Kodėl dviratis – geriausias būdas pažinti Europą
Yra kažkas nepaprasto tame, kai sėdi ant dviračio, paspaudžiai pedalus ir prieš tave atsiveria kelias, kurio jokia kita transporto priemonė tau neduotų. Ne autobusas, ne traukinys, ne net automobilis. Dviratis leidžia sustoti ten, kur nori, pajusti vietinį orą, užuosti kepamos duonos kvapą iš mažos kepyklos, kurią tiesiog pralenktum, jei važiuotum greičiau.
Europa dviračiams – tai tiesiog rojus. Čia yra tūkstančiai kilometrų specialiai įrengtų dviračių takų, kultūra, kuri gerbia dviratininkus, ir kraštovaizdžiai, kurie keičiasi kas keliasdešimt kilometrų. Nuo olandų lygumų iki Alpių kalnų, nuo Viduržemio jūros pakrančių iki Skandinavijos fjordų – kiekvienas kampas siūlo kažką unikalaus.
Šiame straipsnyje nerasit sausų sąrašų. Rasit realią informaciją apie geriausius maršrutus, praktinius patarimus ir truputį asmeninės patirties, kuri gali padėti tau nuspręsti, kur važiuoti pirmiausia.
Olandija ir Belgija – dviračių šalys be jokių kompromisų
Jei niekada nevažiavai dviračiu užsienyje ir nori pradėti nuo kažko paprasto, bet nuostabaus – Olandija yra atsakymas. Ši šalis tiesiog sukurta dviračiams. Čia dviratininkų infrastruktūra tokia gera, kad kartais atrodo, jog automobiliai yra svečiai, o ne dviratininkai.
Olandijoje yra daugiau nei 35 000 kilometrų dviračių takų. Tai nėra šiaip kelkraščiai – tai atskiri, gerai pažymėti, dažnai asfaltuoti takai su savo šviesoforais, ženklais ir net prioritetu sankryžose. Keliaujant iš Amsterdamo į Harlemo, Delfto ar Utrechto, visiškai nesusidursi su automobiliais, jei tik laikysies takų.
Vienas geriausių maršrutų – aplink Ijsselmeer ežerą. Tai maždaug 400 kilometrų ratas, kurį galima įveikti per savaitę, sustojant mažuose žvejų miesteliuose, tokiuose kaip Volendam, Enkhuizen ar Medemblik. Vėjo malūnai, tulpių laukai pavasarį, sūraus vėjo kvapas nuo vandens – tai ne klišė, tai realybė.
Belgija yra kiek kitokia. Čia reljefas įvairesnis, ypač Ardėnų regione, kur dviračiu važiuoti reiškia tikrą fizinį iššūkį. Bet lygumose, ypač Flandrijos regione, dviračių takai taip pat puikūs. Gento–Briugės maršrutas yra klasika – apie 50 kilometrų per laukus ir kanalus, su galimybe sustoti kiekviename kaimelyje ir išgerti tikrą belgišką alų.
Praktinis patarimas: Olandijoje dviratį galima išsinuomoti beveik kiekviename traukinyje. NS (olandų geležinkeliai) leidžia vežti dviračius už papildomą mokestį, o tai reiškia, kad gali atvažiuoti į vieną miestą, nuvažiuoti iki kito ir grįžti traukiniu. Labai patogu.
Dunojaus takas – vienas ikonišiausių maršrutų Europoje
Jei kalbi su patyrusiais dviratininkais keliautojais, anksčiau ar vėliau jie paminės Dunojaus taką. EuroVelo 6 maršrutas, einantis palei Dunojų nuo Vokietijos iki Juodosios jūros, yra tiesiog legenda tarp dviračių kelionių entuziastų.
Populiariausia atkarpa – nuo Pasau (Vokietija) iki Vienos (Austrija) arba iki Budapešto (Vengrija). Pasau–Viena atkarpa yra apie 320 kilometrų, daugiausia lygiu reljefu palei upę, su nuostabiais vaizdais į Wachau slėnį, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Wachau slėnis – tai vieta, kur kalnai nusileidžia tiesiai į upę, vynuogynai kabo ant šlaitų, o senoviniai pilių griuvėsiai žvelgia iš viršaus. Važiuojant pro Melką, Dürnsteiną, Kremso miestelius, atrodo, kad esi viduramžių pasakoje. Ir tai nėra perdėta.
Nuo Vienos iki Budapešto – dar apie 300 kilometrų. Ši atkarpa kiek mažiau turistinė, bet ne mažiau graži. Slovakijos sostinė Bratislava yra tiesiai ant kelio – galima sustoti, pavalgyti, pernakvoti ir tęsti kelionę. Vengrijos lygumose vėjas gali būti tikras iššūkis, bet Budapeštas kaip finišas yra vertas kiekvieno pedalo paspaudimo.
Praktinis patarimas: Dunojaus taku galima važiuoti nuo gegužės iki spalio. Birželis ir rugsėjis – optimalūs mėnesiai: ne per karšta, ne per daug turistų. Nakvynei rekomenduoju rezervuoti iš anksto, ypač Wachau regione, kur viešbučiai ir nakvynės namai greitai užsirezervuoja vasarą. Daug dviratininkų naudoja specializuotus žemėlapius iš Komoot ar Bikemap programėlių.
Prancūzija dviračiu – nuo Loaros slėnio iki Pirėnų
Prancūzija ir dviračiai – tai meilės istorija, kuriai daugiau nei šimtas metų. Tour de France nėra atsitiktinis – prancūzai dviratį myli kaip kultūros dalį. Ir tai jaučiasi keliaujantiems.
Loaros slėnis yra vienas geriausių pasirinkimų tiems, kurie nori derinti kultūrą su dviračiu. Maršrutas „La Loire à Vélo” eina apie 900 kilometrų nuo Cuges-les-Pins iki Atlanto vandenyno, bet dauguma žmonių renkasi trumpesnes atkarpas – nuo Orleano iki Nanto, apie 400 kilometrų.
Kas daro šį maršrutą ypatingą? Pilys. Šamboras, Šenonsis, Ambuazas – tai ne muziejai, kuriuos reikia specialiai planuoti. Jie tiesiog stovi prie kelio, ir tu gali sustoti, nufotografuoti, įeiti vidun ir tęsti kelionę. Maršrutas gerai pažymėtas, daugiausia lygus, ir tinka net tiems, kurie nėra labai sportiškai nusiteikę.
Tiems, kurie ieško iššūkio – Pirėnai. Tai jau rimtas reikalas. Kalnų perėjos, kurių aukštis siekia 2000+ metrų, ilgi nusileijimai, kurių metu reikia saugoti stabdžius. Tourmalet, Aubisque, Aspin – šie vardai dviratininkams skamba kaip legendos. Bet ir paprastiems keliautojams, kurie nėra profesionalūs sportininkai, galima rasti maršrutų Pirėnų papėdėje, kurie yra mažiau intensyvūs, bet ne mažiau gražūs.
Prancūzijos pietuose, Provanso regione, dviračiu galima važiuoti per levandų laukus (žydėjimo pikas – liepos pradžia), akmeninius kaimelius ir vynuogynus. Tai lėtesnio tempo kelionė, kur svarbu ne atstumai, o patirtis.
Praktinis patarimas: Prancūzijoje labai populiaru naudotis „gîte” – tai kaimo namai su nakvyne ir dažnai pusryčiais. Jie dažnai yra tiesiai ant populiarių dviračių maršrutų ir yra žymiai pigesni nei viešbučiai. Rezervuok per Gites de France svetainę.
Skandinavija – gamta, ramybė ir nepaprasti vaizdai
Skandinavija dviračiu – tai visiškai kitokia patirtis nei Vakarų Europa. Čia mažiau žmonių, daugiau gamtos, ir kartais keliauji valandas nematydamas kito žmogaus. Tai gali būti ir nuostabu, ir šiek tiek bauginančiai.
Norvegija yra svajonių šalis dviratininkams, kurie mėgsta kalnus ir fjordus. Bet reikia būti sąžiningam – tai fiziškai sunkus pasirinkimas. Norvegijos reljefas nėra malonus tiems, kurie ieško lengvo pasivažinėjimo. Kalnai čia tikri, nuolydžiai statūs, ir net „lengvi” maršrutai reikalauja geros fizinės formos.
Tačiau atlyginimas yra proporcingas pastangoms. Sognefjordas, Geirangerfjordas, Hardangerfjordas – tai vaizdai, kurie lieka atmintyje visam gyvenimui. Kelias Aurlandsfjellet (Snøvegen) yra vienas gražiausių kelių Europoje, nors jis atviras tik vasarą.
Danija yra visiškai priešingai – čia reljefas panašus į Olandiją, labai lygus, ir dviračių infrastruktūra puiki. Bornholmo sala yra ypač populiari tarp dviratininkų – nedidelė, bet su įvairiu reljefu ir nuostabiais paplūdimiais. Jutlandijos pusiasalio vakarinė pakrantė siūlo ilgus paplūdimius ir vėjo jėgą, kuri kartais padeda, kartais trukdo.
Suomija ir Švedija siūlo begalines miškų ir ežerų panoramas. Čia populiarus „Allemansrätten” principas – teisė laisvai keliauti per bet kokią žemę, net privačią, ir stovyklauti gamtoje. Tai reiškia, kad gali sustoti bet kur, pastatyti palapinę ir rytą tęsti kelionę. Laisvė, kurios kitur Europoje nėra.
Praktinis patarimas: Skandinavijoje vasara trumpa – birželis, liepa, rugpjūtis. Gegužė ir rugsėjis gali būti šalti, ypač Norvegijoje kalnuose. Visada turėk lietaus apsaugą, net jei rytas saulėtas – oras čia keičiasi greitai. Ir nepamiršk – Skandinavija yra brangi. Planuok biudžetą atitinkamai.
Italija ir Kroatija – Adrijos jūros pakrantė dviračiu
Jei nori derinti dviratį su šiltu oru, mėlynu vandeniu ir geru maistu – Adrijos pakrantė yra atsakymas. Italija ir Kroatija kartu sudaro vieną gražiausių dviračių kelionių galimybių Europoje.
Italijoje populiariausias maršrutas yra Ciclovia Adriatica – takas palei Adrijos jūrą nuo Triesto iki Otranto, apie 1000 kilometrų. Visa atkarpa yra per ilga daugumai keliautojų, bet galima pasirinkti atkarpas. Emilija-Romanija regiono pakrantė yra lygesnė ir labiau turistinė, o Apulija pietuose – ramesnė, autentiškesnė ir mažiau žinoma.
Toskana yra atskira tema. Čia dviračiu važiuoti reiškia kopti į kalveles, bet kiekvienas kalvos viršūnė atskleidžia tokį vaizdą, kad visi vargai pamirštami. Cypresų eilės, vynuogynų terasos, senoviniai miesteliai ant kalvų – tai Toskana, kurią visi žino iš nuotraukų, bet dviračiu ji atrodo visiškai kitaip.
Kroatija dviračiu yra kiek sudėtingesnė – pakrantės kelias gali būti labai judrus vasarą, ir ne visur yra atskiri dviračių takai. Bet salos – tai tikras lobis. Hvaras, Bračas, Korčula – kiekviena sala turi savo dviračių takus, ir keltas tarp salų yra pigus bei patogus. Galima sudaryti maršrutą, kuris apima kelias salas, ir kiekvieną dieną atrasti kažką naujo.
Praktinis patarimas: Italijoje ir Kroatijoje vasarą gali būti labai karšta – 35-40 laipsnių. Važiuok anksti ryte (6-10 val.) ir vėlai popiet (17-20 val.). Pietų metu ilsėkis šešėlyje. Visada turėk pakankamai vandens – mažiausiai 2-3 litrus.
Praktiniai dviračių kelionių patarimai – ką reikia žinoti prieš išvykstant
Teorija yra vienas dalykas, o praktika – visiškai kitas. Štai keletas dalykų, kurie gali padėti kelionei eiti sklandžiau.
Dviratis: Jei planuoji ilgą kelionę (daugiau nei savaitę), investicija į tinkamą dviratį atsipirks. Kelioninis dviratis (touring bike) yra geriausias pasirinkimas – jis sukurtas ilgoms distancijoms su bagažu. Jei neturi savo, galima išsinuomoti daugelyje miestų, bet ilgesnėms kelionėms nuoma gali kainuoti brangiai.
Bagažas: Mažiau yra daugiau. Tai taisyklė, kurią kiekvienas dviratininkas išmoksta per pirmą kelionę. Kiekvienas papildomas kilogramas jautiesi kalnuose. Rekomenduojamas svoris – ne daugiau 10-12 kg viso bagažo. Vandeniui atsparūs krepšiai (pannier bags) yra būtinybė.
Navigacija: Komoot ir Bikemap yra geriausios programėlės dviračių kelionėms. Jos turi specialius dviračių maršrutus, rodo nuolydžius ir leidžia parsisiųsti žemėlapius be interneto. Fizinis žemėlapis kaip atsarginis variantas – visada gera idėja.
Draudimas: Kelionių draudimas su dviračio draudimu yra būtinas. Dviratis gali sugesti, gali būti pavogtas, gali nutikti nelaimė. Europos šalyse medicininė pagalba gali kainuoti daug, jei neturi draudimo.
Fizinis pasirengimas: Prieš ilgą kelionę treniruokis bent 2-3 mėnesius. Pradėk nuo trumpesnių distancijų ir palaipsniui didink. Kelionės metu pirmos dienos visada sunkiausios – kūnas prisitaiko apie 3-4 dieną.
Maistas ir vanduo: Dviratininkas per dieną sudegina 2000-3000 kalorijų papildomai. Valgyti reikia daugiau nei įprastai. Angliavandeniai – tavo draugas: duona, makaronai, ryžiai. Ir vandens – daug vandens.
Kai pedalai sustoja – ir tai yra gerai
Geriausios kelionės dviračiu Europoje nėra apie kilometrus ar greičius. Jos apie tuos momentus, kai sustoji prie mažo kaimo parduotuvėlės Prancūzijoje ir šnekiesi su seniu, kuris visą gyvenimą praleido tame pačiame kaime. Apie tai, kai Dunojaus pakrantėje sutinki kitą dviratininką iš Australijos ir kartu vakarieniauji mažame austrijų restoranėlyje. Apie tai, kai Skandinavijos miške sustoji ir girdi tik vėją ir savo paties kvėpavimą.
Europa dviračiams yra neišsemiama. Galima važiuoti kiekvieną vasarą po 10 metų ir vis tiek atrasti naujų maršrutų, naujų vietų, naujų žmonių. EuroVelo tinklas vien turi daugiau nei 90 000 kilometrų pažymėtų maršrutų – tai užtektų kelioms gyvenimo kelionėms.
Nesvarbu, ar esi pradedantysis, kuris pirmą kartą svarsto kelionę dviračiu, ar patyręs keliauotojas, ieškantis naujo iššūkio – Europa turi kažką tau. Pradėk nuo Olandijos, jei nori lengvumo. Rinkis Dunojaus taką, jei nori klasikos. Važiuok į Norvegiją, jei nori iššūkio ir nepaprasto grožio. Bet svarbiausia – pradėk. Nes geriausias maršrutas yra tas, kurį tu pats nuvažiuoji.
O jei dar abejoji – žinok, kad dviratis niekada nestringa kamštyje, niekada neieško parkavimo vietos, ir visada parvežia namo su istorijomis, kurių niekas kitas neturės.





