Kodėl Naujoji Zelandija verta kiekvieno išleisto euro
Yra tokių vietų pasaulyje, apie kurias žmonės kalba su tam tikra ypatinga šviesa akyse. Naujoji Zelandija – būtent tokia vieta. Tai ne tik „Žiedų valdovo” filmavimo lokacijos ar bungee šuolių gimtinė. Tai šalis, kuri tiesiog smogia tau tiesiai į krūtinę – fjordais, ugnikalniais, smaragdiniais pievų plotais ir ta nepaprasta ramybe, kurią sunku rasti bet kur kitur Žemėje.
Tačiau kelionė į Naująją Zelandiją reikalauja rimto pasiruošimo. Tai nėra vieta, kur gali nusipirkti bilietą ir tiesiog skristi. Geografinė izoliacija, unikalus klimatas, milžiniški atstumai tarp lankytinų vietų – visa tai reiškia, kad maršrutas turi būti apgalvotas iš anksto. Šiame straipsnyje pabandysiu sudėlioti viską, ką reikia žinoti prieš keliaujant į šį Ramiojo vandenyno kampelį – nuo praktinių biudžeto klausimų iki to, kurią salą rinktis pirmiausia.
Kada verta skraidyti ir kiek tai kainuoja
Pradėkime nuo to, kas daugumai keliautojų yra pirmasis klausimas – pinigai ir laikas. Naujoji Zelandija nėra pigi kelionė, ir geriau tai suprasti iš karto, nei apsigauti paskutinę minutę.
Skrydžiai iš Lietuvos ar apskritai iš Europos į Oklandą ar Velingtoną paprastai kainuoja nuo 700 iki 1500 eurų į abi puses, priklausomai nuo sezono ir kiek iš anksto perki bilietą. Geriausia ieškoti bilietų su persėdimu Dubajuje, Singapūre, Honkonge ar Bankoke – tiesioginio skrydžio iš Europos tiesiog nėra. Kelionė oru užtruks apie 24–30 valandų su persėdimais, tad ruoškis rimtai.
Dėl sezono – čia reikia atsiminti, kad Naujoji Zelandija yra pietiniame pusrutulyje, tad jų vasara yra gruodis–vasaris, o žiema – birželis–rugpjūtis. Europietiškai mąstant, tai reiškia, kad Kalėdų atostogos sutampa su jų karščiausiu sezonu. Jei nori gražaus oro, aukštų kalnų žygių ir maudymosi paplūdimiuose – skrisk gruodžio–kovo mėnesiais. Tačiau tai ir brangiausia bei judriausias laikotarpis.
Jei biudžetas ribotas, rimtai svarstyk kovo pabaigą–gegužę arba rugsėjį–spalį. Tai vadinamieji „peties sezonai” – oras vis dar gana malonus, turistų žymiai mažiau, o kainos krenta. Žiemos mėnesiais (birželis–rugpjūtis) kai kurios kalnų trasų sekcijos gali būti uždarytos dėl sniego, bet tuo pačiu metu veikia slidinėjimo kurortai Queenstown apylinkėse.
Šiaurinė ar Pietinė sala – ką rinktis pirmiausia
Naujoji Zelandija susideda iš dviejų pagrindinių salų – Šiaurinės (Te Ika-a-Māui) ir Pietinės (Te Waipounamu). Jos labai skiriasi viena nuo kitos tiek kraštovaizdžiu, tiek charakteriu, ir daugelis keliautojų daro klaidą bandydami per trumpą laiką pamatyti abi.
Šiaurinė sala yra šiltesnė, drėgnesnė, labiau apaugusi subtropiniais miškais. Čia yra Oklandas – didžiausias šalies miestas, nors ne sostinė. Čia rasite Rotorua su jos geoterminio aktyvumo stebuklais – verdančiais purvo baseinais, geizeriais ir sieros kvapu, kuris iš pradžių šokiruoja, bet paskui kažkaip tampa dalimi patirties. Šiaurinė sala taip pat yra māorių kultūros širdis, ir čia galite tikrai giliau pažinti šios tautos istoriją bei tradicijas.
Pietinė sala – tai visiškai kitas pasaulis. Čia yra Naujosios Zelandijos „grietinėlė” gamtos prasme: Fjordlandas su Milfordo garsu, Kuko kalnas (Aoraki), Kenterberio lyguma, Queenstown – nuotykių sporto sostinė. Kraštovaizdis čia dramatiškesnis, kalnai aukštesni, fjordai gilūs ir niūrūs gražia prasme. Jei esi gamtos mylėtojas ir atėjai čia dėl peizažų – Pietinė sala yra tavo vieta.
Mano rekomendacija: jei turi tik 2–3 savaites, rinkis vieną salą ir ją ištyrinėk gerai, o ne skubėk per abi. Jei turi mėnesį ar daugiau – tada tikrai verta pamatyti abi. Tarp salų galima keliauti keltu (Interislander arba Bluebridge) iš Velingtono į Piktoną – tai apie 3,5 valandos plaukimo per Kuko sąsiaurį, ir pati kelionė yra įspūdingas patyrimas.
Transportas: automobilis, furgonas ar autobusas
Tai vienas svarbiausių sprendimų, kurį reikia priimti planuojant kelionę. Naujoji Zelandija nėra šalis, kurią galima patogiai apkeliauti viešuoju transportu – autobusai važinėja, bet lėtai, retai ir ne visur. Didžioji dalis geriausių vietų yra tiesiog nepasiekiama be savo transporto.
Populiariausios galimybės yra trys: nuomoti automobilį, nuomoti ar pirkti furgoną (campervan), arba naudotis Intercity autobusų tinklu. Kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų.
Automobilis – lankstumas, greitis, galimybė sustoti kur nori. Nuoma kainuoja nuo 40 iki 100 NZD per dieną, priklausomai nuo automobilio klasės ir nuomos trukmės. Svarbu žinoti, kad Naujojoje Zelandijoje vairuojama kairėje pusėje, kaip Britanijoje. Pirmą dieną tai gali atrodyti stresinga, bet dauguma žmonių pripranta per dieną ar dvi. Degalai nėra pigūs – apie 2,5–3 NZD už litrą.
Furgonas (campervan) – tai klasikinė Naujosios Zelandijos kelionė. Šalis yra tiesiog sukurta tokiam keliavimo būdui – yra šimtai stovyklaviečių (campsite), tiek mokamų, tiek nemokamų. Furgonas leidžia sutaupyti ant apgyvendinimo, bet pats transportas kainuoja daugiau. Populiarios nuomos kompanijos: Jucy, Mighty Campervans, Wilderness. Jei keliaujate dviese ar trise, tai gali būti ekonomiškas ir labai malonus variantas.
Intercity autobusai – pigiausias variantas, bet mažiausiai lankstus. Tinka tiems, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo arba nori keliauti vieniems ir sutaupyti. Yra ir specialus turistinis autobusas „Stray” bei „Kiwi Experience” – tai hop-on hop-off tipo autobusai, skirti jauniems keliautojams, kurie nori sutikti kitų keliautojų ir turi daugiau laiko nei pinigų.
Maršrutas: ką tikrai privalai pamatyti
Čia pabandysiu sudėlioti konkrečius taškus, kurie, mano nuomone, yra absoliutus must-see. Tai ne viskas, ką verta pamatyti, bet tai bazė, nuo kurios galima pradėti.
Šiaurinėje saloje:
Oklandas – didžiausias miestas, dažniausiai čia ir prasideda kelionė. Nereikia čia praleisti per daug laiko, bet Sky Tower, uosto rajonas ir Waiheke sala (30 min. keltu) tikrai verti dienos kitos. Iš Oklandas verta nuvažiuoti į Coromandel pusiasalį – ten yra Cathedral Cove ir Hot Water Beach, kur galima kasytis rankomis smėlį ir rasti karštą šaltinį tiesiai paplūdimyje. Tai skamba keistai, bet tai tikra ir nuostabi.
Rotorua – geoterminis miestas, kurį reikia pamatyti. Te Puia parkas su geizeriais, Wai-O-Tapu „Terminis stebuklų šalis” (čia yra Champagne Pool – vienas gražiausių gamtos baseinų, kokius esu matęs), ir Hobbiton – Žiedų valdovo filmavimo vieta Matamata miestelio apylinkėse. Hobbiton yra komerciška atrakcija, bet ji tikrai gerai padaryta ir verta apsilankymo, jei esi bent minimaliai filmo gerbėjas.
Tongariro – nacionalinis parkas su ugnikalniais. Čia yra Tongariro Alpine Crossing – vienas geriausių vienos dienos žygių pasaulyje. 19,4 km trasa per ugnikalnių kraštovaizdį, smaragdinius ežerus ir lavos laukus. Tai sunku, bet absoliučiai verta. Reikia anksti keltis (autobusas iš Nacionainio parko kaimo išvažiuoja apie 6 ryto), ir reikia tikrinti orų prognozę – blogomis sąlygomis trasa gali būti pavojinga.
Pietinėje saloje:
Nelsonas ir Abelio Tasmano nacionalinis parkas – gražiausias paplūdimys šalyje, turkio spalvos vanduo, galimybė plaukti kajaku tarp paplūdimių. Tai atsipalaidavimo zona prieš dramatiškesnius pietų peizažus.
Queenstown – nuotykių sostinė. Bungee šuoliai (čia tai ir gimė – AJ Hackett Kawarau tiltas), zipline, skydiving, jet boat plaukimas Shotover upėje. Net jei neesi nuotykių sporto fanatas, miestelis pats savaime yra gražus – įsikūręs prie Wakatipu ežero, apsuptas kalnų. Iš čia lengva nuvažiuoti į Arrowtown – senas aukso kasėjų miestelis, kuris rudenį (balandis–gegužė) atrodo kaip iš pasakos dėl spalvingų lapų.
Milfordo garsas (Milford Sound) – tai tikriausiai viena labiausiai fotografuojamų vietų Naujojoje Zelandijoje. Fjordas, kurį supa beveik vertikalios uolos, kriokliai, delfinus ir pingvinus galima pamatyti. Kelias iki Milfordo garso iš Queenstown užtrunka apie 4 valandas, bet pats kelias yra toks gražus, kad važiavimas tampa dalimi patirties. Kruizas fjordu kainuoja apie 70–100 NZD ir tikrai verta.
Aoraki / Kuko kalnas – aukščiausia Naujosios Zelandijos viršūnė (3724 m). Čia nereikia lipti į viršūnę (tai rimta alpinistinė ekspedicija), bet Hooker Valley Track žygis iki Hooker ežero su kalno vaizdu fone yra vienas gražiausių dalykų, ką galima padaryti per kelias valandas.
Apgyvendinimas: nuo stovyklaviečių iki boutique viešbučių
Naujojoje Zelandijoje apgyvendinimo galimybių yra labai daug ir labai skirtingų. Svarbu žinoti, kad aukštuoju sezonu (gruodis–vasaris) viešbučiai ir hosteliai užsirezervuoja labai greitai, ypač populiariose vietose kaip Queenstown ar Milfordas. Rezervuok iš anksto.
Hosteliai (YHA ir BBH tinklai) yra geras variantas biudžetiniams keliautojams – kaina apie 30–50 NZD už lovą bendrame kambaryje. Kokybė paprastai gera, ir tai puiki vieta susipažinti su kitais keliautojais. BBH kortelė (apie 50 NZD) leidžia gauti nuolaidą daugelyje hostelių ir greitai atsipirks.
Stovyklavietės – jei keliaujate furgonu ar su palapine, DOC (Department of Conservation) stovyklavietės yra puiki galimybė. Kai kurios yra nemokamos, kitos kainuoja 8–15 NZD per naktį. Kokybė skiriasi, bet dažnai tai yra pačios gražiausios vietos – tiesiai prie upės, fjordo ar kalno papėdėje.
Jei nori šiek tiek prabangos – Naujojoje Zelandijoje yra daug gražių boutique viešbučių ir lodge’ų, ypač vynuogynų rajonuose (Marlborough, Hawke’s Bay). Tai kainuoja, bet kartais verta sau leisti.
Māorių kultūra: daugiau nei turistinė atrakcija
Vienas dalykas, kuris Naująją Zelandiją išskiria iš kitų šalių – tai māorių kultūros gyvumas ir integracija į kasdienį gyvenimą. Tai nėra kažkas, kas užkonservuota muziejuose – tai gyva kultūra, kuri matoma visur: vietovardžiuose, architektūroje, mene, maiste.
Jei nori tikrai suprasti šią kultūrą, rekomenduoju Rotorua – čia yra geriausios galimybės pamatyti tradicinį haka šokį, paragauti hangi (maistas, gaminamas žemėje, naudojant geoterminio šilumos energiją), ir apsilankyti Te Papa muziejuje Velingtone – tai vienas geriausių nacionalinių muziejų, kokius esu matęs, ir įėjimas yra nemokamas.
Svarbu žinoti kelis dalykus apie māorių kultūrą, kad elgtumėteis pagarbiai. Kai apsilankote marae (tradiciniame susirinkimo kieme), reikia laukti kvietimo, negalima valgyti stovint, ir reikia nusiimti batus prieš įeinant į tam tikras patalpas. Jei jums pasiūlys hongi (tradicinis pasisveikinimas, kai liečiamasi nosimis ir kakta) – tai didelė pagarba, ir reikia priimti atviraširdiškai.
Māorių kalba (te reo Māori) yra oficiali šalies kalba kartu su anglų ir gestų kalba. Išmokite bent kelis žodžius – kia ora (labas / ačiū), haere mai (sveiki atvykę), ka kite (iki pasimatymo). Žmonės tikrai įvertins pastangas.
Kai Žiedų valdovas pasibaigia ir prasideda tikrasis nuotykis
Naujoji Zelandija yra ta rūšis kelionės, po kurios grįžti namo ir supranti, kad kažkas tavyje pasikeitė. Galbūt tai skamba pernelyg dramatiškai, bet yra kažkas toje šalyje – galbūt tas jausmas, kad esi toli nuo visko, kad gamta čia vis dar didesnė ir galingesnė už žmogų – kas priverčia susimąstyti apie dalykus, apie kuriuos kasdienybėje negalvoji.
Praktiškai kalbant: planuok bent 3 savaites, idealiai – mėnesį. Mažiau laiko reiškia, kad nuolat skubėsi ir neturėsi laiko tiesiog sėdėti ant kokio nors kalno ir žiūrėti į horizontą. Biudžetas – apie 80–120 NZD per dieną yra realus vidurkis keliautojui, kuris nori ir sutaupyti, ir neprivargti. Tai apima apgyvendinimą hostelyjje ar stovyklavietėje, maistą (daug valgykite iš prekybos centrų – ten pigiau), ir benziną ar transportą.
Viza – daugumai europiečių, įskaitant lietuvius, reikia NZeTA (New Zealand Electronic Travel Authority). Tai ne viza tikrąja prasme, bet elektroninis leidimas, kurį reikia gauti prieš kelionę per specialią programėlę. Kainuoja apie 17 NZD ir išduodamas per kelias valandas ar dienas. Nepamirškite – be jo neįleis į lėktuvą.
Draudimas – būtinas. Naujojoje Zelandijoje medicininė pagalba yra gera, bet brangi užsieniečiams. Be to, jei planuojate aktyvius žygius ar nuotykių sportą – draudimas turi dengti tokią veiklą. Patikrinkite sąlygas prieš perkant.
Galiausiai – leiskite sau improvizuoti. Geriausi momentai kelionėje dažnai atsitinka tada, kai nukrypsti nuo plano: sustoji prie kelio ženklo, kurio neplanovai, susipažįsti su vietiniais, kurie pasako apie slaptą paplūdimį, arba tiesiog sėdi prie ežero ir supranti, kad šiuo momentu niekur nereikia skubėti. Naujoji Zelandija yra šalis, kuri atlygina tiems, kurie neskuba.





