Kodėl kelionės kartais tampa kankinančios vietoj to, kad būtų malonios
Prisimenu vieną savo kelionę į Lisaboną prieš kelerius metus. Lėktuvas vėlavo tris valandas, bagažas atkeliavo kitą dieną, o viešbutis, kuris internete atrodė kaip rojus, realybėje buvo tiesiai prie triukšmingiausios gatvės mieste. Grįžau namo pavargęs labiau nei išvykdamas. Ir tada pagalvojau – kažkas čia ne taip.
Kelionės turėtų būti vienas geriausių gyvenimo dalykų. Tačiau statistika rodo, kad dauguma žmonių grįžta iš atostogų su bent viena istorija apie kažką, kas stipriai sugadino nuotaiką. Prarastas lėktuvas, pavogtas telefonas, nesusikalbėjimas su vietos gyventojais, maisto apsinuodijimas – sąrašas ilgas. Ir nors kai kurių dalykų tikrai neįmanoma kontroliuoti, didžioji dalis kelionių streso kyla iš to, kad tiesiog nesame pasiruošę arba bandome sutalpinti per daug į per mažai laiko.
Šiame straipsnyje noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per daugelį metų ir dešimtis kelionių – nuo savaitgalio išvykų po Lietuvą iki ilgesnių nuotykių Azijoje ir Pietų Amerikoje. Tai ne koks nors tobulas vadovas, bet tikri, išbandyti patarimai, kurie man ir mano draugams iš tikrųjų padėjo.
Planavimas: kiek jo reikia ir kiek jau per daug
Čia yra didelė dilema, su kuria susiduria beveik kiekvienas keliautojas. Vieni planuoja kiekvieną valandą iš anksto, kiti išvyksta beveik be jokio plano. Abu kraštutinumai gali sukelti stresą.
Jei viską suplanuoji per smulkiai, kelionė tampa lyg darbas – nuolat žiūri į grafiką, bijai pavėluoti į kitą lankytinų vietų tašką, neturi laiko tiesiog pasėdėti kavinėje ir stebėti gyvenimą. Kita vertus, jei išvyksti visiškai be plano, rizikuoji praleisti geriausius dalykus arba atsidurti situacijoje, kai nėra kur nakvoti ar nežinai, kaip nuvykti iš vieno miesto į kitą.
Mano recepta – tai, ką vadinu „minkštu planu”. Štai kaip tai veikia praktiškai:
- Iš anksto užsirezervuok nakvynę bent pirmai ir paskutinei nakčiai. Vidurys gali būti lankstesnis.
- Žinok 3-5 dalykus, kuriuos tikrai nori pamatyti ar padaryti – tai tavo „nepraleistinų” sąrašas.
- Palik bent vieną dieną be jokio plano. Rimtai. Ši diena dažnai tampa geriausia.
- Transportą tarp miestų rezervuok iš anksto, ypač jei keliauji piko sezonu.
Vienas praktinis patarimas dėl laiko planavimo: visada pridėk 20-30% daugiau laiko, nei manai, kad reikės. Jei galvoji, kad muziejus užims dvi valandas, planuok tris. Jei manai, kad iš oro uosto iki miesto centro važiuosi 40 minučių, planuok valandą. Šis paprastas triukas pašalina didžiąją dalį spaudimo.
Bagažas: menas keliauti lengvai
Tai tema, apie kurią galėčiau rašyti atskirą straipsnį. Bet trumpai: dauguma žmonių pasiima per daug daiktų. Ir tai yra vienas didžiausių streso šaltinių kelionėje.
Sunkus lagaminas reiškia, kad negali lengvai persėsti iš vieno transporto į kitą. Reiškia, kad reikia mokėti už bagažą lėktuve. Reiškia, kad negali spontaniškai pereiti į kitą viešbutį, nes tiesiog per sunku nešti. Reiškia, kad oro uoste praleidi papildomą pusvalandį prie bagažo juostos, kai visi kiti jau išėjo.
Keletas konkrečių patarimų:
- Taisyklė „pusė to, ką suplanavai”: Sudėk viską, ką norėjai pasiimti, ant lovos. Tada pašalink pusę. Tikrai. Tai veikia.
- Drabužiai, kurie dera tarpusavyje: Rinkis neutralių spalvų drabužius, kuriuos galima derinti įvairiai. Trys viršutiniai drabužiai ir dvi poros kelnių gali duoti šešis skirtingus derinius.
- Skalavimas vietoje: Jei keliauju ilgiau nei savaitę, visada imu mažą skalbimo miltelių paketėlį. Naktiniai drabužiai išdžiūsta iki ryto.
- Elektronika: Pasiimk tik tai, ko tikrai reikia. Dažnai telefono visiškai pakanka – kamerą, planšetę ir nešiojamą kompiuterį pasiimti visus kartu retai būna prasminga.
Ir dar vienas dalykas – visada palik šiek tiek vietos lagamine grįžtant. Suvenyrų, atsitiktinių pirkinių, dovanų – visa tai kažkaip atsiranda. Jei lagaminas jau pilnas išvykstant, grįžtant turėsi problemą.
Finansai ir pinigai: kaip nepatirti nemalonių staigmenų
Pinigų klausimai kelionėje gali sugadinti nuotaiką greičiau nei beveik bet kas kitas. Ateini prie bankomato svetimame mieste, o jis neveikia arba ima milžinišką komisiją. Arba restorane sužinai, kad priima tik grynuosius, o tu turi tik korteles. Arba, blogiausiu atveju, tavo kortelė užblokuojama, nes bankas nusprendė, kad operacijos iš kitos šalies atrodo įtartinos.
Štai ką daryti, kad to išvengtum:
Prieš kelionę: Informuok savo banką, kad keliauji. Daugelis bankų turi galimybę tai padaryti per programėlę. Tai vienas minutės veiksmas, kuris gali išgelbėti tave nuo labai nemalonioje situacijos.
Turėk atsarginę kortelę: Visada keliauju su dviem skirtingų bankų kortelėmis. Jei viena neveikia, kita paprastai veikia. Laikau jas atskirai – vieną piniginėje, kitą lagamine.
Grynųjų klausimas: Prieš kelionę išsiaiškink, ar šalyje, į kurią vyksti, grynaisiais naudojamasi dažnai. Pietryčių Azijoje, pavyzdžiui, grynaisiais mokama daug dažniau nei Skandinavijoje. Pirmąją dieną iš karto išsiimk šiek tiek vietinės valiutos – bent tiek, kad galėtum sumokėti už transportą ir maistą, kol susiorientuosi.
Biudžeto stebėjimas: Nereikia būti pedantiškam, bet bent apytiksliai žinoti, kiek išleidai, labai padeda. Yra puikių programėlių tam – „Trail Wallet”, „Trabee Pocket” ar net paprastas užrašas telefone. Kai žinai savo biudžetą, galvoje nekyla nuolatinis nerimas „ar neišleidau per daug?”.
Transportas ir navigacija: kaip nesiklysti ir nepavėluoti
Vienas iš labiausiai stresinių kelionės momentų – kai nežinai, kaip nuvykti iš taško A į tašką B, o laikas bėga. Arba kai sėdi oro uoste ir suvoki, kad lėktuvas išskrenda po 20 minučių, o tu dar eilėje prie registracijos.
Keletas dalykų, kurie tikrai padeda:
Google Maps offline: Prieš kelionę atsisiųsk žemėlapius offline režimui. Tai nemoka nieko ir gali išgelbėti situaciją, kai neturi interneto. Tiesiog atidaryk Google Maps, rask sritį, kurią nori atsisiųsti, ir spustelėk „Atsisiųsti”. Veikia net be interneto ryšio.
Oro uostas – ateik anksčiau: Žinau, kad tai skamba trivialiai, bet rimtai – daugelis žmonių nuolat skaičiuoja, kiek minimaliai laiko reikia oro uoste. Tarptautiniams skrydžiams atvyk likus bent dviem valandoms, o jei keliaujate su vaikais ar turite daug bagažo – dar anksčiau. Papildomas laikas oro uoste nėra tragedija. Praleistas lėktuvas – taip.
Transporto programėlės: Prieš kelionę išsiaiškink, kokios transporto programėlės naudojamos toje šalyje. Europoje puikiai veikia „Bolt” ir „Uber”, Azijoje – „Grab”, Pietų Amerikoje – „InDriver”. Vietiniai taksi be skaitiklio gali kainuoti kelis kartus daugiau nei programėlės.
Traukiniai ir autobusai: Daugelyje šalių traukinių ar autobusų bilietus galima nusipirkti internetu iš anksto. Tai ne tik patogiau, bet dažnai ir pigiau. Be to, populiariomis kryptimis bilietai gali išsipirkti – ypač savaitgaliais ar per šventes.
Sveikata ir sauga: tai, apie ką nesinori galvoti, bet reikia
Niekas nenori galvoti apie tai, kad kelionėje gali susirgti ar nutikti kažkas blogo. Bet būtent dėl to, kad apie tai negalvojame, situacijos, kai kažkas nutinka, tampa daug stresingesnės nei turėtų būti.
Kelionių draudimas: Tai ne tas dalykas, ant kurio reikia taupyti. Geras kelionių draudimas kainuoja 20-50 eurų savaitei, bet gali išgelbėti tave nuo kelių tūkstančių eurų sąskaitos, jei prireiks medicininės pagalbos užsienyje. Ypač svarbu tai Jungtinėse Valstijose, kur medicinos paslaugos yra astronomiškai brangios. Prieš perkant draudimą, perskaityk, kas jame įtraukta – ar apima ekstremalų sportą, ar apima skrydžių atšaukimą, ar yra 24/7 pagalbos linija.
Vaistinėlė: Pasiimk pagrindinius vaistus – skausmą malšinančius, viduriavimo stabdančius, pleistrus, dezinfekantą. Tai nedaug vietos užima, bet gali labai praversti. Ypač jei keliauji į šalis, kur vaistinės nėra kiekviename kampe.
Maistas ir vanduo: Tai labai priklauso nuo šalies. Pietryčių Azijoje, Indijoje, daugelyje Afrikos šalių – negerk vandens iš čiaupo. Pirk buteliuotą arba naudok filtravimo sistemą. Dėl maisto – gatvės maistas dažnai yra skanus ir saugus, bet rinkis vietas, kur daug vietinių gyventojų. Jei eilė ilga – paprastai tai geras ženklas.
Dokumentų kopijos: Pasidaryk paso, draudimo poliso ir kitų svarbių dokumentų kopijas. Laikyk jas atskirai nuo originalų – vieną skaitmeninę kopiją debesyje (Google Drive ar pan.), vieną popierinę lagamine. Jei pasas dingsta ar pavogamas, turėti kopiją labai palengvina situaciją.
Psichologinis komfortas: kaip išlaikyti gerą nuotaiką net kai viskas eina ne taip
Tai, apie ką retai kalbama, bet kas yra galbūt svarbiausia. Nes net ir geriausiai suplanuotoje kelionėje kažkas gali nueiti ne taip. Lėktuvas vėluoja. Viešbutis neatitinka lūkesčių. Oras bjaurus. Susipyksti su kelionės draugu. Kaip reaguoji į šias situacijas, lemia, ar kelionė bus gera, ar bloga.
Vienas dalykas, kurį išmokau – tai, ką vadinu „istorijos perspektyva”. Kai nutinka kažkas blogo, paklausiu savęs: „Ar po metų tai bus juokinga istorija, kurią papasakosiu draugams?” Dažniausiai atsakymas yra taip. Ir tada situacija iš karto atrodo mažiau katastrofiška.
Keletas praktinių patarimų psichologiniam komfortui:
- Miegok pakankamai: Pervargęs žmogus reaguoja į problemas daug aštriau. Jei esi išsimiegojęs, tas pats vėluojantis traukinys atrodo kaip nedidelė nepatogumas, o ne tragedija.
- Valgyk reguliariai: Alkanas žmogus yra piktas žmogus. Tai tiesa visur, bet ypač kelionėje, kai ir taip esi išėjęs iš komforto zonos.
- Leisk sau nieko neveikti: Ne kiekviena kelionės valanda turi būti produktyvi. Kartais geriausia, ką gali padaryti – atsisėsti parke ir tiesiog žiūrėti, kaip gyvena vietiniai.
- Neklysk į socialinių tinklų spąstus: Nuotraukos, kurias kiti žmonės deda iš savo kelionių, visada atrodo tobulai. Tai ne realybė. Jų kelionėje taip pat buvo vėluojančių lėktuvų ir blogų restoranų.
Kai kelionė baigiasi: kaip grįžti be širdgėlos
Yra toks reiškinys, kurį keliautojai vadina „post-travel blues” – liūdesys po kelionės. Grįžti namo, o viskas atrodo pilka ir nuobodu. Darbas, rutina, tas pats vaizdas pro langą. Ir pradedi galvoti – o gal reikėtų vėl kažkur išvykti?
Tai normalu ir su tuo susiduria daugelis. Bet yra keletas dalykų, kurie padeda:
Pirma, jau kelionės metu pradėk planuoti kitą. Tai neturi būti kažkas didingo – gali būti savaitgalio išvyka į kitą Lietuvos miestą. Tiesiog žinojimas, kad yra kažkas, ko laukti, labai padeda.
Antra, grįžęs namo nepamiršk integruoti to, ką patyrėi. Išspausdink kelias nuotraukas. Pasiruošk vieną patiekalą iš šalies, kurioje buvai. Papasakok draugams apie savo kelionę. Tai padeda išlaikyti ryšį su patirtimi ir nepajusti, kad viskas tiesiog dingo kaip svajonė.
Trečia – ir tai galbūt svarbiausia – suprask, kad kelionės vertė nėra tik pačioje kelionėje. Ji yra ir tame, kaip tu grįžti kitoks. Ką išmokai. Kaip pasikeitė tavo požiūris. Kokie žmonės sutikti. Šios pamokos lieka su tavimi ilgai po to, kai nuotraukos jau nubluko.
Kelionės be streso nėra apie tai, kad viskas eitų tobulai. Jos yra apie tai, kad esi pasiruošęs, lankstus ir sugebantis mėgautis procesu – net kai jis yra netobulas. Ir dažniausiai būtent tie netobuli momentai tampa geriausiais prisiminimais.





