Kodėl Europa vis dar laimi prieš egzotiką
Kiekvieną pavasarį tas pats klausimas: kur šią vasarą? Tailandas? Maldyvai? Balis? Aišku, egzotika traukia, bet pažiūrėkime tiesai į akis – Europa prie jūros turi kažką, ko niekur kitur nerasite. Čia galite ryte išgerti espresso su vaizdu į Viduržemio jūrą, pietums suvalgyti šviežiai pagautą žuvį, o vakare pasivaikščioti po 2000 metų senumo miestą. Ir visa tai be 12 valandų skrydžio bei reaktyvinio atsilikimo.
Europos pakrantės yra įvairios taip, kaip mažai kas tikisi. Nuo šiaurės Norvegijos fjordų iki Graikijos salų, nuo Portugalijos laukinių paplūdimių iki Kroatijos skaidraus vandens – čia kiekvienas ras tai, ko ieško. Šiame straipsnyje nesiruošiu jums pasakoti apie vietas, kurias ir taip žinote. Gerai, gal kai kurias žinote, bet pabandysiu parodyti jas kitaip – taip, kaip jas mato tie, kurie ten grįžta ne pirmą kartą.
Graikija: ne tik Santorinis
Santorinis yra nuostabus. Tai tiesa. Bet jei ten nuvyksite liepos viduryje, suprasite, ką reiškia žodis „perkrautas”. Tūkstančiai žmonių toje pačioje vietoje, laukimas eilėse prie kiekvieno restorano, kainos, kurios verčia susimąstyti apie gyvenimo pasirinkimus.
Graikija turi šimtus salų, ir didžioji dalis jų vis dar nėra turistų užplūstos. Ikaria – sala, kuri pateko į pasaulio žemėlapį dėl savo gyventojų ilgaamžiškumo – siūlo nuostabius paplūdimius, draugiškus vietos žmones ir tokią ramybę, kurios Santorinijuje tikrai nerasite. Čia žmonės valgo vėlai, šnekučiuojasi ilgai ir neskuba niekur.
Milos sala – tai, ką daugelis vadina „tikruoju Graikijos perlu”. Vulkaninės kilmės pakrantė čia atrodo kaip iš kito pasaulio – spalvoti uolų dariniai, mažyčiai įlankeliai, į kuriuos galima patekti tik valtimi. Sarakinikas paplūdimys su baltomis pumekso uolomis yra vienas iš labiausiai fotografuojamų Graikijoje, bet net ir čia galima rasti ramesnį kampelį.
Praktinis patarimas: jei planuojate Graikiją, rimtai apsvarstykite kelionę gegužę arba rugsėjį. Vanduo jau šiltas (arba dar šiltas), žmonių žymiai mažiau, o kainos – apie 30-40% žemesnės nei piko sezono metu. Keltas iš Atėnų Pirėjo uosto į daugumą salų kainuoja 30-60 eurų ir yra puikus būdas pajusti tikrą Graikijos atmosferą.
Kroatija: daugiau nei Dubrovnikas
Kroatija per pastaruosius dešimt metų tapo viena populiariausių Europos kelionių krypčių, ir suprantama kodėl. Adrijos jūra čia yra tokia skaidri, kad galite matyti dugną net 10 metrų gylyje. Pakrantė – 1800 kilometrų vingiuotų krantų su daugiau nei tūkstančiu salų.
Dubrovnikas, žinoma, yra nuostabus. Bet jei norite išvengti minių (ypač po to, kai „Sostų žaidimas” padarė jį pasauline lankytina vieta), važiuokite į Pelješac pusiasalį. Čia auginamas geriausias Kroatijos vynas – Dingač ir Postup. Paplūdimiai čia yra žymiai ramialesni, o vaizdi į jūrą – ne ką prastesni.
Vis salos – tai vieta, kur kroatai patys važiuoja atostogauti. Tai jau sako kažką. Sala iki 1989 metų buvo uždara užsieniečiams (čia buvo Jugoslavijos karinis bazė), todėl ji išlaikė autentišką charakterį. Komiža – mažas žvejų miestelis, kur vakare visi susirenkia prie uosto ir geria vietinį vyną.
Dar vienas paslėptas perlas – Lastovo sala. Ji yra viena iš labiausiai nutolusiųjų Kroatijos salų ir turi vieną iš tamsiausių naktinių dangų Europoje. Jei kada nors norėjote matyti Paukščių taką tikrai aiškiai – čia yra ta vieta.
Praktinis patarimas: Kroatijoje nuomoti automobilį ir važinėti pakrante yra vienas geriausių būdų atrasti šalį. Kelias nuo Splito iki Dubrovniko per Pelješac yra vienas gražiausių Europoje. Tik nepamirškite, kad einant per Bosniją ir Hercegoviną (Neum koridorius) jums gali prireikti vizos, jei nesate ES pilietis – tai dažnai nustebina keliautojus.
Portugalija: Atlanto laukinumas
Jei Viduržemio jūra yra švelni ir nuolaidžioji, tai Atlantas prie Portugalijos krantų yra kažkas visiškai kito. Čia bangos yra tikros, vėjas – tikras, ir tas jausmas, kad stovite ant Europos krašto, žvelgdami į begalinį vandenyną – tikras.
Alentejo pakrantė yra viena labiausiai neįvertintų Europos pakrančių. Nuo Sines iki Sagreso – tai laukinis, beveik nenukentėjęs nuo masinio turizmo kraštas. Milžiniški paplūdimiai, kuriuose net vasaros viduryje galite rasti ramų kampelį. Vanduo čia šaltesnis nei Viduržemio jūroje (apie 18-20 laipsnių vasarą), bet tai kompensuoja nepalyginama gamta.
Sagreso kyšulys – tai vieta, kur Europos žemynas baigiasi. Čia vėjas pučia taip stipriai, kad medžiai auga horizontaliai. Tai mekka serferių iš viso pasaulio, bet net jei neserfiuojate, ateiti čia saulėlydžio metu yra privaloma programa. Kai saulė leidžiasi į Atlantą, supranti, kodėl senovės žmonės manė, kad čia yra pasaulio kraštas.
Azorų salos – tai jau visiškai kita kategorija. Techniškai tai yra Portugalija, bet geografiškai – viduryje Atlanto vandenyno. Vulkaninės salos su žaliais kalnais, karštais šaltiniais ir banginiais, plaukiančiais visai šalia kranto. Čia nėra masinio turizmo infrastruktūros, ir tai yra didžiausias jo privalumas. Fajalas, Flores, Korvo – kiekviena sala turi savo charakterį.
Praktinis patarimas: Lisabona yra puikus bazinis miestas Portugalijai. Iš čia galite lengvai pasiekti Kaskaišą, Sintrą ir Setúbal pusiasalį. Jei planuojate Azorus, skrydžiai iš Lisabonos su SATA Airlines yra reguliarūs ir nebrangūs, bet rezervuokite iš anksto – vietos greitai išsiparduoda.
Italija: kur rasti ramybę tarp minių
Italija yra sudėtinga tema. Čia yra kai kurios gražiausių pasaulyje pakrantės, bet taip pat kai kurios labiausiai perkrautos. Amalfio pakrantė yra nuostabi, bet vasarą joje važiuoti automobiliu yra tikras košmaras. Cinque Terre yra nuostabi, bet kai kurie keliai čia jau riboja lankytojų skaičių.
Bet Italija turi paslaptis. Puglia – pietinė Italijos kulnas – yra viena iš jų. Salento pusiasalio pakrantė su jos turkoziniu vandeniu ir baltomis uolomis primena Graikiją, bet čia kalbama italų kalba ir valgoma pasta. Otranto, Gallipoli, Santa Maria di Leuca – tai vardai, kurie dar nėra tapę turistiniais klišė.
Sardinija yra didelė sala su pakrante, kuri konkuruoja su bet kuo pasaulyje. Costa Smeralda šiaurėje yra brangi ir madinga, bet pietinė Sardinija – Sulcis regionas, Teulada apylinkės – čia galite rasti paplūdimius, kurie atrodo kaip iš Karibų, bet be Karibų kainų ir minių. Tharros senovės miesto griuvėsiai ant jūros kranto yra vienas iš tų vaizdų, kurie lieka atmintyje ilgam.
Sicilija – sala, kuri yra daugiau nei paplūdimiai. Čia yra Etna, čia yra Agrigento graikų šventyklos, čia yra Palermo gastronomija. Bet pakrantė taip pat nuostabi – ypač Zingaro gamtos rezervatas vakarinėje dalyje, kur automobiliai draudžiami ir galima pasiekti tik pėsčiomis ar valtimi.
Praktinis patarimas: Italijoje maistas yra kelionės dalis, ne tik priedas. Kiekvienas regionas turi savo virtuvę. Puglioje valgykite orecchiette su brokoliais ir ančiuviais. Sardinijoje – bottarga (džiovinti žuvų ikrai) ir culurgiones (vietiniai koldūnai). Sicilija – arancini, caponata ir, žinoma, granita su brioche ryte.
Ispanija: toliau nuo Costos
Costa del Sol, Costa Blanca, Costa Brava – šie vardai asocijuojasi su masinio turizmo infrastruktūra, daugiabučiais viešbučiais ir britų turistais su alaus bokalais. Ir tai nėra visiškai neteisinga. Bet Ispanija yra daug daugiau.
Galisija šiaurės vakaruose yra visiškai kita šalis nei ta Ispanija, kurią dauguma žino. Čia lyja, čia žalia, čia kalbama galisiečių kalba, ir čia yra Rías Baixas – įlankų sistema su paplūdimiais, kurie atrodo kaip iš Skandinavijos, bet su šiltesniu vandeniu ir gerais jūros gėrybių restoranais. Combarro miestelis su savo hórreos (tradiciniais grūdų sandėliais) ant jūros kranto yra vienas gražiausių Ispanijoje.
Menorka – Balearų salų mažesnioji sesuo – yra UNESCO biosferos rezervatas ir tai reiškia, kad čia statyba yra griežtai ribojama. Sala išlaikė savo charakterį: balti namai, žali laukai, ir paplūdimiai, kurie nėra pilni viešbučių. Cala Macarella ir Cala Turqueta yra tarp gražiausių Ispanijos paplūdimių, ir norint juos pasiekti, reikia šiek tiek pavaikščioti – tai natūraliai atfiltruoja tuos, kurie ieško tik šezlongų.
Praktinis patarimas: Ispanijoje svarbu suprasti vietinį gyvenimo ritmą. Pietūs čia yra 14-16 val., vakarienė – 21-23 val. Jei eisite į restoraną 19 val., jis gali būti dar uždarytas arba visiškai tuščias. Prisitaikykite prie vietinio ritmo ir kelionė bus žymiai malonesnė.
Šiaurės Europa: kai šaltis yra privalumas
Daugelis žmonių, galvojančių apie poilsį prie jūros, automatiškai galvoja apie šiltą vandenį ir saulę. Bet šiaurės Europa turi pasiūlyti kažką, ko pietuose nerasite – erdvę, tylą ir gamtą, kuri dar nėra paliesta masinio turizmo.
Norvegijos Lofotų salos yra vienas iš tų vietų, kurios atrodo taip nerealius, kad sunku patikėti, jog jos egzistuoja. Raudoni žvejų nameliai ant polių, dramatiški kalnai, kurie tiesiogiai kyla iš jūros, ir vasarą – vidurnakčio saulė. Vanduo čia šaltas, bet galima maudytis – vietiniai tai daro reguliariai, ir jei jie gali, tai galite ir jūs. Reine miestelis yra vienas fotografuojamiausių pasaulyje, ir kai jį pamatysite savo akimis, suprasite kodėl.
Danijos Bornholmo sala yra mažiau žinoma, bet labai verta dėmesio. Čia yra ilgi smėlio paplūdimiai šiaurėje, uolėta pakrantė pietuose, ir visur – tas specifinis skandinaviškas jaukumas. Sala žinoma savo žuvų rūkymo tradicijomis – čia yra daugiau rūkyklų nei bet kur kitur Danijoje.
Estijos salos – Saaremaa ir Hiiumaa – yra vieta, kur laikas atrodo sustojęs. Čia nėra masinio turizmo, čia yra kadagių miškai, vėjo malūnai ir jūra, kuri vasarą yra pakankamai šilta maudymuisi (Baltijos jūra čia seklesnė ir šiltesnė nei kitur). Kuressaare miestelis su savo viduramžių pilimi yra puikus bazinis taškas Saaremaa tyrinėjimui.
Praktinis patarimas: Šiaurės Europoje vasaros sezonas yra trumpas, bet intensyvus. Birželis-rugpjūtis yra geriausias laikas. Lofotų salose rugpjūtis yra ypač geras – šviesos yra mažiau nei birželį, bet ji yra auksinė ir fotografiškai nuostabi. Apgyvendinimą rezervuokite labai iš anksto – populiarūs nameliai išsiparduoda žiemą.
Kai jūra tampa gyvenimo būdu, o ne tik atostogomis
Geriausios vietos prie jūros Europoje nėra tik koordinatės žemėlapyje. Jos yra patirtys, kvapai, skoniai ir žmonės. Tas žvejys Kroatijoje, kuris jums pasiūlė šviežiai pagautą žuvį tiesiai iš valties. Ta senolė Graikijoje, kuri atnešė jums naminio vyno, nes jūs buvote vieninteliai svečiai jos tavernoje. Tas rūkas Azorų salose ryte, kai sala pamažu išnyra iš debesų.
Svarbiausia, ko išmokau per daugelį kelionių prie Europos jūrų – tai kad geriausi momentai retai būna suplanuoti. Jie nutinka tada, kai nuklystate nuo maršruto, kai pasukate į tą siaurą gatvę, kuri nebuvo žemėlapyje, kai atsisėdate prie baro, kur nėra angliško meniu ir tiesiog parodote į tai, ką valgo kaimynas.
Todėl, planuodami kelionę, planuokite tik pagrindinius taškus. Palikite erdvės atsitiktinumams. Rezervuokite nakvynę pirmai ir paskutinei nakčiai, o viduryje – pamatysime. Europos pakrantė yra pakankamai didelė, kad kiekvieną vasarą atrastumėte kažką naujo, ir pakankamai artima, kad galėtumėte grįžti dar kartą. O grįžtate – tai yra geriausias ženklas, kad vieta buvo verta.
Nesvarbu, ar rinkitės Graikijos salas, Kroatijos įlankas, Portugalijos laukinę pakrantę, Italijos pietus ar Skandinavijos dramą – Europa prie jūros niekada nenuvils. Tik nepamirškite: geriausias sezonas yra tas, kai ten mažiau žmonių, o ne tas, kai ten šilčiausia. Dažnai tai yra tas pats metas.





