Kodėl Santorinis nėra tik dar viena Graikijos sala
Jei kada nors matėte tą nuotrauką – balti nameliai, mėlyni kupolai, begalinis Egėjo jūros horizontas – tai beveik garantuotai buvo Santorinis. Ši sala tapo tokia ikonine, kad kai kurie žmonės prieš kelionę baiminasi, jog realybė nusivils. Bet štai kas įdomu: Santorinis paprastai nenuvilia. Jis tiesiog yra kitoks, nei tikėjotės.
Sala iš tikrųjų yra senovinio ugnikalnio kraterio liekana. Prieš maždaug 3600 metų įvyko vienas didžiausių vulkaninių išsiveržimų žmonijos istorijoje, kuris tiesiogine prasme išpūtė salos vidų. Tai, ką dabar matote – ta dramatiškai lenkta pakrantė, tos vertikalios uolų sienos, krintančios tiesiai į jūrą – visa tai yra to katastrofinio įvykio palikimas. Geologai mano, kad būtent šis išsiveržimas galėjo įkvėpti Platono legendą apie Atlantidą. Taigi jūs ne tik atostogaujate – jūs vaikštote po vieną dramatiškiausių gamtos katastrofų vietų visoje Viduržemio jūros istorijoje.
Ir tai iš karto paaiškina, kodėl čia viskas atrodo taip, kaip atrodo. Architektūra, vynuogynai, net vietiniai gyventojai – viskas formavosi šioje neįprastoje, vulkaninėje aplinkoje šimtmečius.
Oia, Fira ir Imerovigli – kur apsistoti ir kuo jie skiriasi
Pirmasis klausimas, kurį užduoda beveik kiekvienas, planuojantis kelionę į Santorini: kur apsistoti? Ir čia prasideda tikras galvos skausmas, nes pasirinkimas iš tikrųjų priklauso nuo to, ko jūs norite iš šios kelionės.
Oia – tai tas miestelis, kurį visi mato nuotraukose. Čia yra tos garsiosios mėlynos kupolų bažnyčios, čia renkasi minios žiūrėti saulėlydžio. Ir taip – saulėlydis čia tikrai nuostabus. Bet Oia yra ir brangiausia vieta saloje, ir vasaros mėnesiais čia gali būti tiesiog nepakeliamai daug žmonių. Jei norite romantiškos, rafinuotos atmosferos ir esate pasiruošę mokėti už tai, Oia yra tinkamas pasirinkimas. Tik rezervuokite viešbutį kuo anksčiau – geriausi kambariai su kaldera vaizdu išsiperka mėnesiais į priekį.
Fira – salos sostinė ir pagrindinis transporto mazgas. Čia daugiau gyvenimo, daugiau restoranų, daugiau naktinio gyvenimo. Kainos šiek tiek žemesnės nei Oioje, o iš čia lengviau pasiekti kitas salos dalis. Fira yra geras pasirinkimas tiems, kurie nori turėti viską po ranka ir neketina leisti viso laiko tik žiūrėdami į jūrą.
Imerovigli – tai tas vidurio kelias, apie kurį mažai kas kalba, bet kuris dažnai pasirodo esąs geriausias pasirinkimas. Šis nedidelis miestelis yra aukščiausiame kaldera kranto taške, vadinamas „Santorinio balkonu”. Čia ramiau nei Firoje, pigiau nei Oioje, o vaizdai – galbūt net geresni nei abiejuose. Jei ieškote balanso tarp ramybės ir prieinamumo, rimtai apsvarstykite Imeroviglį.
Kaldera ir paplūdimiai – du visiškai skirtingi Santorinio veidai
Daugelis žmonių atvyksta į Santorini ir praleidžia visą laiką kaldera pusėje – žiūrėdami į jūrą nuo uolų, gerdami vyną terasose, fotografuodami tuos baltus namus. Ir tai suprantama. Bet jei neaplankote salos rytinės pusės, praleiskite kažką tikrai įdomaus.
Santorinio paplūdimiai yra… keisti. Ir tai komplimentas. Dėl vulkaninės kilmės čia nėra įprastų baltų smėlio paplūdimių. Vietoje to turite:
- Perissa ir Perivolos – juodas vulkaninis smėlis. Jis įkaista saulėje labiau nei įprastas smėlis, tad šlepetės yra būtinos. Bet atmosfera čia labai atsipalaidavusi, yra daug barų ir restoranų tiesiai paplūdimyje.
- Kamari – taip pat juodas smėlis, bet šiek tiek tvarkingesnė ir turistiškesnė aplinka. Čia yra oro uostas visai šalia, tad jei atvykstate lėktuvu, tai pirmoji vieta, kurią galite pamatyti.
- Kokkini Paralia (Raudonasis paplūdimys) – raudonos ir oranžinės vulkaninės uolos, kurios tiesiogine prasme kabo virš jūros. Pasiekti jį galima tik valtimi arba pėsčiomis per gana stačią taką. Paplūdimys mažas ir vasarą perpildytas, bet vaizdas tikrai vertas pastangų.
- Vlychada – mažiau žinomas, bet vienas įspūdingiausių. Baltos pemzos uolos čia atrodo tarsi kažkokia mėnulio kraštovaizdžio dekoracija.
Praktinis patarimas: jei planuojate lankytis Raudonajame paplūdimyje, eikite anksti ryte arba vėlai po pietų. Vidurdienį čia tiesiog nėra vietos pastatyti rankšluostį.
Akrotiri – tai, ko neturėtumėte praleisti
Gerai, prisipažinsiu: kai pirmą kartą planavau kelionę į Santorini, Akrotiri buvo mano sąraše kažkur apačioje, po „gal aplankysiu, jei turėsiu laiko”. Tai buvo klaida. Akrotiri yra viena įspūdingiausių archeologinių vietovių visoje Graikijoje, ir tai nėra perdėjimas.
Tai yra bronzos amžiaus miestas, kurį užkasė tas pats vulkaninis išsiveržimas prieš 3600 metų. Skirtingai nuo Pompėjos, čia nebuvo rasta žmonių palaikų – gyventojai, matyt, suspėjo evakuotis. Bet pastatai, baldai, freskos, keramika – visa tai išliko puikiai išsilaikiusi po pelenų sluoksniu.
Dabar visa vietovė yra uždengta moderniu stogu, tad galite lankyti bet kokiu oru. Ekskursija trunka apie pusantros valandos, ir tikrai rekomenduoju pasiimti gidą arba bent jau audio gidą – be konteksto dalis to, ką matote, gali atrodyti kaip tiesiog seni akmenys.
Bilietų kainos yra protingos (apie 12 eurų suaugusiems), o vietovė nėra taip perpildyta kaip populiariausi salos taškai. Geriausia aplankyti ryte, kai dar nėra didžiausios karščio bangos.
Vynas, maistas ir kur valgyti nepermokant
Santorinis turi savo unikalią vyno kultūrą, ir tai nėra tik turistinis triukas. Vietinė Assyrtiko vynuogių veislė auga čia šimtmečius, prisitaikiusi prie vulkaninės dirvos ir stiprių vėjų. Vynuogynai čia atrodo visiškai kitaip nei kitur – vynuogienojiai auginami žemai prie žemės, susukti į krepšelius, kad apsisaugotų nuo vėjo. Tai vadinama „kouloura” metodu ir yra unikalus Santorinio žemdirbystės paveldas.
Geriausi vyno degustacijos vietos:
- Santo Wines – galbūt žinomiausia, su nuostabiu vaizdu į kalderos. Čia galite degustuoti vietinius vynus su vaizdais, kurie patys savaime yra vertas patyrimas. Kainos vidutinės.
- Venetsanos – šiek tiek mažiau turistiška, bet vaizdai ne ką prastesni. Rekomenduojama tiems, kurie nori ramesnės atmosferos.
- Gavalas Winery – viena seniausių šeimos valdomų vynuogynų saloje. Čia gausite tikrą šeimyninę atmosferą ir puikų Assyrtiko.
Dėl maisto – Santorinis yra brangus, bet ne visur vienodai. Restoranai su kaldera vaizdu imsis iš jūsų dvigubai daugiau nei tie, kurie yra už kampo. Ir dažnai maistas yra tas pats. Taigi strategija paprasta: pusryčius ir pietus valgykite kur pigiau, o vakarienei pasirinkite vieną gražią vietą su vaizdu.
Vietiniai produktai, kuriuos tikrai verta paragauti: fava (geltonų žirnių tyrė, labai skirtinga nuo to, ką galvojate), pomidorų keftedes (pomidorų kotletai – skamba keistai, bet yra nuostabūs), ir balta baklažanų tyrė. Santorinio pomidorai yra legendiniai – maži, saldūs, koncentruoto skonio dėl sausros ir vulkaninės dirvos.
Kaip judėti po salą ir ko tikėtis
Santorinis nėra didelė sala, bet judėjimas po ją gali būti sudėtingesnis, nei tikitės. Yra keletas variantų:
Autobusai (KTEL) – pigiausia galimybė, bet grafikas gali būti nepatogus, o vasarą autobusai būna pilni. Tinka tiems, kurie neturi aiškaus plano ir gali sau leisti palaukti.
Automobilio ar motorolerio nuoma – populiariausias pasirinkimas tarp nepriklausomų keliautojų. Motoroleris kainuos apie 25-35 eurus per dieną, automobilis – nuo 40 eurų. Keliai saloje yra siauri ir vingiuoti, tad jei neturite patirties su motoroleriu, geriau rinkitės automobilį. Svarbu: vairuoti Santorinyje gali būti chaotiška, ypač Firoje.
Taksi – brangiau, bet patogiau. Taksistų saloje nėra daug, tad vasarą gali tekti laukti. Geriau užsisakyti iš anksto, ypač jei reikia važiuoti į oro uostą ar uostą.
Quad (keturračiai) – populiarūs tarp jaunesnių turistų, bet atvirai kalbant – viena pavojingiausių transporto priemonių saloje. Kiekvieną vasarą būna nelaimingų atsitikimų. Jei nuspręsite, būkite labai atsargūs.
Dar vienas dalykas: jei apsistojote Oioje ar Firoje ir norite pasiekti uostą (Athinios), tai apie 30-40 minučių važiavimo. Planuokite laiką su atsarga, ypač jei turite laivu plaukti į kitą salą.
Geriausi laikai aplankyti ir ko tikėtis skirtingais sezonais
Santorinis yra populiarus ištisus metus, bet patirtis labai skiriasi priklausomai nuo to, kada atvykstate.
Birželis–rugpjūtis – piko sezonas. Kainos aukščiausios, žmonių daugiausiai, temperatūros siekia 30-35 laipsnius. Oia saulėlydžio metu gali atrodyti kaip Tokijo metro valandos piko metu. Bet jei norite tikros vasaros atmosferos ir nesibodite minių – tai jūsų laikas. Tik rezervuokite viską labai iš anksto.
Gegužė ir rugsėjis – geriausias laikas daugumai keliautojų. Oras vis dar puikus (25-28 laipsniai), žmonių mažiau, kainos šiek tiek žemesnės. Jūra rugsėjį yra šilčiausia, nes vasaros saulė ją įkaitino. Tai mano asmeniškai rekomenduojamas laikas.
Spalis–lapkritis – sala pradeda „miegoti”. Dalis restoranų ir viešbučių uždaro duris. Bet atmosfera yra visiškai kitokia – rami, autentiška, ir galite turėti tuos garsiosios vietas beveik vieni. Oras gali būti nepastovus, bet dažnai vis dar malonus.
Žiema (gruodis–vasaris) – daugelis turistinės infrastruktūros neveikia. Bet jei norite pamatyti tikrą vietinį gyvenimą ir nesibodite vėjuoto, lietingo oro – tai unikalus patyrimas. Kainos yra žemiausios, ir galite rasti puikių pasiūlymų.
Vienas praktinis patarimas dėl saulėlydžio Oioje: jei atvykstate vasarą, eikite bent valandą prieš saulėlydį, kad rastumėte gerą vietą. Arba – ir tai yra mano mėgstamas triukas – eikite į Imeroviglį, kur vaizdas yra lygiai toks pat gražus, bet žmonių yra perpus mažiau.
Kai Santorinis tampa jūsų – o ne visų kitų – sala
Yra vienas dalykas, kurį pastebiu kalbėdamas su žmonėmis po jų kelionių į Santorini: tie, kurie jį mylėjo labiausiai, buvo tie, kurie nenuėjo tik prie tų pačių vietų, kurias matė „Instagram” nuotraukose. Jie pasivaikščiojo siauru takeliu tarp Firosos ir Oios (tai apie 10 kilometrų, ir vaizdai kelyje yra nuostabūs). Jie rado tą mažą taverną, kurioje sėdėjo vietiniai žvejai. Jie išsinuomojo motorolerį ir važiavo į pietinę salos dalį, kur nėra jokių turistinių autobusų.
Santorinis yra sala, kuri gali tapti kliše – arba gali tapti viena įsimintiniausių jūsų gyvenimo kelionių. Skirtumas dažnai yra tik tas, ar esate pasiruošę nueiti šiek tiek toliau nuo minios.
Jei galiu duoti vieną paskutinį patarimą: neskubėkite. Santorinis nėra sala, kurią reikia „užkariauti” per tris dienas, pabuvus visose vietose ir padarę visas nuotraukas. Tai sala, kurioje reikia sėdėti su taure Assyrtiko, žiūrėti į kalderos vandenį ir leisti sau tiesiog būti. Geriausios akimirkos čia dažnai atsitinka tada, kai nebeieškote geriausio kadro, o tiesiog pradedate matyti.
Ir jei po viso to grįšite namo ir pagalvosite, kad norėtumėte dar kartą – žinokite, kad tai yra visiškai normalu. Santorinis turi tą keistą savybę: kuo daugiau jį pažįstate, tuo labiau norite grįžti.





