Kodėl Italija vis dar laimi romantikos varžybas
Yra šalių, kurios atrodo romantiškos nuotraukose. Ir yra Italija – šalis, kuri romantiška net tada, kai praleidai autobusą, suplakei ledus ant marškinių ir klysti tarp siaurų gatvelių be jokio interneto ryšio. Kažkas čia tiesiog veikia. Galbūt tai šviesa – ta gintarinė vakarinė šviesa, kuri kiekvieną žmogų padaro gražesniu. Galbūt maistas, prie kurio neįmanoma nesišypsoti. O galbūt italai tiesiog žino kažką apie gyvenimą, ko mes dar nesupratome.
Romantiškai kelionei Italija siūlo tiek daug variantų, kad pasirinkti gali būti sunkiau nei atrodo. Venecija – akivaizdu, bet ar tikrai? Roma – klasika, bet gal per daug turistų? Toskana – visi apie ją kalba, bet ar ji pateisina lūkesčius? Šiame straipsnyje bandysiu atsakyti į šiuos klausimus remdamasis tiek populiariais, tiek mažiau žinomais kampeliais, kurie tikrai gali tapti jūsų kelionės širdimi.
Venecija – romantikos klišė, kuri vis tiek veikia
Taip, visi žino Veneciją. Taip, vasarą ji perpildyta turistų. Taip, gondolų pasivažinėjimas kainuoja absurdiškai daug. Ir vis tiek – kai pirmą kartą išeini iš Santa Lucia stoties ir prieš tave atsiveria Didysis kanalas, supranti, kodėl žmonės čia važiuoja vėl ir vėl.
Venecijos paslaptis romantiškai kelionei – vengti pagrindinių trasų. San Marco aikštė yra privaloma, bet po jos iškart pasukite į Castello ar Cannaregio rajonus. Ten rasite kanalus be turistų, kavinukus, kuriuose sėdi tik vietiniai, ir tas siaurutes gatves, kuriose du žmonės vos prasilenkia. Būtent ten Venecija tampa tikra.
Keletas praktinių patarimų:
- Atvykite anksti rytą arba vėlai rugsėjį–spalį. Vasaros viduryje miestas tiesiog kunkuliuoja nuo žmonių.
- Apsistokite ne Venecijos centre, o Giudecca saloje – ten ramiau, pigiau ir vaizdas į miestą nuostabus.
- Gondolą pakeiskite traghetto – tai tie patys gondolieriai, bet jie tiesiog pervežia žmones per kanalą už 2 eurus. Tas pats jausmas, dešimt kartų pigiau.
- Vakare, kai turistų autobusai išvažiuoja, miestas visiškai pasikeičia. Vakarienė mažame restoranėlyje Dorsoduro rajone – ir jūs suprasite, apie ką kalbu.
Venecija nėra pigiausia vieta Italijoje, bet ji yra viena tų, kur pinigai atrodo mažiau svarbūs. Čia tiesiog norisi būti.
Toskana – vynas, kalvos ir tas jausmas, kad laikas sustojo
Jei Venecija yra romantiška kaip filmas, tai Toskana romantiška kaip romanas – lėtai, giliai, su kvapais ir skoniais, kurie lieka atmintyje ilgai po to, kai grįžtate namo. Čia nereikia skubėti nuo lankytinos vietos prie lankytinos vietos. Čia tiesiog reikia būti.
Florencija yra puikus atspirties taškas, bet neužsibūkite joje per ilgai – miestas gražus, bet labai turistinis. Geriau išsinuomokite automobilį ir važiuokite į Chianti regioną. Vinuogynai, cipriai, akmens nameliai ant kalvų – visa tai, ką matėte ant Toskanos nuotraukų, tikrai egzistuoja ir tikrai atrodo lygiai taip pat gražiai.
Siena yra vienas tų miestų, kuriuos daugelis praeina pro šalį skubėdami į Florenciją ar Romą. Didelė klaida. Sienos Il Campo aikštė vakare, kai nusileido saulė ir žmonės tiesiog sėdi ant akmenų ir kalbasi – tai vienas romantiškiausių vaizdų, kuriuos galima pamatyti Italijoje. Ir įėjimas nemokamas.
Taip pat rekomenduočiau:
- San Gimignano – miestelis su bokštais, kuris atrodo kaip iš viduramžių. Atvykite anksti ryte, kol turistų autobusai dar neatvažiavo.
- Pienza – mažas miestelis, kuriame gaminamas geriausias pecorino sūris Italijoje. Vaikščioti po jį su vyno taure rankoje ir sūrio gabalėliu – tai ir yra Toskana.
- Montepulciano – vyno miestas, kuriame Vino Nobile di Montepulciano degustacija gali tapti viena geriausių jūsų kelionės akimirkų.
Toskanos kelionei rekomenduočiau skirti bent savaitę. Mažiau – ir jūs tiesiog neturėsite laiko sulėtėti iki Toskanos tempo.
Amalfio pakrantė – kai kraštovaizdis pats tampa romantika
Yra vietų, kurios atrodo taip nerealiai gražiai, kad pirmą akimirką tiesiog stovi ir žiūri, nesuprasdamas, ar tai tikra. Amalfio pakrantė yra viena tokių. Spalvoti nameliai, kabantys virš jūros, siauros serpantinų kelio vingiuotis tarp uolų, citrinos medžiai visur – tai ne dekoracija, tai tikras gyvenimas.
Positano yra bene žinomiausia pakrantės vieta ir, tiesą sakant, ji pateisina visus lūkesčius. Tačiau apsistoti čia brangu – tikrai brangu. Jei biudžetas ribotas, apsvarstykite Praiano – mažesnį miestelį šalia, kuris yra beveik toks pat gražus, bet žymiai ramesnis ir pigesnis.
Ravello – miestelis ant kalno virš pakrantės – yra vienas tų slaptų lobių, apie kuriuos ne visi žino. Čia nėra paplūdimio, bet yra nuostabūs sodai, romantiški viešbučiai ir vaizdas į jūrą, kuris tiesiog atima žadą. Villa Cimbrone sodai – privaloma vieta.
Praktiniai patarimai Amalfio pakrantei:
- Vasarą kelias per pakrantę yra vienas didelis kamštis. Naudokite vietinį laivų maršrutą tarp miestų – greičiau, pigiau ir žymiai romantiškiau.
- Apsistokite bent 2–3 naktis – pakrantė nėra vieta, kurią galima „perbėgti” per dieną.
- Limoncello čia gaminamas tikras – ne tas, kurį parduoda turistams Romoje. Nusipirkite buteliuką iš vietinio gamintojo.
- Venykite liepos–rugpjūčio vidurio. Birželis ir rugsėjis – idealus laikas.
Roma – amžinasis miestas, kuris romantiškas net per spūstis
Roma yra chaotiška, triukšminga, karšta vasarą ir pilna motorolerių, kurie važiuoja ten, kur jiems patinka. Ji taip pat yra vienas nuostabiausių miestų pasaulyje ir romantiškiausių vietų, kuriose galima praleisti kelias dienas su mylimu žmogumi.
Triukas su Roma – neiti ten, kur eina visi. Trastevere rajonas vakare yra tikra Romos siela: siauros gatvelės, gėlėmis papuošti balkonai, restoranai su stalais lauke, kur valgai autentišką romietišką virtuvę. Čia nėra Koliziejaus ar Vatikano, bet čia yra tikras miestas.
Gianicolo kalnas – vienas geriausių vaizdų į Romą, apie kurį daugelis turistų nežino. Vakare, kai saulė leidžiasi virš miesto, čia susirenka vietiniai porų. Ir suprantate kodėl.
Romantiškiausi Romos momentai dažnai atsitinka netyčia: kavos puodelis mažoje baruose, kur baristas žino kiekvieną klientą vardu; atsitiktinai rastas fontanas mažoje piazzoje; vakarinė pasivaikščiojimas palei Tiberio upę. Roma neturi būti planuojama iki smulkmenų – ji turi būti jaučiama.
Vienas konkretus patarimas: Pincio terasoje Borghese soduose susitikite saulėlydžio metu. Vaizdas į miestą su šv. Petro kupolu horizonte – tai vienas tų momentų, kuriuos prisimena visą gyvenimą.
Cinque Terre – penkios spalvos prie jūros
Penki maži žvejų miesteliai, įsikibę į uolėtą Ligūrijos pakrantę. Jokių automobilių (beveik). Tik laiptai, takeliai, jūra ir spalvoti nameliai. Cinque Terre atrodo kaip kažkieno svajonė, bet tai tikra vieta, kurioje tikri žmonės gyvena tikrą gyvenimą.
Vernazza ir Manarola yra bene gražiausi iš penkių miestelių. Manarola vakare, kai žiburiai atsispindi vandenyje – tai vienas tų vaizdų, kuriuos fotografuoja visi, bet kuris vis tiek neišsenka.
Tarp miestelių eina pėsčiųjų takai – kai kurie lengvi, kai kurie gana sudėtingi. Takas tarp Riomaggiore ir Manarola (vadinamas Via dell’Amore – Meilės kelias) buvo uždarytas ilgą laiką dėl nuošliaužų, bet dabar iš dalies atidarytas. Pasitikrinkite aktualią informaciją prieš atvykdami.
Svarbu žinoti: Cinque Terre vasarą yra labai perpildyta. Jei galite, atvykite gegužę arba spalį. Miesteliai mažyčiai, ir kai juose vienu metu būna tūkstančiai turistų, žavesys šiek tiek išblėsta. Anksti ryte ar vėlai vakare viskas atrodo visai kitaip.
Mažiau žinomi perlai tiems, kurie nori išvengti minios
Italija yra tokia didelė ir tokia įvairi, kad galima praleisti visą gyvenimą ją tyrinėjant ir vis tiek rasti naujų vietų. Jei norite romantikos be turistų minios, štai keletas vietų, kurios tikrai vertos dėmesio:
Orvieto – miestas ant uolos Umbrijos regione. Mažiau žinomas nei Toskanos miestai, bet ne mažiau gražus. Katedra yra viena įspūdingiausių Italijoje, o miestelio gatvės vakare beveik tuščios. Čia galima jaustis taip, lyg visas miestas priklauso tik jums.
Alberobello Puglijos regione – miestelis su trulli, tais keistais apvaliais akmeniniais nameliais su kūginiais stogais. Atrodo kaip iš pasakos. Galima net apsistoti viename iš jų – yra nemažai trulli, paversta viešbučiais ar apartamentais.
Matera – vienas seniausių miestų Europoje, iškaltas uoloje. Tai vieta, kuri tiesiog netelpa į jokius apibūdinimus. Ją reikia pamatyti. Vakare, kai miestas apšviestas, ji atrodo kaip kitas pasaulis.
Lago di Como (Komo ežeras) – taip, jis žinomas, bet daugelis turistų apsiriboja Komo miestu ir Bellagio. Mažesni kaimeliukai aplink ežerą – Varenna, Menaggio, Tremezzo – yra žymiai romantiškesni ir ramesni. Keltų tinklas tarp jų puikus, ir galima visą dieną praleisti plaukiojant nuo vieno kaimelio prie kito.
Kai Italija tampa jūsų istorija
Geriausios romantikos receptas Italijoje nėra sąrašas lankytinų vietų. Tai greičiau nuostata – sulėtėti, atsisakyti plano „pamatyti viską” ir tiesiog leistis nešamiems. Italija yra šalis, kuri atlygina tiems, kurie neskuba.
Pavalgykite ten, kur nėra angliško meniu. Pasukite į gatvelę, kuri nėra žemėlapyje. Užeikite į barą, kuriame sėdi tik vietiniai, ir užsisakykite espresso – stovėdami prie baro, kaip daro italai. Pasėdėkite piazzoje be telefono rankose. Šie momentai – ne tie, kuriuos planuoji, bet tie, kuriuos prisimeni.
Romantika Italijoje nėra ta, kurią parduoda turistiniai prospektai. Ji yra tarp eilučių – tame, kaip vyresnio amžiaus pora laiko rankas eidama per turgų, kaip baristas šypsosi kai grįžtate antrą dieną iš eilės, kaip saulė kiekvieną vakarą nuspalvina akmenines sienas tuo nepakartojamu aukso atspalviu.
Nesvarbu, ar pasirinksite Veneciją, Toskaną, Amalfio pakrantę ar kokį nors mažą miestelį, kurio pavadinimas niekas nežino – Italija sugebės padaryti tai, ką ji daro geriausiai: priversti jus jaustis, kad esate tiksliai ten, kur turėtumėte būti. O tai, matyt, ir yra tikroji romantika.





