Pradžia / Uncategorized / Geriausios kempingų aikštelės Latvijoje ir Estijoje

Geriausios kempingų aikštelės Latvijoje ir Estijoje

Kodėl Baltijos šalys – kempingo mėgėjų rojus?

Jei dar nesi bandęs kempinguoti Latvijoje ar Estijoje, tai rimtai praraleidai. Šios dvi šalys – tai tarsi du broliai dvyniai, kurie atrodo panašiai, bet kiekvienas turi savo charakterį. Tiek Latvija, tiek Estija siūlo tai, ko daugelis kempingo entuziastų ieško visą gyvenimą: erdvę, tylą, gamtą ir tą ypatingą jausmą, kai ryte atsibundi palapinėje ir girdi tik paukščius bei vėją.

Baltijos šalys nėra perkrautos turistų kaip Prancūzijos Rivjera ar Kroatijos pakrantė. Čia vis dar galima rasti vietų, kur per visą savaitgalį nesutiksi nė vieno kito kempingo svečio. Ir tai – ne trūkumas, o didžiausias privalumas. Infrastruktūra pastaruoju metu labai išaugo – dauguma kempingų siūlo švarią sanitariją, elektros jungtis, o kai kurie net saunas (nes be saunos čia niekas nevyksta).

Kelionės laikas irgi svarbus. Geriausi mėnesiai kempingui – birželis, liepa ir rugpjūtis. Birželis ypač magiškas dėl baltųjų naktų – saulė beveik nenusileido, ir ta šviesa vakare yra kažkas, ką reikia pamatyti savo akimis. Rugsėjis taip pat puikus tiems, kas mėgsta ramybę ir nenori mokėti piko sezono kainų.

Latvijos kempingai prie jūros – Baltijos pakrantė nuo Jūrmalos iki Kolkos

Latvijos pakrantė yra ilga – apie 500 kilometrų – ir didžioji jos dalis yra nacionaliniai parkai arba saugomos teritorijos. Tai reiškia, kad čia nėra betono džiunglių ir daugiabučių tiesiai prie vandens. Tai reiškia smėlio kopas, pušynus ir tą specifinį Baltijos jūros kvapą, kuris kažkaip skiriasi nuo kitų jūrų.

Kemperis Camping Jūrmala – vienas populiariausių pasirinkimų tiems, kas pirmą kartą atvyksta į Latviją. Jis įsikūręs netoli Rygos, tad galima ir paplūdimyje pabūti, ir į miestą nuvykti. Kainos vidutinės – apie 15-25 eurus už naktį su elektra. Sanitariniai mazgai švarūs, yra WiFi, bet jei atvažiuoji liepos viduryje, vietos gali ir nelikti – rekomenduojama rezervuoti iš anksto.

Slītere National Park srityje, Kolkos kyšulio apylinkėse, situacija visai kitokia. Čia kempingai mažesni, labiau „laukiniai”, bet būtent dėl to ir gražesni. Kolkos kyšulys – tai vieta, kur susitinka Rygos įlanka ir Baltijos jūra, ir tas reiškinys – kai matai dvi skirtingas vandens mases – yra tikrai įspūdingas. Čia veikia keli maži kempingai, kurių kainos prasideda nuo 8-10 eurų už palapinę. Patarimas: atsivežk savo malkas, nes vietoje jų rasti gali būti sudėtinga.

Ventos upės delta ir Pavilosta – dar viena zona, kurią verta žinoti. Pavilosta yra mažas buriavimo miestelis su puikia kempingo aikštele tiesiai prie jūros. Surferiai čia renkasi dėl vėjo, o kempingo mėgėjai – dėl atmosferos. Vakare visi susėda prie laužo, kažkas groja gitara, ir supranti, kodėl žmonės grįžta čia kiekvieną vasarą.

Latvijos ežerai ir miškai – Gauja ir Latgale

Jei jūra nėra tavo stilius arba tiesiog nori pamatyti daugiau Latvijos, vidaus regionai siūlo visai kitokią patirtį. Gauja nacionalinis parkas – tai Latvijos gamtos perlas. Upė teka per smiltainio uolų tarpeklius, o aplinkui – seni miškai, pilys ir ta ramybė, kurios miestuose rasti neįmanoma.

Sigulda ir jos apylinkės – puiki bazė. Čia veikia keletas kempingų, kurių dauguma yra prie pačios Gaujos upės. Camping Sigulda siūlo ir palapinių vietas, ir namelius tiems, kas nenori miegoti ant žemės. Upės raftingas, dviračių nuoma, pėsčiųjų takai – visa tai pasiekiama per kelias minutes nuo kempingo. Kainos – apie 10-20 eurų, priklausomai nuo sezono ir pasirinktos vietos tipo.

Latgale – rytinė Latvijos dalis – yra visiškai kitoks pasaulis. Čia daugiau kaip tūkstantis ežerų, ir daugelis jų praktiškai nežinomi užsienio turistams. Rāznas ežeras – didžiausias Latvijoje – turi kelis kempingus aplink save. Vanduo čia šiltesnis nei jūroje, dugnas smėlėtas, ir ta ramybė… Latgalė apskritai turi tą lėtą, beveik meditacinį tempą, kuris kai kuriems žmonėms patinka labiau nei bet koks kurortinis triukšmas. Jei planuoji ten vykti, žinok, kad infrastruktūra kuklesnė – ne visi kempingai turi interneto ryšį ar šilto vandens dušus, bet tai ir yra dalis patirties.

Estijos salos – Saaremaa ir Hiiumaa kempingo entuziastams

Estija turi daugiau kaip 2000 salų, bet didžioji dalis jų negyvenamos. Saaremaa ir Hiiumaa – dvi didžiausios – yra prieinamos keltu ir siūlo kempingo patirtį, kurios kitur Baltijos šalyse tiesiog nėra.

Saaremaa yra žinoma dėl vėjo malūnų, kadagių giraitių ir meteoritų kraterio – Kaali ežero. Sala turi savotišką charakterį: čia žmonės kalba lėčiau, gyvena ramiau, ir tas ritmas persiduoda lankytojams. Kempingai Saaremaa yra gerai išvystyti – sala pritraukia daug turistų, tad infrastruktūra atitinkama.

Mändjala Camping – vienas geriausių pasirinkimų Saaremaa. Jis įsikūręs prie jūros, turi sauną (žinoma), tinkamą sanitariją ir netgi nedidelę parduotuvę. Kainos – 15-30 eurų, priklausomai nuo vietos. Rezervacija vasarą būtina – sala populiari tarp estų ir suomių, kurie atplaukia savo jachtomis.

Hiiumaa – mažesnė ir ramesnė. Jei Saaremaa kartais atrodo per turistinė, Hiiumaa yra tas atsakymas. Čia mažiau žmonių, daugiau erdvės, ir ta sala turi kažką mistinio – galbūt dėl senų švyturių, galbūt dėl to, kad čia saulė leidžiasi virš jūros ir tas vaizdas tiesiog sustabdo laiką. Kempingai čia kuklesni, bet tai ir yra jų žavesys.

Praktinis patarimas: keltas į Saaremaa plaukia iš Virtsu, į Hiiumaa – iš Rohuküla. Vasarą bilietai išperkami greitai, ypač jei važiuoji su automobiliu. Rezervuok iš anksto per TS Laevad svetainę – tai oficialus operatorius.

Estijos nacionaliniai parkai – Lahemaa ir Soomaa

Estija turi penkis nacionalinius parkus, ir kiekvienas jų yra vertas atskiros kelionės. Bet jei reikia rinktis du, tai Lahemaa ir Soomaa – tai du visiškai skirtingi pasauliai, kurie kartu parodo, kokia įvairi ši maža šalis.

Lahemaa – seniausias Estijos nacionalinis parkas – driekiasi palei šiaurinę pakrantę. Čia yra visos: paplūdimiai, miškai, pelkės, upeliai ir seni dvarai. Kempingai parke yra oficialūs ir gerai pažymėti žemėlapiuose. Oandu Camping – vienas populiariausių – siūlo paprastas, bet tvarkingas sąlygas. Čia galima palikti automobilį ir eiti pėsčiomis po parką dienomis, grįžtant vakare prie savo palapinės.

Lahemaa taip pat turi keletą laukinių stovyklaviečių, kur galima apsistoti nemokamai – tereikia laikytis taisyklių ir nepalikti šiukšlių. Estija apskritai turi labai gerą „Everyman’s Right” tradiciją – teisę laisvai judėti gamtoje ir stovyklauti, jei laikaisi tam tikrų taisyklių. Tai labai skiriasi nuo daugelio kitų Europos šalių.

Soomaa – tai visai kitas reikalas. Šis parkas žinomas dėl „penktojo sezono” – pavasario potvynių, kai vanduo užlieja didžiules teritorijas ir vienintelis būdas judėti – kanoja. Vasarą čia galima kempinguoti prie upių, plaukioti kanojomis ir tiesiog sėdėti pelkėje (taip, pelkėje – tai nėra taip baisu, kaip skamba). Kempingai čia labai paprasti – daugiausia laužavietės ir tualetai, bet tai ir yra esmė.

Praktiniai patarimai: ką žinoti prieš išvykstant

Gerai, dabar apie konkrečius dalykus, kurie gali sutaupyti nervų ir pinigų.

Rezervacija: Latvijoje ir Estijoje populiarūs kempingai vasarą užsipildo greitai. Rekomenduoju rezervuoti bent 2-3 savaites iš anksto, jei planuoji liepos ar rugpjūčio savaitgalius. Dauguma kempingų turi savo svetaines arba yra registruoti platformose kaip Booking.com ar Campinginfo.lv (Latvijai) ir visitestonia.com (Estijai).

Mokėjimas: Abu šie šalys naudoja eurą, tad su valiuta problemų nėra. Tačiau kai kurie maži, „laukiniai” kempingai priima tik grynuosius, tad turėk šiek tiek cash.

Uodai: Tai rimta tema. Ypač Latvijos ir Estijos miškuose bei pelkėse uodų gali būti tikrai daug. Atsivežk gerą repelentą – DEET pagrindu veikiantys yra efektyviausi. Uodų tinklelis ant palapinės – privalumas, ne prabanga.

Maistas: Didžiuosiuose kempinguose yra parduotuvės ar kavinės, bet mažuose – nieko. Planuok atsivežti maisto atsargas. Vietinėse parduotuvėse (ypač Latvijoje) rasi puikių vietinių produktų – ruginę duoną, sūrį, rūkytą žuvį – tai būtina paragauti.

Oras: Baltijos šalių oras yra kaprizingas. Net liepos mėnesį gali būti šaltos naktys – temperatūra gali kristi iki 10-12 laipsnių. Atsivežk šiltesnę striukę ir miegmaišį, tinkamą žemesnėms temperatūroms.

Ryšys: Estija yra viena skaitmeniškai pažangiausių šalių pasaulyje, tad interneto ryšys čia puikus net ir atokesnėse vietose. Latvijoje situacija šiek tiek kuklesnė, bet didžiuosiuose kempinguose WiFi yra beveik visur.

Mažiau žinomi deimantai – vietos, kurias verta atrasti

Visi žino Jūrmalą ir Siguldą. Bet yra vietų, apie kurias turistų vadovai retai rašo, ir būtent ten dažnai slypi tikrasis žavesys.

Engure, Latvija – mažas žvejų kaimas Rygos įlankos pakrantėje. Čia yra nedidelis kempingas prie pat jūros, o aplink – paukščių stebėjimo bokštai ir Engurės ežeras, kuris yra svarbi paukščių migracijos vieta. Jei turi žiūronus – atsivežk.

Viljandi, Estija – vidaus miestelis su pilies griuvėsiais ir ežeru. Čia kasmet vyksta garsusis Viljandi folkloro festivalis (liepos mėnesį), ir tuo metu miestelis tiesiog atgyja. Kempingas prie ežero – puiki bazė ir festivaliui, ir paprasčiausiam poilsiui.

Alutaguse, Estija – šiaurės rytų Estijos regionas, kuris yra vienas labiausiai apaugusių miškais Europoje. Čia mažai turistų, daug laukinių gyvūnų (briedžiai, lūšys, kartais net vilkai) ir ta ramybė, kurios miestuose neįmanoma rasti. Kempingai čia labai paprasti, bet gamta atperka viską.

Cēsis, Latvija – viduramžių miestelis Gauja nacionaliniame parke. Čia yra gerai įrengtas kempingas, o pats miestelis su pilimi ir senamiestiu yra tikrai vertas dienos pasivaikščiojimo. Tai puikus variantas tiems, kas nori derinti gamtą su kultūra.

Kai palapinė sulankstyta ir kelionė baigta – bet ne visai

Latvija ir Estija yra tos šalys, į kurias grįžti. Ne todėl, kad nepamatei visko – o todėl, kad kiekvienąkart atrandi kažką naujo. Kempingas čia nėra tik pigesnė nakvynės alternatyva – tai būdas iš tikrųjų pajusti šias šalis, jų ritmą, jų orą, jų tylą.

Jei dar svyruoji, ar verta, atsakymas paprastas: verta. Infrastruktūra pakankamai gera, kad kelionė būtų patogi, bet dar pakankamai „laukiška”, kad ji būtų tikra. Kainos palyginti su Vakarų Europa – juokingai mažos. Gamta – nuostabi. Žmonės – draugiški, nors kartais ir šiek tiek uždaroki iš pradžių (tai Baltijos tradicija, prie jos reikia priprasti).

Vienas praktinis patarimas pabaigai: nesistengk per daug. Kempingo kelionė Latvijoje ar Estijoje nereikalauja kruopštaus maršruto planavimo. Kartais geriausi atradimai nutinka tada, kai tiesiog pasuki į nežinomą keliuką ir pamatai, kur jis veda. Galbūt – į tobulą stovyklavietę prie ežero, kurios nėra jokiame žemėlapyje. Ir tai, beje, yra geriausia kelionių dalis.