Pradžia / Uncategorized / Kelionė į Indoneziją: ne tik Balis

Kelionė į Indoneziją: ne tik Balis

Indonezija. Vien šis žodis daugeliui iš karto sukelia vieną vaizdą – Balis. Ryžių terasos, ubudo šventyklos, saulėlydžiai Seminyake. Ir taip, Balis yra nuostabus. Bet kalbėti apie Indoneziją vien per Balio prizmę – tai tas pats, kaip apie Italiją kalbėti tik per Romos prizmę. Šalis turi 17 000 salų. Septyniolika tūkstančių. Iš jų apie 6 000 yra apgyvendintos. Tai reiškia, kad didžioji dalis Indonezijos laukia neaprašyta, neįamžinta turistų „Instagram” paskyrose ir – svarbiausia – neužplūsta masinio turizmo bangų.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas slypi už Balio. Apie salas, kurias verta aplankyti, apie praktinius dalykus, kuriuos reikia žinoti prieš kelionę, ir apie tai, kodėl Indonezija gali tapti viena iš tų kelionių, apie kurias pasakoji dar po dešimties metų.

Kodėl verta išlipti iš Balio burbulo

Balis per pastaruosius dešimt metų tapo vienu labiausiai turistų lankomų regionų Azijoje. Tai turi savo pasekmių – kainos kilo, autentiškumas kai kur išblėso, o populiariausiose vietose, kaip Kuta ar Seminyak, sunku pajusti, kad esi kažkur kitur, o ne tarptautiniame kurortiniame burbule su ryžių patiekalais meniu.

Tai nereiškia, kad Balis blogas. Jis vis dar turi savo magiją – ypač jei žinai, kur eiti. Bet jei jau keliaujate tiek toli (skrydis iš Vilniaus su persėdimais trunka apie 16–22 valandas), gaila apsiriboti tik viena sala, kai šalia yra tiek daug kitų galimybių.

Praktinis patarimas: jei planuojate ilgesnę kelionę – tris savaites ar daugiau – apsvarstykite maršrutą, kuris apimtų bent dvi ar tris skirtingas salas. Vidaus skrydžiai Indonezijoje yra pigūs ir dažni. „Lion Air”, „Batik Air” ar „Citilink” bilietai tarp salų dažnai kainuoja 20–50 eurų.

Java – sala, kuri nustebins

Java yra labiausiai apgyvendinta sala pasaulyje – čia gyvena daugiau nei 150 milijonų žmonių. Tai skamba kaip atgrasantis faktas, bet iš tikrųjų Java yra viena iš labiausiai nustebinančių patirčių, kurias gali pasiūlyti Indonezija.

Pradėkime nuo Jogjakartos – miesto, kurį vietiniai vadina tiesiog „Jogja”. Tai kultūrinis Javos širdis. Čia yra Borobudūras – didžiausia budistų šventykla pasaulyje, pastatyta IX amžiuje. Ir ne, tai ne perdėjimas. Kai pirmą kartą atsistoji ant viršutinės platformos ir matai šimtus stupų, besitęsiančių į visas puses, o fone rūksta Merapi ugnikalnis – tai yra vienas iš tų momentų, kurie tiesiog sustabdo. Rekomenduojama atvykti prieš saulėtekį, apie 4:30–5:00 ryto, kad išvengtumėte didžiausių minių ir pamatytumėte šventyklą rytmečio migloje.

Toje pačioje Jogjos apylinkėse yra ir Prambanan – hinduistų šventyklų kompleksas, kuris atrodo kaip iš fantastinio romano. Didžiuliai, smailūs bokštai, skirti Šivai, Brahmai ir Višnui. Jei turite galimybę, aplankykite vakare, kai vyksta tradicinis Ramajanų šokių spektaklis šventyklos fone – tai yra patirtis, kurią sunku pamiršti.

Kitas Javos akcentas – Ijen ugnikalnio krateris. Tai reikalauja šiek tiek pastangų – naktinis žygis tamsoje, dujokaukė (būtina!), stačios nuolydžiai – bet tai, ką pamatote viršuje, yra nerealas. Mėlyna ugnis, kuri dega naktį dėl sieros dujų degimo, ir ryto aušra virš rūgštaus turkio spalvos kraterio ežero. Tai vienas iš tų vaizdų, kurių nuotraukos atrodo kaip fotošopas, bet realybėje dar geriau.

Komodo – dinozaurų sala (beveik)

Komodo nacionalinis parkas yra vienas iš tų vietų, kurias reikia pamatyti bent kartą gyvenime. Čia gyvena Komodo drakonai – didžiausios gyvenančios driežų rūšys pasaulyje, galinčios užaugti iki trijų metrų ilgio. Ir taip, jie yra laukiniai, jie yra pavojingi, ir jie tikrai atrodo kaip mažesni dinozaurai.

Parkas apima kelias salas – Komodo, Rinca ir Padar. Kiekviena jų turi savo charakterį. Rinca sala dažnai rekomenduojama tiems, kurie nori pamatyti daugiau drakonų su mažiau turistų. Padar sala – tai žygis į viršų, kuris atlygina vienu iš gražiausių panoraminių vaizdų visoje Indonezijoje: trys skirtingos įlankos su skirtingomis spalvomis – balta, juoda ir rausva smėlio – atsiveria vienu metu.

Praktiniai dalykai: į Komodo parką geriausia patekti iš Labuan Bajo – mažo žvejų miestelio Flores saloje, kuris pastaraisiais metais tapo populiaria turistų baze. Iš čia organizuojamos vienos ar kelių dienų liveaboard (miegojimas laive) ekskursijos. Vienos dienos ekskursija kainuoja apie 30–80 eurų, priklausomai nuo laivo kokybės ir grupės dydžio. Kelių dienų liveaboard – nuo 150 iki 500 eurų ir daugiau.

Svarbu žinoti: nuo 2023 metų Komodo saloje įvestas papildomas mokestis ir lankytojų skaičiaus apribojimas. Prieš kelionę patikrinkite aktualią informaciją, nes taisyklės keičiasi. Gidas yra privalomas – ir tai yra geras dalykas, nes jie tikrai žino, kaip elgtis su drakonais.

Sulawesi ir Toradžų žemė – kultūra, kuri pakeičia požiūrį

Jei ieškote kultūrinės patirties, kuri tikrai skiriasi nuo visko, ką esate matę, Sulawesi sala ir jos Toradžų regionas (Tana Toraja) yra atsakymas. Toradžai yra etninė grupė, kurios laidotuvių tradicijos yra vienos iš unikalesnių pasaulyje.

Čia laidotuvės yra ne gedulo, o šventės reikalas. Jos gali trukti kelias dienas, jose dalyvauja šimtai žmonių, skerdžiami buivolai ir kiaulės (tai yra ritualo dalis, reikia būti tam pasiruošus), o velionis gali būti laikomas namuose mėnesius ar net metus, kol šeima surenka pakankamai lėšų tinkamoms laidotuvėms. Mirusieji laikomi „sergančiais”, o ne mirusiais, kol oficialiai nepalaidojami.

Tai skamba neįprastai, bet kai pats dalyvaujate tokioje ceremonijoje (o vietiniai dažnai kviečia turistus), supranti, kad tai yra labai gilus ir nuoširdus požiūris į mirtį ir bendruomeniškumą. Tai keičia perspektyvą.

Kaip patekti: skrisite į Makasarą (Ujung Pandang) – pagrindinį Sulawesi miestą – ir iš ten autobusais ar nuomotu automobiliu keliaujate į Rantepao, Toradžų regiono centrą. Kelionė trunka apie 8 valandas. Geriausia keliauti su vietiniu gidu, kuris gali supažindinti su šeimomis ir padėti suprasti tradicijas.

Raja Ampat – paskutinis rojus po vandeniu

Jei esate nardytojas arba snorkelingas jums yra malonumas, o ne tik turistinis priedas – Raja Ampat yra vieta, kurioje turėtumėte būti. Ši archipelago grupė Vakarų Papuoje laikoma vienu iš biologiškai turtingiausių jūrų regionų pasaulyje. Čia yra daugiau koralų rūšių nei bet kur kitur Žemėje.

Vanduo čia yra tokios spalvos, kurią sunku apibūdinti – kažkur tarp turkio ir smaragdo, su tokiu skaidrumu, kad matai dugną iš penkių metrų gylio. Po vandeniu – mantos, rykliai, vėžliai, spalvingos žuvys, kurių pavadinimų nežinai, bet kurias nori stebėti valandų valandas.

Praktiniai dalykai: Raja Ampat nėra pigiausia vieta Indonezijoje. Pirmiausia, reikia skristi į Sorongą – nedidelį miestą Vakarų Papuoje. Iš Sorongo keltas iki Waisai (pagrindinė Raja Ampat gyvenvietė) kainuoja apie 5–10 eurų. Nakvynė svyruoja nuo pigių homestay (15–30 eurų per naktį) iki prabangių eco-resort (200+ eurų). Taip pat yra privalomas „Raja Ampat entry fee” – apie 35 USD vienam lankytojui, galioja vienerius metus.

Geriausiasis laikas: gegužė–spalio mėnesiai – sausasis sezonas, jūra ramesnė, matomumas po vandeniu geresnis. Gruodis–kovas – musonų sezonas, kai kai kurios vietos tampa sunkiai pasiekiamos.

Praktiniai dalykai, kurie sutaupys nervų

Kelionė į Indoneziją reikalauja šiek tiek pasiruošimo. Ne todėl, kad tai pavojinga ar sudėtinga šalis – priešingai, indonezai yra vieni draugiškiausių žmonių Azijoje – bet todėl, kad logistika gali būti sudėtinga, jei nesusipažinęs.

Viza: Lietuvos piliečiams Indonezija suteikia nemokamą 30 dienų vizą atvykus (Visa on Arrival) daugelyje oro uostų ir jūrų uostų. Ją galima pratęsti dar 30 dienų vietoje už apie 35 USD. Jei planuojate ilgesnę kelionę – ieškokite informacijos apie e-vizą, kurią galima gauti iš anksto internetu.

Sveikata: Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, vidurių šiltinės. Maliarija kai kuriuose regionuose (Papuoje, kai kuriose Kalimantan dalyse) egzistuoja – pasitarkite su gydytoju. Dengė karštinė yra realesnė grėsmė – apsisaugokite nuo uodų, ypač dieną. Vanduo iš čiaupo – negerkite. Buteliuotas vanduo yra pigus ir visur prieinamas.

Pinigai: Indonezijos rupija (IDR). Kursas apytikriai 1 EUR = 16 000–17 000 IDR. Tai reiškia, kad operuosite milijonais – ir tai iš pradžių gali suklaidinti. Grynaisiais mokama dažniau nei kortele, ypač mažesniuose miestuose ir salose. Bankomatai yra pagrindinėse vietose, bet ne visur. Pasiimkite pakankamai grynųjų prieš keliaujant į atokesnes vietas.

Transportas: „Grab” (Azijos Uber atitikmuo) veikia daugelyje miestų ir yra patogiausia bei saugiausia transporto priemonė. Motorolerio nuoma populiari tarp keliautojų – jei ryžtatės, įsitikinkite, kad turite tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir šalmą. Policija tikrina, o bauda gali kainuoti daugiau nei nuoma.

Maistas: Indoneziškas maistas yra puikus ir pigus. Nasi goreng (kepti ryžiai), mie goreng (kepti makaronai), satay (mėsos iešmeliai su žemės riešutų padažu), gado-gado (daržovių salotos su žemės riešutų padažu) – tai klasika, kuri neapvils. Warung (maži vietiniai restoranėliai) yra geriausia vieta valgyti – pigu, skanu, autentiška. Maistas iš gatvės pardavėjų taip pat dažniausiai saugus, bet stebėkite, ar jis šviežias ir karštas.

Kada vykti ir kaip planuoti maršrutą

Indonezija yra atogrąžų šalis, bet skirtingos salos turi skirtingus oro sąlygų ciklus. Balis, Java ir Lombok – geriausia nuo balandžio iki spalio (sausasis sezonas). Sulawesi ir Komodo – panašiai. Raja Ampat – gegužė–spalis. Tačiau musonų sezonas nereiškia, kad negalima keliauti – tiesiog tikėtis daugiau lietaus, ypač popietėmis.

Maršruto planavimui kelios idėjos:

Trys savaitės: Balis (4–5 dienos) → Lombok ir Gili salos (3–4 dienos) → Flores ir Komodo (5–6 dienos) → Jogjakarta ir Java (4–5 dienos). Tai klasikinis, bet puikiai subalansuotas maršrutas.

Keturios savaitės: Prie aukščiau nurodyto maršruto pridėkite Sulawesi (Toradžų regionas) arba Raja Ampat, priklausomai nuo jūsų prioritetų – kultūra ar gamta.

Dvi savaitės: Koncentruokitės į vieną regioną. Arba Balis + Lombok + Komodo, arba Java + Balis. Bandyti pamatyti viską per dvi savaites – tai kelionė, kuri pavargina, o ne atgaivina.

Skrydžiai tarp salų: „Skyscanner” ar „Google Flights” yra geri įrankiai ieškoti, bet galutinai pirkti rekomenduojama tiesiogiai iš oro linijų svetainių arba per „Traveloka” – populiarią Indonezijos kelionių platformą, kuri dažnai siūlo geresnes kainas.

Kai grįžti namo ir supranti, kad Indonezija – tai ne viena kelionė

Yra šalių, kurias aplankai ir jauti, kad „uždėjai varnelę”. Indonezija nėra tokia šalis. Ji yra tokia didelė, tokia įvairi ir tokia pilna netikėtumų, kad kiekvienas grįžęs keliautojas žino – jis paliko neaplankytą daugiau, nei spėjo pamatyti.

Kalimantan (Borneo) su jos orangutanais ir pirminiais atogrąžų miškais – dar nepalietėme. Sumatra su Bukit Lawang orangutanų draustiniais ir Toba ežeru – didžiausiu vulkaniniu ežeru pasaulyje – taip pat liko nuošalyje. Papua su jos visiškai izoliuotomis gentimis ir nepaliestu gamtos pasauliu – tai jau visai kita istorija, reikalaujanti atskiro straipsnio.

Indonezija veikia kaip tas knygų autorius, kuris kiekvieną kartą, kai manai, kad jau perskaitei viską svarbiausia, išleidžia dar vieną puikų romaną. Galima grįžti penkis kartus ir vis tiek rasti kažką naujo, kažką, ko nesitikėjai, kažką, kas priverčia sustoti ir tiesiog būti.

Tad jei planuojate kelionę ir vis dar svyruojate – ar verta tiek toli, ar verta tiek investuoti laiko ir pinigų – atsakymas, kurį duos beveik kiekvienas, kas ten buvo: taip. Ir ne tik dėl Balio. Ypač ne tik dėl Balio.