tikriausiai žinote tą jausmą – kai skaičiuoji persėdimus, tikrini bagažo apribojimus ir bandai suderinti tvarkaraščius, kurie tiesiog nesuderinami. Automobilis viską keičia. Ne todėl, kad būtų pigiausia ar greičiausia galimybė, bet todėl, kad suteikia tai, ko jokie viešojo transporto tinklai negali – laisvę sustoti ten, kur nori, kada nori.
Kelionė automobiliu po Europą – tai ne tik transporto priemonės pasirinkimas. Tai visiškai kitoks požiūris į kelionę. Galite ryte išvykti iš Paryžiaus, pietauti mažame Burgundijos miestelyje, kurio nėra jokiame turistiniame gide, ir vakare jau būti Šveicarijos Alpėse. Niekas jūsų neskubina, niekas nepraneša, kad lėktuvas vėluoja, ir niekas neprašo išimti nešiojamojo kompiuterio iš kuprinės.
Žinoma, yra ir minusų – apie juos taip pat pakalbėsime. Bet jei esate bent kiek nuotykių trokštantis žmogus, šis kelionių formatas gali tapti jūsų mėgstamiausiu.
Populiariausi maršrutai, kurie tikrai verti laiko
Europa yra pakankamai kompaktiška, kad per dvi tris savaites galėtumėte apvažiuoti nemažą jos dalį, bet tuo pačiu pakankamai įvairi, kad kiekvienas šimtas kilometrų atrodytų kaip visiškai kitoks pasaulis. Štai keli maršrutai, kurie yra patikrinti ir tikrai verti dėmesio.
Klasikinis Vakarų Europos ratas – tai maršrutas, kurį dažniausiai renkasi pirmą kartą automobiliu po Europą keliaujantys žmonės. Jis dažniausiai prasideda Amsterdame arba Briuselyje, tęsiasi per Paryžių, Luaros slėnį, Bordo regioną, kerta Pirėnų papėdę, eina per Barseloną ir Rivjerą, paskui grįžta per Šveicariją ir Vokietiją. Toks ratas – apie 4000–5000 kilometrų – idealiai tinka per tris savaites, jei nesistengsite aplankyti visko iš karto.
Vidurio ir Rytų Europos maršrutas yra kur kas mažiau išvaikščiotas ir dėl to – kur kas įdomesnis. Pradėkite nuo Prahos, važiuokite į Vieną, paskui į Budapeštą, iš ten – į Slovakiją, Lenkiją ir gal net į Baltijos šalis. Šis maršrutas yra ir ženkliai pigesnis – kuras, nakvynė, maistas Rytų Europoje vis dar kainuoja mažiau nei Vakaruose, o vaizdai ir istorija nė kiek nenusileidžia.
Skandinavijos kilpa – tai maršrutas tiems, kurie nori kažko tikrai nepaprasto. Nuo Kopenhagos per Švediją į Norvegiją, per fjordus ir kalnus, paskui atgal per Suomiją arba Estiją. Keliai čia puikūs, eismas nedidelis, o gamta tokia, kad kartais tiesiog sustoji prie kelio ir sėdi žiūrėdamas. Vienintelis minusas – kuras ir maistas Skandinavijoje brangūs, tad biudžetą reikia planuoti atitinkamai.
Dokumentai, draudimas ir kiti nuobodūs, bet būtini dalykai
Niekas nemėgsta kalbėti apie dokumentus, bet čia – vieta, kur galima sutaupyti daug nervų. Keliaujant automobiliu po Europą, reikalai paprastesni nei daugelis galvoja, bet vis tiek yra keletas dalykų, kuriuos verta patikrinti iš anksto.
Pirmiausia – vairuotojo pažymėjimas. Lietuvos vairuotojo pažymėjimas galioja visoje ES, tad čia problemų neturėtų kilti. Jei planuojate važiuoti už ES ribų – į Norvegiją, Šveicariją, Turkiją ar Balkanų šalis, kurios dar nėra ES narės – pažymėjimas taip pat paprastai priimamas, bet verta pasitikrinti konkrečios šalies reikalavimus.
Antra – automobilio draudimas. Jūsų standartinis TPVCA (žalioji kortelė) draudimas paprastai galioja daugelyje Europos šalių, bet ne visose. Prieš išvykdami, paskambinkite savo draudikui ir paprašykite patvirtinti, kuriose šalyse draudimas galioja. Jei važiuojate į Balkanus ar kitas ne ES šalis, gali tekti pirkti papildomą draudimą pasienyje – tai nėra brangu, bet geriau žinoti iš anksto.
Trečia – vinjetės ir kelių mokesčiai. Tai vienas iš dalykų, dėl kurių daugelis keliautojų gauna nemalonių staigmenų. Austrija, Šveicarija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija – visos šios šalys reikalauja pirkti vinjetes (kelių naudojimo leidimus). Kai kuriose šalyse jas galima nusipirkti elektroniniu būdu dar prieš atvykstant, kitose – pasienyje arba degalinėse. Šveicarijoje vinjetė kainuoja apie 40 eurų ir galioja metus – tai nėra pasirinkimas, tai privaloma. Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai renkami tiesiogiai prie rinkliavos punktų – turėkite grynųjų arba kortelę.
Ketvirta – automobilio dokumentai. Registracijos liudijimas, techninės apžiūros dokumentas, draudimo polisas – visa tai turi būti automobilyje. Kai kuriose šalyse policija gali sustabdyti ir patikrinti, ir jei dokumentų nėra – baudos gali būti nemalonios.
Kaip planuoti nakvynes, kad nepermokėtumėte
Nakvynė – tai dažniausiai didžiausia kelionės išlaidų dalis, ir čia yra daug erdvės sutaupyti, jei žinote kaip. Kelionė automobiliu suteikia vieną didelį pranašumą – jūs nesate pririšti prie viešbučio miesto centre. Galite nakvoti priemiestyje, kaime, ar net kempinge ir vis tiek lengvai pasiekti viską, ką norite pamatyti.
Kempingai – tai vienas geriausių sprendimų keliaujantiems automobiliu. Europoje kempingų tinklas yra labai išvystytas, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijoje. Vieta palapinei ar automobiliui dažniausiai kainuoja 15–30 eurų per naktį, o infrastruktūra – dušai, tualetai, kartais net baseinas ar restoranas – paprastai yra gera. Jei turite palapinę ar miegmaišius, tai tikrai verta apsvarstyti.
Hosteliai – puikus pasirinkimas tiems, kurie keliauja vieni arba mažomis grupėmis ir nori sutaupyti. Daugelyje Europos miestų hosteliai siūlo ne tik bendrabučio tipo kambarius, bet ir privačius kambarius už kainą, kuri dažnai yra mažesnė nei pigiausi viešbučiai. Booking.com ir Hostelworld yra geriausi šaltiniai ieškant.
Airbnb ir panašios platformos – čia galima rasti tikrų perliukų. Ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, kur viešbučių pasirinkimas ribotas, Airbnb gali pasiūlyti nuostabių vietų už protingą kainą. Be to, dažnai galite gauti vietinių patarimų iš šeimininkų – kur valgyti, ką pamatyti, ko vengti.
Vienas praktinis patarimas: nebūtinai rezervuokite visas nakvynes iš anksto. Palikite sau lankstumą, ypač jei keliaujate ne piko sezono metu. Kartais geriausios vietos randamos spontaniškai – kai sustoji mažame miestelyje, patinka atmosfera ir nusprendžiate pasilikti dieną kitą.
Maistas kelyje: kaip valgyti gerai ir nebankrutuoti
Maistas kelionėje – tai ne tik kuras kūnui, tai viena iš geriausių būdų pažinti kultūrą. Ir čia automobilis vėl turi pranašumą – galite sustoti ten, kur sustoja vietiniai, o ne ten, kur turistų autobusai.
Pirmiausia – rinkos ir turgūs. Beveik kiekviename Europos mieste yra savaitinis turgus, kur galima nusipirkti šviežių produktų, vietinių sūrių, dešrų, duonos ir vaisių. Tai ne tik pigu, bet ir skanu – ir suteikia galimybę pabendrauti su vietiniais žmonėmis. Prancūzijoje provansalietiškas turgus, Ispanijoje – Mercat de la Boqueria tipo vietos, Italijoje – beveik kiekvienas miestelis turi savo mercato.
Antra – venkite restoranų prie pagrindinių turistinių traukos vietų. Tai universali taisyklė, kurią visi žino, bet ne visi laikosi. Restoranas šalia Eifelio bokšto ar Koliziejaus kainuos dvigubai daugiau ir bus dvigubai prastesnis nei tas pats restoranas už dviejų kvartalų. Eikite ten, kur meniu parašytas tik vietine kalba – tai geras ženklas.
Trečia – gaminkite patys. Jei nakvojate kempinge ar Airbnb su virtuve, apsipirkimas vietiniame supermarkete ir maisto gaminimas gali sutaupyti nemažai pinigų ir suteikti savų malonumų. Prancūziška duona, vietinis sūris ir vynas – tai gali būti geriausia vakarienė kelionėje.
Praktiniai patarimai apie vairavimą skirtingose šalyse
Vairavimas Europoje iš esmės yra vienodas – dešinė pusė, standartiniai ženklai, panašios taisyklės. Bet yra niuansų, kurie gali nustebinti.
Greičio apribojimai skiriasi priklausomai nuo šalies. Vokietijoje ant kai kurių autobano atkarpų greičio apribojimo nėra – tai tikra patirtis, bet reikia būti atsargiems. Prancūzijoje greitkelių greičio limitas yra 130 km/h, bet lietuje – 110 km/h, ir tai rimtai tikrinama. Italijoje oficialus limitas yra 130 km/h, bet vairuotojai dažnai važiuoja greičiau – nesekite jų pavyzdžiu, nes radaro kamera nežiūri į tai, kaip visi kiti važiuoja.
Miestų centrai – čia reikia ypatingai atkreipti dėmesį. Daugelyje Europos miestų yra vadiamosios ZTL (zona a traffico limitato) Italijoje arba LEZ (Low Emission Zones) Vakarų Europoje – zonos, į kurias neregistruotiems automobiliams įvažiuoti draudžiama arba ribojama. Jei netyčia įvažiuosite į tokią zoną, baudos gali ateiti paštu praėjus keliems mėnesiams. Prieš važiuodami į miesto centrą, patikrinkite, ar nėra tokių apribojimų.
Stovėjimas – tai atskira tema. Daugelyje Europos miestų stovėjimas miesto centre yra brangus ir sudėtingas. Geriausia strategija – palikti automobilį miesto pakraštyje arba specialiose Park & Ride aikštelėse ir toliau judėti viešuoju transportu. Tai sutaupys ir pinigų, ir nervų.
Kuras – dyzelis Europoje paprastai pigesnis nei benzinas, bet tai keičiasi. Skandinavijoje ir Šveicarijoje kuras brangesnis nei Rytų Europoje. Jei žinote, kad artėjate prie brangesnės šalies, apsipirkite kuro anksčiau.
Technologijos, kurios palengvins kelionę
Kelionė automobiliu be technologijų šiais laikais – tai kiek masochistiška. Ne todėl, kad be jų neįmanoma, bet todėl, kad su tinkamomis programėlėmis kelionė tampa kur kas malonesnė.
Google Maps arba Waze – navigacijai. Waze ypač gerai rodo eismo spūstis ir greičio matavimo kameras realiu laiku. Svarbu: prieš išvykdami, atsisiųskite žemėlapius offline, nes ne visur bus geras interneto ryšys, o tarptautinis duomenų roamingas ES nors ir nemokamas, bet kartais tinklas tiesiog silpnas.
GasBuddy arba PlugShare (jei važiuojate elektromobiliu) – kuro kainų palyginimui. Elektromobiliu po Europą keliauti vis labiau įmanoma, bet reikia planuoti įkrovimo stotelių vietas iš anksto, ypač mažiau išvystytuose regionuose.
iOverlander arba Park4Night – tiems, kurie mėgsta laukinį kempingą arba nakvynę automobilyje. Šios programėlės rodo vietas, kur kiti keliautojai nakvojo, su komentarais ir nuotraukomis.
Revolut arba kita daugiavaliutė kortelė – ne programėlė, bet būtinas finansinis įrankis. Keliaujant po kelias šalis, mokėjimas kortelėmis be valiutos konvertavimo mokesčių gali sutaupyti nemažai pinigų.
Kai kelias tampa svarbiau nei tikslas
Yra kažkas ypatingas tame, kai važiuoji per Toskanos kalvagūbrius anksti ryte, kai rūkas dar neišsisklaidęs, ir supranti, kad šiandien niekur neskubi. Arba kai sustoji prie mažo kaimelio Prancūzijos pietuose, nes iš kelio pamatei seną bažnyčią, ir vietinis senelis pasiūlo tau stikliuką vietinio vyno. Tokių akimirkų neįmanoma suplanuoti – jos tiesiog nutinka, kai esi kelyje su automobiliu ir laiku.
Kelionė automobiliu po Europą nėra apie tai, kiek miestų aplankei ar kiek nuotraukų padarei. Ji apie tą laisvės jausmą, kai žemėlapis yra tik orientacinė priemonė, o ne griežtas planas. Apie tai, kad galite keisti kryptį, nes kažkas pasakė, kad už 30 kilometrų yra nuostabus ežeras. Apie tai, kad bagažinėje yra vietos ir suvenyrui, ir atsitiktinai nupirktam sūriui, ir drėgnam miegmaišiui po lietingos nakties kempinge.
Praktiškai kalbant – pradėkite nuo trumpesnio maršruto, jei keliaujate pirmą kartą. Savaitė ar dešimt dienų per tris keturias šalis yra geriau nei tris savaites per dešimt šalių, kai kiekvienoje vietoje praleidi tik pusę dienos. Planuokite apie 300–400 kilometrų per dieną kaip maksimumą – daugiau ir galima, bet tada kelionė virsta maratonu, o ne malonumu. Palikite bent vieną kitą dieną be jokio plano – tiesiog važiuokite ir žiūrėkite, kur atveš kelias.
Europa automobiliu – tai ne tik transporto sprendimas. Tai vienas geriausių būdų suprasti, kokia įvairi, nuostabi ir kartais netikėta yra ši žemyno dalis. Ir kai grįšite namo, tikriausiai jau galvosite apie kitą maršrutą.





