Kodėl stovyklavimas su palapine vis dar yra viena geriausių kelionių formų
Yra kažkas neapsakomo tame, kai ryte atsibundi palapinėje, išlenki galvą pro užtrauktuką ir pirmasis dalykas, kurį matai – kalnų viršūnės, jūros pakrantė ar tankus miškas. Jokio viešbučio kambario, jokio klimato kontrolės pultelio, jokio mini baro su perdėtomis kainomis. Tik tu, palapinė ir tai, kas yra aplinkui.
Stovyklavimas su palapine Europoje pastaraisiais metais vėl atgimė – ir ne tik tarp studentų ar tų, kurie tiesiog nori sutaupyti. Vis daugiau žmonių, kurie puikiai galėtų sau leisti penkių žvaigždučių viešbutį, sąmoningai renkasi palapinę. Nes tai suteikia tai, ko pinigai tiesiog negali nupirkti – autentiškumą, laisvę ir tą savitą ryšį su vieta, kurioje esi.
Europoje stovyklavimui tinkamų vietų yra tiek daug, kad net ir keliaujant kiekvieną vasarą po dešimt metų, visko neaplankytum. Nuo Skandinavijos fjordų iki Viduržemio jūros pakrančių, nuo Alpių pievų iki Škotijos aukštumų – žemynas siūlo tokią įvairovę, kad kiekvienas ras sau tinkamą kampelį. Šiame straipsnyje apžvelgsiu geriausias vietas, kurios tikrai vertos kelionės, ir pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip iš tokios kelionės išspausti maksimumą.
Skandinavija: laukinė laisvė ir teisė kempinguoti kur tik nori
Jei kada nors svajojote apie stovyklavimą tikroje gamtoje, be aptvartų, be kaimynų palapinių per du metrus, be kasos aparatų – Skandinavija yra jūsų atsakymas. Norvegija, Švedija ir Suomija turi unikalų įstatymą, vadinamą allemansrätten (Švedijoje) arba allemannsretten (Norvegijoje) – teisę į gamtą. Tai reiškia, kad jūs galite pastatyti palapinę beveik bet kur – privačioje žemėje, miške, prie ežero – tol, kol laikotės kelių paprastų taisyklių: netrukdote savininkui, nepaliekate šiukšlių ir po dviejų trijų dienų persikraustote.
Norvegija yra bene labiausiai stebinanti stovyklavimui. Fjordai – Geirangerfjordas, Nærøyfjordas, Sognefjordas – atrodo kaip iš fantastinio filmo. Galite pastatyti palapinę ant uolų kranto ir žiūrėti, kaip saulė leidžiasi už kalnų viršūnių, o vanduo apačioje tampa oranžinis. Lofoteno salos yra atskiras pasaulis – žvejų nameliai raudonos spalvos, dramatiškai statūs kalnai, šaltas Atlanto vandenynas ir naktimis, jei pasiseka, šiaurės pašvaistė.
Praktinis patarimas: Norvegijoje vasaros sezonas trumpas – liepa ir rugpjūtis yra geriausi mėnesiai. Birželį dar gali būti šalta, o rugpjūčio pabaigoje jau pradeda lyti dažniau. Pasiimkite tikrai gerą palapinę – ne tą pigią iš prekybos centro, kuri išlaikys vieną lietų. Skandinavijoje oras gali keistis labai greitai. Taip pat – uodai. Ypač Suomijoje ir Norvegijos vidaus regionuose jų yra tikrai daug. Repelentai ir tinklelis ant galvos – būtinybė, ne prabanga.
Švedija siūlo kiek kitokį patyrimą – daugiau ežerų, daugiau miškų, ramesnė gamta. Dalarna regionas, Laplandija, Höga Kusten pakrantė – visos šios vietos yra puikios stovyklavimui. Suomijoje rekomenduočiau Nuuksio nacionalinį parką netoli Helsinkio (puikiai tinka pradedantiesiems) arba Koli nacionalinį parką šalies rytuose – ten vaizdai tiesiog atima žadą.
Alpės: kai nori ir kalnų, ir civilizacijos šalia
Alpės yra viena tų vietų, kur stovyklavimas ir komfortas gali egzistuoti kartu. Čia rasite oficialius kempingus su visomis patogumomis – dušais, elektra, kartais net baseinais – bet taip pat ir laukinius kampus, kur iki artimiausio žmogaus yra kelios valandos ėjimo.
Šveicarija yra brangi, tai faktas. Bet kempingai čia yra santykinai prieinami, ir tai yra vienas geriausių būdų pamatyti šią šalį neišleidžiant viso savo santaupų. Grindelwaldo slėnis su Eigerio, Möncherio ir Junfrau viršūnėmis fone yra viena tų vietų, kurias pamatęs supranti, kodėl žmonės čia grįžta vėl ir vėl. Kempingas Grindelwalde yra puikiai išvystytas, ir iš jo galite tiesiogiai patekti į daugybę trasų.
Austrija siūlo kiek ramesnę Alpių versiją. Tirolė, Salcburgo žemė, Štirija – visur rasite puikių kempingų. Hallstatt ežeras yra viena fotografuojamiausių vietų Europoje, ir kempingas šalia jo leidžia pasilikti po to, kai dienos turistai išvyksta, ir mėgautis vieta tikrai ramiai. Tai yra didelis privalumas stovyklaujant – jūs esate vietoje tada, kai ji yra geriausia: anksti ryte ir vėlai vakare.
Prancūzijos Alpės – Šamonė, Ansi ežeras, Merkantuaro nacionalinis parkas – taip pat yra fantastinės. Ansi ežeras ypač verta paminėti: turkio spalvos vanduo, apsupta kalnų, senas miestelis šalia – tai viena tų vietų, kur net ir prastas oras atrodo gražiai.
Praktinis patarimas: Alpėse stovyklaujant aukštesnėse vietose, temperatūra naktimis net vasarą gali kristi iki nulio ar net žemiau. Miegmaišis, skirtas bent iki -5°C, yra būtinas. Taip pat – kalnų oras keičiasi labai greitai, ir perkūnija kalnuose yra rimtas dalykas. Jei matote grėsmingus debesis, nesistenkite pasiekti viršūnės – grįžkite žemyn.
Škotija: kur gamta yra tikrai laukinė ir nesutramdyta
Škotija turi savo versiją skandinaviškos teisės į gamtą – Land Reform (Scotland) Act 2003, kuris suteikia teisę stovyklauti beveik bet kur, tol kol elgiatės atsakingai. Tai reiškia, kad Škotija yra viena laisviausiųjų šalių stovyklavimui visoje Europoje.
Škotijos aukštumos (Highlands) yra tiesiog kitokios nei bet kas kitas Europoje. Čia nėra Alpių dramatikos ar Skandinavijos fjordų – vietoj to rasite begalines, melancholiškas pelkes, tamsiai žalius kalnus, juodus ežerus (lochų) ir tą savitą, sunkiai apibūdinamą atmosferą. Glencoe slėnis yra vienas labiausiai stebinančių vietovių – ypač rudenį, kai viskas tampa auksinė ir raudona.
Isle of Skye sala yra tiesiog privaloma. Quiraingo uolų formacijos, Fairy Pools vandens telkiniai, Storr uola – visa tai yra toje pačioje saloje. Stovyklavimas čia reikalauja šiek tiek planavimo, nes populiariausiose vietose vasarą gali būti tikrai daug žmonių, bet jei nueinate kiek toliau nuo pagrindinių trasų, rasite ramybę.
Outer Hebrides salos – Lewis, Harris, North Uist, South Uist – yra dar toliau nuo civilizacijos. Harris paplūdimiai su baltu smėliu ir turkio vandeniu atrodo kaip Karibai, bet su škotišku oru ir beveik be žmonių. Tai viena tų vietų, kur jaučiatės tikrai toli nuo viso pasaulio.
Praktinis patarimas: Škotijoje yra uodų. Daug uodų. Ypač vakarų pakrantėje ir salyne. Škotijos uodai (midges) yra mažyčiai, bet jų debesys gali tikrai sugadinti vakarą. Geriausia stovyklauti atviresnėse vietose, kur pučia vėjas – tai atbaido uodus. Repelentai su DEET veikia, bet ne visada. Uodų tinklelis ant galvos – ne juokas, o realus sprendimas.
Kroatija ir Juodkalnija: Adrijos jūra ir karstas
Jei norite stovyklauti prie jūros ir mėgautis šiltu oru, Adrijos pakrantė yra vienas geriausių pasirinkimų Europoje. Kroatija turi išvystytą kempingų infrastruktūrą – čia rasite viską nuo didelių, turistinių kempingų su visomis patogumomis iki mažų, šeimyninių stovyklaviečių nuošaliuose įlankose.
Plitvicės ežerai yra Kroatijos gamtos perlas, bet stovyklavimui čia yra apribojimai – pats parkas yra saugoma teritorija. Tačiau aplink parką rasite kempingų, iš kurių galite kasdien vykti į parką. Kornati salynas, Lastovo sala, Mljet nacionalinis parkas – visos šios vietos yra fantastinės stovyklavimui.
Juodkalnija yra kiek mažiau turistinė ir dėl to kiek autentiškesnė. Durmitoro nacionalinis parkas su Tara kanjonu (vienas giliausių Europoje) yra puiki vieta stovyklavimui kalnuose. Skadarsko ežeras – didžiausias ežeras Balkanuose – siūlo visiškai kitokį patyrimą: pelkės, paukščiai, seni vienuolynai ant uolų, žvejų kaimeliai.
Praktinis patarimas: Kroatijoje vasarą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, yra labai karšta ir labai daug turistų. Jei galite, planuokite kelionę birželio pradžioje arba rugsėjį – oras vis dar šiltas, jūra šilta, bet žmonių kur kas mažiau. Taip pat – Kroatijoje kempingai yra oficialiai reguliuojami, ir laukinis stovyklavimas prie jūros yra draudžiamas bei baudžiamas. Laikykitės oficialių kempingų arba ieškokite privačių žemių savininkų leidimo.
Pirėnai ir Ispanija: nuo kalnų iki dykumų
Ispanija yra šalis, kuri dažnai asocijuojasi su paplūdimiais ir sangria, bet stovyklavimui ji siūlo kur kas daugiau. Pirėnai – kalnų grandinė, skirianti Ispaniją nuo Prancūzijos – yra viena nuostabiausiųjų stovyklavimo vietų Europoje, ir, skirtingai nei Alpės, čia kur kas mažiau turistų.
Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas Aragonijoje yra UNESCO pasaulio paveldo vieta ir viena gražiausių Pirėnų vietovių. Kanjono sienos, kriokliai, laukiniai gyvūnai – čia galite stovyklauti pažymėtose stovyklavietėse ir kasdien leistis į žygius. Aigüestortes ir Sant Maurici ežero nacionalinis parkas Katalonijoje yra kitas puikus pasirinkimas – daugybė ežerų, granitiniai kalnai ir puikiai pažymėtos trasos.
Kanarijų salos yra atskiras skyrius. Teide nacionalinis parkas Tenerifėje su ugnikalnio kraštovaizdžiu, Timanfaya Lanzarotėje su lavos laukais, La Palma su jos tamsiuoju dangumi (sala yra paskelbta astrophysics rezervatu) – visa tai yra tiesiog kitokia stovyklavimo patirtis.
Ispanijos žemyninėje dalyje verta paminėti Picos de Europa kalnų masyvą Kantabrijoje – dramatiški kalkakmenio kalnai, žalia aplinka, kaimeliai su asturiška sidra ir puikiu maistu. Tai vieta, kuri nėra taip žinoma kaip Pirėnai, bet tikrai verta kelionės.
Praktinis patarimas: Ispanijoje vasarą pietinėje dalyje gali būti nepakeliama karšta – 40°C ir daugiau. Stovyklavimui geriausia rinktis šiaurinę Ispaniją (Galicija, Kantabrija, Baskų kraštas, Pirėnai), kur klimatas kur kas maloniau. Pietų Ispanijoje stovyklauti geriausia pavasarį arba rudenį.
Graikija: salos, istorija ir stovyklavimas po žvaigždėtu dangumi
Graikija ir stovyklavimas – tai derinys, kuris veikia kur kas geriau, nei galėtumėte tikėtis. Šalis turi daugybę oficialių kempingų, ir nors laukinis stovyklavimas techniškai yra draudžiamas, realybėje daugelyje nuošalių vietų tai yra toleruojama – ypač jei elgiatės pagarbiai ir nepaliekate šiukšlių.
Peloponesas yra viena mažiausiai turistinių Graikijos dalių ir dėl to – viena geriausių stovyklavimui. Mani pusiasalis su savo bokštų kaimeliais, akmeniniais kraštovaizdžiais ir nuostabiais paplūdimiais yra tikrai ypatingas. Olimpas – aukščiausias Graikijos kalnas – siūlo puikias stovyklavimo galimybes kalnuose, ir tai yra viena tų vietų, kur galite stovyklauti mitologinėje aplinkoje.
Salos – Kefalonija, Lefkada, Itaka, Zakintas – visos turi kempingų ir puikių vietų stovyklavimui. Lefkada ypač verta dėmesio – ji sujungta su žemynu tiltu, todėl nereikia imti kelto, ir turi kelis iš gražiausių Graikijos paplūdimių.
Kretos salos pietinė pakrantė – Samaria tarpeklis, Preveli paplūdimys, Loutro kaimeliai – yra stovyklavimui ideali vieta. Samaria tarpeklis yra vienas ilgiausių Europoje, ir po vienos dienos žygio per jį galite stovyklauti paplūdimyje prie Libijos jūros.
Praktinis patarimas: Graikijoje vasarą yra labai karšta, ir stovyklavimas palapinėje vidurdienį gali būti tikrai nemalonus. Ieškokite kempingų su šešėliu – medžiai yra būtinybė, ne prabanga. Taip pat – vanduo. Graikijoje kai kuriose vietose vanduo yra brangus išteklius, ir jo švaistymą vietiniai priima labai rimtai. Naudokite vandenį atsakingai.
Praktiniai patarimai stovyklavimui Europoje: ką tikrai reikia žinoti
Nepriklausomai nuo to, kur ketinate stovyklauti, yra keletas dalykų, kurie galioja visur ir kuriuos verta žinoti prieš išvykstant.
Palapinė: Investuokite į gerą palapinę. Tai nėra vieta taupyti. Gera palapinė kainuos 200-500 eurų, bet ji tarnaos jums dešimt ir daugiau metų. Ieškokite palapinių, kurios turi bent 3000mm vandens atsparumo rodiklį – tai minimalus standartas tikram lietui. Trys sezonų palapinė (spring/summer/autumn) yra geras universalus pasirinkimas Europai.
Miegmaišis: Patikrinkite temperatūros rodiklius. Miegmaišiai turi „comfort” ir „limit” temperatūras – „comfort” yra ta, kurioje vidutinis žmogus miegosią patogiai. Visada rinkitės miegmaišį su kiek žemesne temperatūra, nei tikitės – geriau šiek tiek perkaitinti nei šalti.
Vanduo: Skandinavijoje ir Škotijoje upių ir ežerų vanduo dažniausiai yra geriamas tiesiogiai. Pietų Europoje to daryti nerekomenduočiau. Filtras arba valymo tabletės yra geras investavimas, jei planuojate stovyklauti laukinėje gamtoje.
Maistas: Stovyklaujant yra dvi strategijos – gaminti patiems arba pirkti vietiniuose kaimuose ir miesteliuose. Abiem atvejais – pasiimkite dujinę viryklę ir bent kelias dienų maisto atsargas. Niekada nežinote, kada artimiausias parduotuvė bus toli.
Draudimas: Kelionių draudimas su medicinine pagalba yra būtinas, ypač jei stovyklaujate kalnuose ar nuošaliose vietose. Gelbėjimo operacijos kalnuose gali kainuoti tūkstančius eurų.
Rezervavimas: Populiariuose kempinguose vasarą vietos gali baigtis. Ypač Kroatijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje liepos-rugpjūčio mėnesiais rekomenduočiau rezervuoti iš anksto. Skandinavijoje ir Škotijoje, kur stovyklaujate laukinėje gamtoje, rezervavimas nereikalingas.
Kai palapinė tampa ne tik nakvyne, o kelionės esme
Stovyklavimas su palapine Europoje yra ne tik pigesnė alternatyva viešbučiui. Tai visiškai kitoks kelionės formatas, kuris keičia tai, kaip matote vietas ir kaip jose jaučiatės. Kai gyvenate palapinėje, jūs esate dalis aplinkos, o ne jos stebėtojas pro viešbučio langą. Matote saulėtekį, nes esate lauke, kai jis vyksta. Girdite naktį, nes tarp jūsų ir jos yra tik plonas nailonas. Kalbatės su žmonėmis, nes kempinguose žmonės kalbasi.
Europoje stovyklavimui tinkamų vietų yra tiek daug, kad sunku net apsispręsti, kur pradėti. Jei esate pradedantysis – pradėkite nuo oficialių kempingų su patogumais, galbūt Kroatijoje ar Austrijoje. Jei jau turite patirties – išbandykite Skandinavijos laukinę laisvę arba Škotijos aukštumas. Jei ieškote kažko tikrai nepaprasto – Lofoteno salos, Farerų salos arba Islandija (techniškai ne žemyninė Europa, bet verta paminėti) pakeis jūsų supratimą apie tai, koks gali būti pasaulis.
Svarbiausia – nepersistenkite su planavimu. Stovyklavimas yra viena tų kelionių formų, kur spontaniškumas veikia. Turėkite bendrą maršrutą, bet leiskite sau nukrypti, jei kelias veda į kažkur įdomų. Kartais geriausi stovyklavimo vakarai yra tie, kurie nebuvo planuoti – kai sustojate prie kažkokio ežero, nes jis atrodė gražus, ir kitą rytą suprantate, kad tai buvo geriausia vieta, kurią matėte per visą kelionę.





