Pradžia / Balkanai / Kelionė į Graikiją: salos, kurias būtina aplankyti

Kelionė į Graikiją: salos, kurias būtina aplankyti

Kodėl Graikija vis dar yra viena geriausių kelionių krypčių Europoje

Kiekvieną vasarą milijonai žmonių iš viso pasaulio renkasi Graikiją kaip savo atostogų tikslą, ir tai nėra atsitiktinumas. Šalis, kuri gali pasigirti daugiau nei 6 000 salų (nors gyvenamos iš jų tik apie 200), siūlo tokią įvairovę, kokios sunku rasti bet kur kitur Viduržemio jūros baseine. Čia rasite tiek prabangos, tiek nuošalios ramybės, tiek istorijos, tiek šiuolaikinio gyvenimo ritmo.

Bet štai kur slypi problema – daugelis keliautojų atvyksta į Graikiją ir praleidžia visas atostogas Santorinyje arba Mykonose, o paskui grįžta namo su jausmu, kad kažko trūko. Ir iš tiesų trūko. Graikijos salų pasaulis yra toks turtingas ir įvairus, kad apsiriboti vien populiariausiomis vietomis – tai tarsi nuvykti į Italiją ir pamatyti tik Romą.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie salas, kurios tikrai vertos jūsų laiko ir pinigų – nuo žinomų iki mažiau atrastų, nuo romantiškų iki nuotykingų. Ir, žinoma, duosime praktinių patarimų, kaip visa tai suorganizuoti.

Santorinis – romantikos simbolis, kuris vis dar nustebina

Taip, Santorinis yra turistinis. Taip, vasarą čia bus minios. Bet prieš nurašant šią salą kaip „per daug populiarią”, verta suprasti, kodėl ji tokia yra. Santorinis yra vienas iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur kraštovaizdis tiesiogine prasme atima kvapą – ir tai nėra tik turistinis šūkis.

Sala susiformavo po milžiniško ugnikalnio išsiveržimo prieš maždaug 3 600 metų, ir tos katastrofos pasekmės matosi iki šiol. Kaldera – didžiulis jūros užpildytas krateris – yra tokia dramatiška, tokia netikėtai graži, kad net žmonės, kurie yra matę šimtus nuotraukų, atvykę gyvai lieka be žado.

Oia miestelis su baltomis bažnyčiomis ir mėlynais kupolais yra tas vaizdas, kurį visi pažįsta iš nuotraukų. Bet jei norite išvengti didžiausių minių, rinkitės Imerovigli arba Firostefani – mažesnius kaimelius toje pačioje kalderinėje pakrantėje, kur vaizdai tokie pat nuostabūs, o žmonių žymiai mažiau.

Praktinis patarimas: Santorinyje venkite liepos ir rugpjūčio mėnesių, jei galite. Birželis ir rugsėjis – idealus laikas. Saulėlydžio Oioje žiūrėti su šimtais kitų turistų gali būti varginanti patirtis – vietoj to pabandykite rasti vietą Fira arba tiesiog nusileiskite prie jūros ir stebėkite saulėlydį iš ten.

Negaleikite pamiršti ir Santorinio vyno – vietiniai Assyrtiko vynuogynai auga ant vulkaninės žemės ir duoda tikrai unikalų, mineralinį, sausą baltąjį vyną. Vyno degustacija vietinėje vinarijoje yra viena iš tų patirčių, kurios ilgai išlieka atmintyje.

Kreta – sala, kuriai reikia daugiau nei savaitės

Kreta yra didžiausia Graikijos sala, ir jai skirti tik kelias dienas – tai beveik įžeidimas. Ši sala yra tarsi atskira šalis pati savaime: savo virtuve, savo dialektu, savo charakteriu ir savo istorija, kuri siekia tūkstančius metų atgal.

Minojų civilizacija, kuri klestėjo Kretoje prieš 4 000 metų, buvo viena pažangiausių savo meto. Knoso rūmai netoli Herakliono yra privalomas sustojimas – tai didžiausias bronzos amžiaus archeologinis kompleksas Graikijoje. Vaikščiodami po šias griuvenas, galite pajusti, kaip po kojomis slypi istorija, kuri formavo visą Europos civilizaciją.

Bet Kreta nėra tik istorija. Samaria tarpeklis – vienas ilgiausių Europoje – yra kelių valandų žygis per stulbinantį kalnų kraštovaizdį, kuris baigiasi prie jūros. Žygis nėra lengvas (apie 16 km viena kryptimi), bet vaizdai ir jausmas, kai pagaliau pasiekiate Agia Roumeli kaimą ir galite šokti į jūrą, yra neįkainojami.

Rethymno ir Chania miestai yra Kretos perlas – venecijiški uostai, siauros gatvės, kuriose kiekvienas posūkis atskleidžia naują vaizdą, ir maistas, kuris yra tiesiog kitame lygyje. Kretietiška virtuvė – tai ne tik graikiškas salatas ir moussaka. Čia rasite dakos (kietą duoną su pomidorais ir feta), apaki (ėriena, kepama žemėje), ir šimtus kitų patiekalų, kurių nerasite niekur kitur.

Praktinis patarimas: Kretoje būtinai išsinuomokite automobilį. Sala yra didelė, o geriausi paplūdimiai ir kaimeliai yra toli nuo pagrindinių miestų. Pietinė Kretos pakrantė – Paleochora, Loutro, Agia Galini – yra žymiai ramesnė ir autentiškesnė nei šiaurinė, kur susitelkę dauguma turistų.

Rodas – istorija susipynusi su paplūdimiais

Rodas dažnai priskiriamas prie „masinių turistų” salų, ir iš dalies tai tiesa – čia tikrai daug all-inclusive viešbučių ir organizuotų ekskursijų grupių. Bet Rodas turi kažką, ko daugelis kitų salų neturi: viduramžių miestą, kuris yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše ir kuris tikrai nustebina net ir tuos, kurie atvyko tik dėl saulės ir jūros.

Rodo miesto senamiestis yra apsuptas masyvių viduramžių sienų, kurias pastatė Johanitų riteriai XIV amžiuje. Vaikščioti Riterių gatvele (Odos Ippoton) yra tarsi kelionė laiku – čia išlikę viduramžių namai, kurie atrodo taip, lyg jų gyventojai tik ką išėjo. Didžiojo magistro rūmai yra dar vienas privalomas sustojimas.

Bet jei norite pamatyti tikrą Rodą, važiuokite į Lindos kaimą pietinėje salos dalyje. Akropolis ant uolos viršaus, baltų namų kaimelis apačioje ir gražus paplūdimys – tai vienas iš tų vaizdų, kurie ilgai išlieka atmintyje. Tik atvykite anksti ryte, kol dar neatvažiavo dienos ekskursijų autobusai.

Rodo viduje, toli nuo pakrantės, yra Petaloudes slėnis – vadinamasis „drugelių slėnis”, kur vasarą susirenkia tūkstančiai Jersey tigrinių kandžių (ne drugelių, kaip klaidingai teigiama, bet tai nekeičia vaizdo įspūdingumo). Taip pat verta aplankyti Embonas kaimą kalnuose, kur gaminama vietinė Muscat vyno rūšis.

Korfu – žalia sala su itališka siela

Korfu yra kitokia nei dauguma Graikijos salų – čia mažiau akmenų ir daugiau žalumos, mažiau sausos Egėjo estetikos ir daugiau venecijiškos architektūros. Sala šimtmečius priklausė Venecijai, ir tas paveldas matosi kiekviename Korfu miesto kampelyje.

Korfu miestas (Kerkyra) yra vienas gražiausių miestų Graikijoje – tai ne tik mano nuomonė, bet ir UNESCO sprendimas. Siauros gatvės, vadinamos kantounia, vingiuoja tarp aukštų venecijiškų namų, kurie dažyti geltonai, oranžiškai, rausvai. Spianada aikštė – viena didžiausių Graikijoje – yra tobula vieta pailsėti su kavos puodeliu ir stebėti miesto gyvenimą.

Šiaurinė Korfu dalis yra labiau turistinė (Sidari, Kassiopi), bet pietinė – ramesnė ir autentiškesnė. Kavos paplūdimys pietvakarinėje salos dalyje yra vienas gražiausių Graikijoje – smulkus baltas smėlis, turkio spalvos vanduo ir dramatiškas uolų fonas. Atvykite anksti arba vakare, nes dieną čia tikrai daug žmonių.

Praktinis patarimas: Korfu yra viena iš nedaugelio Graikijos salų, kur galima puikiai praleisti laiką net ir ne vasarą. Pavasarį (balandis-gegužė) sala yra žalia, žydi, ir turistų beveik nėra. Tai idealus laikas tiems, kurie nori ramybės ir autentiškos patirties.

Naxos – sala, kurią dar galima atrasti

Jei Kikladų salyno perlai – Santorinis ir Mykonosas – jums atrodo per daug triukšmingi ir brangūs, Naxos yra atsakymas. Tai didžiausia Kikladų sala, ir ji yra tokia savipakankama, kad čia galima praleisti savaitę ir niekur nereikės išvykti – visos reikalingos gėrybės yra vietoje.

Naxos miestas su savo Kastro – viduramžių tvirtove ant kalvos – yra vienas autentiškiausių Kikladų miestų. Čia nėra tokios prabangos kaip Mykonose, bet yra kažkas svarbesnio – tikras gyvenimas. Žvejai rytais grįžta su laimikiu, senoliai sėdi kavinėse ir žaidžia tavlį, vaikai žaidžia gatvėse.

Naxos paplūdimiai yra vieni geriausių Kikladuose – Agios Prokopios, Agia Anna, Plaka – ilgi smėlio paplūdimiai, kurie niekada nebūna taip perpildyti kaip populiaresnėse salose. Salos viduje – kalnai, kaimo vietovės, marmuriniai karjerai ir senoviniai kouroi (milžiniškos marmuro skulptūros), paliktos nebaigtos prieš tūkstančius metų.

Naxos taip pat yra žinoma savo produktais – vietinis sūris (graviera), bulvės ir citrusiniai vaisiai yra geriausi Graikijoje. Vietiniai tai žino ir didžiuojasi tuo. Apsilankykite vietinėje rinkoje ir paragaukite – tai yra tikroji Graikija, ne turistinė jos versija.

Lefkada ir Jonijos salos – kitokie Graikijos veidai

Jonijos salos – Lefkada, Kefalonija, Zakyntas, Itaka – yra visiškai kitokios nei Egėjo salos. Čia daugiau žalumos, kitokia architektūra (daug italų įtakos), ir kraštovaizdis, kuris labiau primena Adriatikos pakrantę nei klasikinę Graikiją.

Lefkada yra unikali tuo, kad techniškai tai yra pusiasalis – sujungtas su žemynu plūduriuojančiu tiltu, todėl čia galima atvykti automobiliu be kelto. Bet kai atvykstate, supranti, kad tai tikra sala – su savo charakteriu, savo paplūdimiais ir savo gyvenimo ritmu.

Porto Katsiki paplūdimys pietvakarinėje Lefkados dalyje dažnai įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje – ir tai nėra perdėta. Baltos uolos, turkio vanduo, smulkus baltas žvyras. Kelias žemyn yra status ir ilgas, bet vaizdas iš viršaus jau paaiškina, kodėl verta.

Kefalonija – didžiausia Jonijos sala – tapo žinoma po romano ir filmo „Kapitono Koreli mandolina”, bet ji yra daug daugiau nei romantiška dekoracija. Melissani ežeras – požeminė ola su ežeru, per kurį plaukiojate valtimi, kol saulės šviesa pro skylę lubose krenta tiesiai ant vandens – yra viena iš tų patirčių, kurias sunku apibūdinti žodžiais.

Zakyntas (Zante) turi Navagio paplūdimį – laivų sudužimo vietą, kur senas kontrabandininkų laivas rūdija ant balto smėlio, apsuptas aukštų baltų uolų. Tai vienas fotografuojamiausių vaizdų Graikijoje, ir jis tikrai nuvilia – bet tik tol, kol jį pamatai gyvai.

Kaip planuoti kelionę po Graikijos salas – praktinis vadovas

Graikijos salų kelionės planavimas gali atrodyti sudėtingas, ypač jei norite aplankyti kelias salas. Bet iš tiesų tai nėra taip sunku, jei žinote keletą pagrindinių dalykų.

Keliai tarp salų: Dauguma salų yra pasiekiamos keltais iš Pirėjo uosto Atėnuose. Keltai yra patogūs, nebrangūs ir dažnai veikia naktį – tai reiškia, kad galite sutaupyti vieną nakvynę. Greiti keltai (high-speed ferries) yra brangesni, bet žymiai greitesni. Bilietai rezervuojami per ferryhopper.com arba openseas.gr – rekomenduojame pirkti iš anksto, ypač vasarą.

Skrydžiai: Į daugelį salų galima skristi tiesiogiai iš Vilniaus ar Kauno – Rodo, Kretos, Korfu, Zakynto. Santorinis ir Mykonosas taip pat turi oro uostus. Jei planuojate aplankyti kelias salas, efektyviausias maršrutas dažnai yra: atskristi į vieną salą, keltu perplaukti į kitas, ir išskristi iš paskutinės.

Kada vykti: Birželis ir rugsėjis yra aukso vidurys – oras puikus, jūra šilta, bet minių žymiai mažiau nei liepos-rugpjūčio mėnesiais. Gegužė yra puiki mažiau populiarioms saloms (Naxos, Lefkada, Korfu), bet kai kurios paslaugos dar gali nebūti visiškai atidarytos.

Biudžetas: Graikija gali būti ir pigi, ir labai brangi – priklauso nuo to, ką pasirenkate. Santorinis ir Mykonosas yra brangūs – viešbučiai, maistas, viskis. Naxos, Kreta, Lefkada – žymiai prieinamesnės kainos. Vidutiniškai planuokite 80-150 EUR per dieną vienam žmogui (apgyvendinimas, maistas, transportas), bet Santorinyje šis skaičius gali lengvai padvigubėti.

Transportas salose: Automobilių nuoma rekomenduojama Kretoje, Rode ir Korfu – jos didelės ir viešasis transportas ribotas. Mažesnėse salose (Naxos, Santorinis) galima apsieiti su scooter arba ATV, bet būkite atsargūs – keliai gali būti siauri ir vingiuoti. Visada patikrinkite, ar jūsų kelionių draudimas apima motorolerių vairavimą.

Kai salos tampa namais – paskutinės mintys apie Graikijos magiją

Yra kažkas keisto, kas nutinka žmonėms Graikijoje. Atvykstate kaip turistai, o po kelių dienų pradedate jaustis tarsi visada čia gyvenote. Gal tai dėl to, kad graikai yra tikrai svetingi žmonės – ne turistinės industrijos svetingumas, bet tikras, nuoširdus. Gal dėl to, kad maistas čia yra toks geras, kad valgymas tampa ne tik poreikiu, bet malonumu. O gal dėl to, kad jūra – ta nepakartojama Egėjo ar Jonijos jūra – turi kažkokį hipnotizuojantį poveikį.

Graikijos salos nėra tobulos. Infrastruktūra kai kur palieka daug norimų rezultatų. Vasarą kai kuriose vietose bus per daug žmonių. Kai kurie restoranai turistinėse zonose serviruos vidutinišką maistą už aukštas kainas. Tai yra realybė, ir geriau ją žinoti iš anksto.

Bet kai sėdite mažoje tavernoje kažkur Naxoso kalnuose, valgote šviežią žuvį, geriate vietinį vyną ir žiūrite į saulėlydį virš Egėjo jūros – visa kita tampa nesvarbu. Graikija moka atlyginti tiems, kurie ieško ne tik paplūdimio ir kokteilių, bet ir tikros patirties.

Jei galite – vykite ne į vieną salą, o į kelias. Kiekvienoje rasite kažką, ko nėra kitose. Ir beveik garantuotai grįšite namo su sąrašu salų, kurias dar norite aplankyti. Tai yra Graikijos problema – ji nepaleidžia. Ir tai, tiesą sakant, yra geriausia problema, kurią galima turėti.