Kodėl Balis vis dar verta kiekvieno išleisto euro
Balis – tai viena iš tų vietų, apie kurias girdėjai šimtus kartų, matei tūkstančius nuotraukų su ryžių terasomis ir besišypsančiais turistais, ir vis tiek, kai pats ten nuvyksti, supranti, kad jokia nuotrauka to neperteikia. Sala yra kažkas tarp sapno ir realybės – čia kvapas, spalvos, garsai ir žmonės sukuria tokią atmosferą, kurios tiesiog neįmanoma nukopijuoti.
Bet kalbėkime atvirai. Balis pastaraisiais metais labai pasikeitė. Tai nebėra ta „paslėpta brangakmenė”, apie kurią rašydavo keliauninkai prieš dešimt metų. Ubude dabar pilna „digital nomad” kavinių, Seminyake – prabangių baseinų barų, o Kutoje – turistų, kurie ieško to paties, ko ieškotų bet kuriame Europos kurortiniame mieste. Ir vis dėlto – sala išlaiko kažką autentiško. Reikia tik žinoti, kur eiti ir ko vengti.
Šiame straipsnyje bandysiu sudėlioti viską, ką reikia žinoti prieš kelionę: kiek tai kainuos, kaip suplanuoti maršrutą, kur apsistoti ir kaip nepakliūti į standartines turistų spąstus. Rašau iš patirties – ne iš brošiūrų.
Kiek kainuoja kelionė į Balį: realūs skaičiai
Pradėkime nuo to, kas labiausiai domina – pinigų. Ir čia svarbu būti sąžiningam: Balis gali kainuoti labai skirtingai, priklausomai nuo to, kokio komforto ieškote ir kaip keliaujate.
Skrydžiai. Iš Vilniaus ar Rygos tiesioginio skrydžio į Balį nėra – teks skristi su persėdimu, dažniausiai per Dubajų, Doha, Singapūrą ar Kuala Lumpurą. Bilietų kainos svyruoja nuo 500 iki 1000 eurų į abi puses. Jei esate lankstūs dėl datų ir rezervuojate likus 3-4 mėnesiams, galima rasti bilietų už 550-650 eurų. Geriausi paieškos įrankiai – Google Flights ir Skyscanner. Patarimas: tikrinkite skrydžius per Kuala Lumpurą su AirAsia arba per Singapūrą su Singapore Airlines – dažnai tai būna ir pigiau, ir patogiau.
Apgyvendinimas. Čia Balis tikrai džiugina. Galima rasti labai gerą hostelį už 8-15 eurų per naktį, vidutinį viešbutį su baseinu – už 25-50 eurų, o tikrai prabangų vilą su privačiu baseinu – už 80-150 eurų. Jei keliaujate dviese ar grupe, privačios vilos nuoma tampa labai patrauklia galimybe – kaina pasidalija, o komfortas išauga kelis kartus.
Maistas. Valgant vietiniuose „warunguose” (mažuose šeimyniniuose restoranuose) galima puikiai pavalgyti už 1,5-3 eurus. Nasi goreng, mie goreng, sate – visa tai skaniai ir pigiai. Jei rinksitės turistines restoranas ar kavines, tikėkitės mokėti 5-15 eurų už patiekalą. Vidutinis dienos maisto biudžetas – 10-20 eurų, jei neišlaidaujate.
Transportas. Motorolerio nuoma kainuoja 5-8 eurus per dieną – tai populiariausias ir pigiausias būdas judėti po salą. Jei nemokate vairuoti arba nenorite rizikuoti, Grab (Azijos Uber atitikmuo) veikia daugelyje vietų ir yra pakankamai pigus. Privatus vairuotojas visai dienai – apie 35-50 eurų, kas labai patogu, jei planuojate aplankyti daug vietų.
Bendra sąmata 2 savaitėms dviems asmenims: Ekonomiškai keliaujant – apie 1800-2500 eurų (be skrydžių). Vidutiniškai – 3000-4000 eurų. Komfortabiliai – 5000 eurų ir daugiau. Skrydžiai prideda dar 1000-2000 eurų abiem.
Kada vykti: sezonų paslaptys, kurių niekas nepasakoja
Oficialiai sakoma, kad sausas sezonas Balyje – nuo gegužės iki spalio, o lietingas – nuo lapkričio iki balandžio. Bet realybė šiek tiek sudėtingesnė.
Liepa ir rugpjūtis – piko sezonas. Balis perpildytas, kainos aukščiausios, populiariose vietose eilės. Jei galite, venkite šio laikotarpio arba bent jau rezervuokite viską labai iš anksto.
Birželis ir rugsėjis – aukso vidurys. Oras puikus, turistų šiek tiek mažiau, kainos dar nėra piko lygio. Tai geriausias laikas vykti, jei turite galimybę pasirinkti.
Lietingas sezonas – ne toks baisus, kaip atrodo. Lietus dažniausiai lyja trumpais, intensyviais lietumis – dažniausiai po pietų. Rytas ir vakaras dažnai būna giedri. Kainos žemesnės, turistų mažiau, gamta žalesnė. Gruodis ir sausis – lietingiausi mėnesiai, bet net ir tada galima puikiai praleisti laiką.
Vienas dalykas, kurį tikrai verta atsiminti: Nyepi – Balio Naujieji Metai pagal hinduistų kalendorių. Tą dieną (paprastai kovo mėnesį) visa sala sustoja – negalima išeiti iš namų, degti šviesos, naudoti transporto. Net oro uostas uždarytas. Tai unikalus patyrimas, bet reikia planuoti atitinkamai.
Maršrutas: kaip apvažiuoti Balį per 10-14 dienų
Balis nėra labai didelė sala – apie 5600 kvadratinių kilometrų. Teoriškai galima apvažiuoti per kelias dienas. Bet skubėti nereikia – geriau giliau pažinti mažiau vietų, nei paviršutiniškai perbėgti per viską.
Štai maršrutas, kurį rekomenduočiau pirmą kartą atvykstantiems:
1-2 dienos: Seminyakas arba Changgu – atvykstate, prisitaikote prie laiko juostos (skirtumas su Lietuva – 5 arba 6 valandos, priklausomai nuo metų laiko). Changgu labiau patinka jaunesniems keliautojams ir tiems, kurie mėgsta bangas ir „cool” kavinių atmosferą. Seminyakas – šiek tiek elegantiškesnis, su geresniais restoranais ir parduotuvėmis.
3-5 dienos: Ubud – tai Balio kultūrinis ir dvasinis centras. Čia reikia praleisti bent tris dienas. Aplankyti: Tegallalang ryžių terasas (anksti ryte, kol nėra minios), Tirta Empul šventyklą (kur galite dalyvauti apsiplovimo ceremonijoje), Goa Gajah (Dramblio urvas), Ubudo karališkuosius rūmus ir tradicinį turgų. Vakare – tradicinis Kecak šokis prie Uluwatu šventyklos arba Ubude.
6-7 dienos: Kintamani ir Amed – važiuojate į šiaurę, prie Batur ugnikalnio. Galite užkopti į Batur viršūnę (anksti ryte – 4-5 val., kad pamatytumėte saulėtekį). Po to – Amed, mažas žvejų kaimas rytuose, žinomas dėl puikaus nardymo ir snorkelinimo. Čia galima pamatyti nuskendusį japonų laivą USAT Liberty Wreck Tulamben kaimelyje.
8-9 dienos: Lovina arba Munduk – šiaurinis Balis, visiškai kitoks nei pietinis. Ramiau, autentiškiau, mažiau turistų. Lovinos paplūdimys juodas (vulkaninė lava), bet čia galima plaukti su delfinais ankstų rytą. Munduk – kalnų kaimelis su kriokliais ir kavos plantacijomis.
10-12 dienos: Uluwatu ir Nusa Lembongan – grįžtate į pietus. Uluwatu – įspūdingas uolų krantas su šventykla ir puikiomis bangomis. Nusa Lembongan – maža sala šalia Balio, kur galima nuplaukti laivu (apie 30-45 min.). Ten ramiau, gražūs paplūdimiai, puikus snorkelinimas.
13-14 dienos: Kuta arba Jimbaran – paskutinės dienos, pirkimas suvenyrų, poilsis. Jimbaran žinomas dėl žuvies restoranų paplūdimyje – tai privaloma patirtis paskutiniam vakarui.
Kur apsistoti: nuo hostelių iki privačių vilų
Apgyvendinimo pasirinkimas Balyje – vienas iš svarbiausių sprendimų, nes jis lemia ir jūsų patirtį, ir biudžetą. Keletas konkrečių rekomendacijų:
Ubude rekomenduočiau apsistoti ne pačiame centro, o šiek tiek toliau – Penestanan arba Sayan rajonuose. Ten ramesnis, gamta artimesnė, ir kainos dažnai mažesnės. Ieškokite „rice field view” vilų – ryžių laukų vaizdas iš balkono yra vienas iš tų dalykų, kurie lieka atmintyje visam gyvenimui.
Changgu – populiaru tarp jaunų keliautojų. Čia gausu hostelių su baseinais, kur lengva susipažinti su kitais keliautojais. „Dojo Bali” ir panašūs coworking/coliving erdvės puikiai tinka tiems, kurie dirba nuotoliniu būdu.
Seminyakas – geriau tinka tiems, kurie nori komforto ir gero maisto. Čia apsistoti pigiai sunku, bet viešbučių kokybė aukšta.
Amede ir Lovinos srityje galima rasti labai gerų nedidelių svečių namų už 20-35 eurus – dažnai su pusryčiais ir nuostabiu vaizdu į jūrą.
Rezervuoti rekomenduoju per Booking.com arba Airbnb – ten galima perskaityti atsiliepimus ir palyginti kainas. Tačiau kartais apsimoka rezervuoti tiesiogiai per viešbučio svetainę arba susisiekti el. paštu – gali gauti geresnę kainą arba papildomų privalumų.
Maistas ir gėrimai: ką valgyti, ko vengti
Balio virtuvė yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės čia grįžta vėl ir vėl. Bet reikia žinoti, kur valgyti.
Būtina išbandyti:
- Nasi goreng – kepti ryžiai su kiaušiniu, daržovėmis ir dažnai vištiena ar jūros gėrybėmis. Klasika.
- Babi guling – keptas paršelis su prieskoniais. Geriausias Ubude, Ibu Oka restorane (bet ten eilės – eikite anksti).
- Sate lilit – Balio stiliaus sate iš žuvies ar vištienos, apvyniotos aplink citrinžolės stiebą.
- Lawar – tradicinis Balio patiekalas iš smulkintos mėsos, daržovių ir prieskonių.
- Jamu – tradicinis Indonezijos gėrimas iš ciberžolės, imbiero ir kitų prieskonių. Rekomenduojama išbandyti bent kartą.
Dėl vandens – negerkite vandens iš čiaupo. Visada pirkite buteliuotą arba naudokite filtravimo sistemas, kurios dabar dažnai yra viešbučiuose. Tai svarbu – viduriavimas gali sugadinti kelionę.
Dėl alkoholio – Balis yra hinduistiškas, todėl alkoholis čia prieinamas, bet reikia žinoti vieną svarbų dalyką: 2009 metais buvo didelė tragedija, kai žmonės mirė nuo suklastoto alkoholio. Visada pirkite alkoholį iš patikimų vietų – oficialių parduotuvių ar gerai žinomų barų. Vengite labai pigaus alkoholio iš neaiškių šaltinių.
Praktiniai patarimai, kurie tikrai pravers
Čia sudėsiu visus tuos dalykus, kuriuos norėčiau žinoti prieš pirmą kartą vykstant į Balį:
Viza. Lietuvos piliečiai gali gauti „Visa on Arrival” atvykę į Denpasar oro uostą – kainuoja 35 USD, galioja 30 dienų, gali būti pratęsta dar 30 dienų. Galima ir iš anksto gauti e-vizą per Indonezijos imigracijos svetainę – tai patogiau, nes išvengsite eilių oro uoste.
Valiuta. Indonezijos rupija (IDR). 1 euras – apie 16 000-17 000 rupijų. Geriausia keisti valiutą vietoje – kurso būna geriau nei Europoje. Rekomenduojama naudoti „Wise” kortelę arba kitas tarptautines korteles su mažais komisiniais. Venkite valiutos keityklų prie oro uosto – ten kursas blogiausias.
Sveikata. Rekomenduojama pasiskiepyti prieš kelionę: hepatitas A ir B, vidurių šiltinė, stabligė. Maliarija Balyje nėra didelė problema, bet kituose Indonezijos salose gali būti – pasitarkite su gydytoju. Dengė karštinė – tai tikra problema. Naudokite repelentą, ypač ryto ir vakaro valandomis.
Aprangos kodas šventyklose. Lankantis šventyklose būtina turėti sarong (tradicinę audinį aplink juosmenį) ir uždengti pečius. Sarong galima išsinuomoti arba nusipirkti prie kiekvienos šventyklos už 1-2 eurus. Tai ne formalumas – tai pagarba vietinei kultūrai.
Derybos. Turguje ir su taksi vairuotojais (ne Grab) derėtis yra norma. Pradėkite nuo pusės pasiūlytos kainos ir susitarkite kažkur per vidurį. Bet – derėkitės su šypsena ir gerumu, ne agresyviai.
Motoroleris. Jei planuojate nuomotis – patikrinkite, ar jūsų kelionių draudimas dengia motorolerio vairavimą. Daugelis draudimų to nedengia. Taip pat – Balyje vairuojama kairėje pusėje, kaip Anglijoje. Pirmą dieną tai gali suklaidinti.
Internetas. Vietinė SIM kortelė – geriausias sprendimas. Telkomsel arba XL Axiata siūlo geras duomenų paketus už 5-10 eurų mėnesiui. Pirkite oro uoste arba bet kurioje parduotuvėje.
Kai Balis tampa ne tik atostogomis, o patirtimi
Yra kelionių, po kurių grįžti namo ir jauti, kad pailsėjai. Ir yra kelionių, po kurių grįžti ir jauti, kad kažkas tavyje pasikeitė. Balis – dažniausiai antrojo tipo kelionė.
Galbūt tai dėl to, kad sala gyva – čia kiekvieną dieną vyksta ceremonijos, aukojamos gėlės, smilkomi smilkalai. Vietiniai balinai yra nuoširdžiai tikintys žmonės, ir tai jaučiasi. Jų hinduizmas – ne muziejinis eksponatas, o gyva, kasdienė praktika. Tai kažkaip paveikia net ir labiausiai skeptišką keliauninką.
Galbūt tai dėl gamtos – ryžių terasų, ugnikalnių, džiunglių, jūros. Balis yra maža sala, bet ji talpina tiek daug skirtingų kraštovaizdžių, kad kartais sunku patikėti, jog visa tai telpa vienoje vietoje.
O galbūt tai tiesiog dėl to, kad čia laikas juda kitaip. Neskubama. Šypsomasi. Kaimynas atneša aukojimą prie durų kiekvieną rytą. Saulė leidžiasi į jūrą kiekvieną vakarą, ir žmonės sustoja tai pažiūrėti.
Balis nėra tobulas. Jis perpildytas, kartais per daug turistiškas, eismo spūstys Denpasar gali išvesti iš kantrybės, o plastiko problema paplūdimiuose yra tikra ir skausminga. Bet net ir su visomis šiomis problemomis – sala kažkaip sugeba išlikti savimi. Ir tai, ko gero, yra didžiausias jos stebuklas.
Vykite. Planuokite gerai, bet neperplanuokite. Palikite vietos atsitiktinumams – dažnai būtent jie tampa geriausiais prisiminimais. Ir grįžę namo, tikėtina, kad jau galvosite apie kitą vizitą. Taip nutinka beveik visiems.





