Pradžia / Kroatija / Kroatijos nacionaliniai parkai gamtos šedevrai

Kroatijos nacionaliniai parkai gamtos šedevrai

Kroatija – šalis, kuri sugeba nustebinti net ir patyrusius keliautojus. Tarp jos skaidrių Adrijos jūros pakrančių ir kalnuotų kontinentinės dalies peizažų slepiasi tikri gamtos lobiai – nacionaliniai parkai, kurie atskleidžia šios šalies neįtikėtiną biologinę įvairovę ir geologinį unikalumą. Kiekvienas iš aštuonių Kroatijos nacionalinių parkų yra savotiškas gamtos šedevras su savo charakteriu ir paslaptimis.

Plitvicės ežerai – Kroatijos perlas

Pradėkime nuo to, kas daugumai pirmiausia šauna į galvą, kai kalbame apie Kroatijos gamtą – Plitvicės ežerų nacionalinio parko. Šis UNESCO pasaulio paveldo objektas tikrai nusipelno savo šlovės. 16 tarpusavyje susijusių ežerų, sujungtų kriokliais ir kaskadais, sukuria vaizdą, kuris atrodo per daug gražus, kad būtų tikras.

Bet štai ką turėtumėte žinoti prieš vykdami: sezonas čia reiškia viską. Vasarą parkas tiesiog sprogsta nuo turistų – eilės prie įėjimo, perpildyti takai, sunku padaryti nuotrauką be žmonių fone. Jei galite, planuokite vizitą ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Spalio mėnesį medžiai dega rudens spalvomis, o žmonių srautai jau sumažėja.

Parkui reikia skirti bent vieną pilną dieną. Yra du pagrindiniai maršrutai – trumpesnis (2-3 valandos) ir ilgesnis (6-8 valandos). Patarimas iš patirties: pradėkite nuo viršutinių ežerų anksti ryte. Šviesą fotografijai geriausia sugaunate iki 10 val. ryto ir po 16 val.

Krka – vandens simfonija be minių

Jei Plitvicės ežerai jums atrodo per daug „turistiški”, Krka nacionalinis parkas gali tapti puikia alternatyva. Čia taip pat rasite nuostabius krioklių kaskadus, bet su vienu dideliu pliusu – kai kuriose vietose galima maudytis!

Skradinski Buk kriokliai yra parko žvaigždė. 17 natūralių baseinų, sujungtų kriokliais, kur vasaros metu galite paplaukioti kristalo skaidrume vandenyje. Tiesa, vanduo gana šaltas net ir vasarą, bet patirtis nepamirštama.

Dar vienas Krka pliusas – galima atvykti laivu iš Šibeniko. Kelionė upe iki parko – jau pati sau nuotykis. Maršrutas trunka apie valandą ir leidžia pamatyti Kroatijos kaimus nuo visai kitos pusės.

Kornati – Adrijos archipelago paslaptys

Kornati nacionalinis parkas – tai visiškai kitokia Kroatijos pusė. 89 salos, salelės ir uolos, išsibarstę Adrijos jūroje kaip milžiniško dėlionės gabalėliai. Čia nėra nei miškų, nei ežerų – tik akmuo, jūra ir begalinis dangus.

Kornati pasiekti galima tik laivu, ir tai iš karto atsijoja atsitiktinius turistus. Geriausia būdas – išsinuomoti burinę jachtą ar prisijungti prie organizuotos ekskursijos iš Zadaro ar Šibeniko. Jei turite laivavimo patirties, savaitės kruizas po Kornati salas bus vienas geriausių jūsų gyvenimo sprendimų.

Salos atrodo beveik marsiškos – balti kalkakmenio uolienynai, kontrastuojantys su giliai mėlynu jūros vandeniu. Čia galite rasti pačias geriausias Adrijos jūros snorkelingo vietas. Vanduo toks skaidrus, kad 20 metrų gylyje matosi kiekvienas akmenukas.

Paklenica – alpinistų rojus

Jei jūsų širdis plaka greičiau, išvydus kalnus, Paklenica nacionalinis parkas jums patiks. Du dramatiški kalnų tarpekliai – Velika ir Mala Paklenica – įsirėžę į Velebito kalnų masyvą, sukuria unikalų peizažą, kuris traukia alpinistus iš visos Europos.

Čia rasite daugiau nei 400 alpinizmo maršrutų – nuo pradedančiųjų iki ekstremaliųjų. Bet net jei alpinizmas jums svetimas, verta ateiti pasivaikščioti. Manita Peć urvas yra lengvai pasiekiamas ir įspūdingas objektas. 175 metrų ilgio urvą galima ištirti su vadovu, o stalaktitų ir stalagmitų formacijos čia tikrai stebina.

Paklenica ypač graži rudenį, kai bukų miškai dega auksinėmis spalvomis. Be to, tai vienas nedaugelio parkų, kur žiemą galima užsiimti kalnų slidinėjimu.

Mljet – žalioji oazė

Mljet nacionalinis parkas užima salos vakarinę dalį ir yra tikras gamtos rojus. Du sūrūs ežerai – Veliko ir Malo jezero – apsupti tankių pušų miškų, o didžiajame ežere yra dar viena sala su senovės benediktinų vienuolynu.

Mljet pasiekti galima keltais iš Dubrovniko ar Korčulos. Sala ideali dviračių turizmui – nuomojamų dviračių čia gausu, o keliai daugiausia lygūs ir gerai prižiūrimi. Aplink Veliko jezero galima nuvažiuoti per valandą, sustojant fotografuotis ir grožėtis vaizdais.

Patarimas: jei planuojate nakvoti saloje, rezervuokite apgyvendinimą iš anksto. Mljet nėra labai turistiškas, todėl vietų ribotai, bet būtent dėl to čia ir taip ramu bei autentiška.

Risnjak – kalnų tyluma ir grynumas

Risnjak nacionalinis parkas – tai Kroatijos „paslėptas brangakmenis”. Mažiausiai žinomas iš visų parkų, bet galbūt būtent dėl to ir patraukliausias tiems, kas ieško autentiškų gamtos išgyvenimų be turistų minių.

1528 metrų aukščio Veliki Risnjak viršukalnė – aukščiausias parko taškas, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Kvarner įlanką ir Alpių keterus. Kelionė į viršų nėra labai sudėtinga, bet reikia būti pasiruošus – oras kalnuose keičiasi greitai.

Parke gyvena rudieji lokiai, lūšys ir vilkai. Nors jų pamatyti tikimybė nedidelė, pėdsakų ir kitų gyvūnų buvimo ženklų rasite daug. Čia pat yra ir Leska gamtos mokymosi takas – puikus pasirinkimas šeimoms su vaikais.

Brijuni – istorijos ir gamtos simbiozė

Brijuni nacionalinis parkas – unikalus ne tik dėl gamtos, bet ir dėl istorijos. Šios 14 salų Istrijos pusiasalio pakrantėje kadaise buvo Josipo Broz Tito vasaros rezidencija, kur jis priėmdavo pasaulio lyderius.

Šiandien Brijuni – tai neįprastas gamtos ir kultūros mišinys. Čia galite pamatyti laukinius gyvūnus (zebrus, dramblį!), kurie čia atsidūrė kaip diplomatinės dovanos, apžiūrėti Tito muziejų ir mėgautis nepriekaištingai prižiūrimais parkais.

Į salas galima patekti tik organizuotomis ekskursijomis iš Fažanos. Bilietai gana brangūs, bet patirtis verta kiekvieno euro – kur dar pamatysite tokį istorijos ir egzotinių gyvūnų derinį Europoje?

Gamtos lobynė, kurią verta atrasti

Kroatijos nacionaliniai parkai – tai ne tik gražūs vaizdai Instagram paskyroms. Kiekvienas parkas atskleidžia skirtingą šalies veidą: nuo Plitvicės ežerų romantikos iki Kornati salų šiurkštumo, nuo Paklenica adrenalino iki Mljet ramybės.

Planuodami kelionę, nepamirškite, kad geriausi gamtos šedevrai atsiskleidžia tiems, kas skiria jiems pakankamai laiko. Vietoj skubaus „pabėgimo” po visus parkus per savaitę, geriau išrinkite 2-3 ir tyrinėkite juos iš esmės. Gamta nemėgsta skubėjimo – ji atsiskleidžia tik tiems, kas sugeba sustoti ir klausytis jos šnabždesio.

O dar vienas patarimas kelio pabaigai: nepamirškite, kad šie parkai – ne tik Kroatijos, bet ir visos žmonijos lobis. Elgkitės su jais taip, lyg paliktumėte juos savo vaikams. Nes iš tiesų taip ir yra.