Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Neapolyje ir apylinkėse

Ką aplankyti Neapolyje ir apylinkėse

Miestas, kuris nepaleidžia

Neapolis – tai vienas iš tų miestų, apie kuriuos sunku kalbėti neutraliai. Arba jis tave užkerėja iš karto, arba pirmą dieną nori bėgti kuo greičiau. Chaosas gatvėse, motoroleriai, lekiantys prieš raudoną šviesą, skalbiniai, kabantys tarp langų, ir ta neapsakoma kvapų mišrainė – kava, jūra, pica, išmetamosios dujos. Bet būtent šis chaosas ir yra Neapolio esmė. Čia nėra to išpoliruoto turistinio fasado, kurį randi Romoje ar Florencijoje. Neapolis – tikras, grubus, kartais nemalonus, bet neįtikėtinai gyvas.

Jei planuoji kelionę į pietų Italiją ir galvoji, ar verta sustoti Neapolyje, atsakymas yra – taip, ir ne tik sustoti, bet ir skirti jam bent tris keturias dienas. Nes čia ne tik pats miestas, bet ir visa apylinkė yra vienas didžiausių kultūrinių ir gamtinių lobių Europoje. Pompėja, Vezuvijus, Kaprio sala, Amalfio pakrantė, Herkulanumas – visa tai pasiekiama per valandą ar mažiau. Neapolis yra puiki bazė, iš kurios galima tyrinėti visą šį regioną.

Neapolio senamiestis – UNESCO paveldas, kurį reikia patirti kojomis

Pradėkime nuo paties miesto. Neapolio istorinis centras yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir tai nėra tik gražus titulas ant popieriaus. Čia tikrai yra ką pamatyti. Pagrindinė ašis – Spaccanapoli gatvė, kuri pažodžiui reiškia „Neapolio skaldytoja”. Ji eina tiesiai per miestą ir yra viena ilgiausių tiesių gatvių Europoje. Vaikščioti ja – tai tarsi keliauti laiku. Kiekvieną šimtą metrų – kita bažnyčia, kitas kiemas, kita istorija.

Būtinai užsuk į San Gregorio Armeno gatvę – tai prekyba kalėdiniais papuošalais ištisus metus. Gali skambėti keistai, bet tai yra viena iš labiausiai fotografuojamų vietų mieste. Čia meistrai rankomis gamina tradicines neapolietiškas figūrėles – presepe, ir gali rasti figūrėlių su politikais, futbolininkais, net populiariomis televizijos žvaigždėmis.

Katedra (Duomo di Napoli) yra dar viena privaloma stotelė. Joje saugomas šventojo Januarijaus kraujas – du kartus per metus vyksta ceremonija, kurios metu tikimasi, kad sustingęs kraujas vėl taps skystas. Neapoliečiams tai rimtas reikalas, ne turistinis šou.

Praktinis patarimas: senamiestį geriausia tyrinėti ryte, apie 9-10 valandą, kol dar nėra per daug turistų ir kol gatvės prekeiviai tik pradeda darbą. Vakarais čia irgi smagu, bet labai triukšminga ir ankšta.

Pompėja – ne tik mokyklinė ekskursija

Daugelis žmonių Pompėją laiko ta vieta, kurią reikia aplankyti, nes „taip priimta”. Bet kai ten atsiduri, supranti, kad tai kažkas daugiau nei istorinis muziejus po atviru dangumi. Pompėja yra miestas, kuris sustojo. Tiesiogine prasme – 79 metais po Kristaus, kai Vezuvijus išspjovė pelenus ir lavą, miestas buvo palaidotas per kelias valandas. Ir dabar tu vaikštai tomis pačiomis gatvėmis, žiūri į tuos pačius namus, matai tuos pačius mozaikinius grindų raštus.

Pompėja yra apie 25 kilometrus nuo Neapolio. Galima nuvykti traukiniu – Circumvesuviana linija važiuoja reguliariai ir bilietas kainuoja apie 3-4 eurus. Kelionė trunka apie 35 minutes. Tai pigiau ir patogiau nei nuoma automobilio ar organizuota ekskursija.

Keletas dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš važiuojant:

  • Bilietas į Pompėją kainuoja apie 16 eurų suaugusiems. Internetu galima nusipirkti iš anksto ir išvengti eilių.
  • Teritorija yra didžiulė – apie 66 hektarai. Vienos dienos tikrai pakanka, bet reikia patogios avalynės ir vandens.
  • Vasarą čia karšta kaip orkaitėje. Skrybėlė ir saulės kremas – ne prabanga, o būtinybė.
  • Audiogidas arba programa telefone labai padės suprasti, ką matai. Be konteksto daugelis pastatų atrodo tiesiog kaip griuvėsiai.

Jei turi galimybę, aplankyk ir Herkulanumą – jis yra arčiau Neapolio ir mažesnis, bet puikiau išsilaikęs. Mediniai baldai, freskai, net maisto likučiai – viskas geriau išsaugota nei Pompėjoje. Herkulanumas buvo turtingesnis miestas, ir tai matyti.

Vezuvijus – į kraterį ir atgal

Žiūrėti į Vezuvijų nuo jūros yra vienas dalykas. Stovėti ant jo kraterio krašto – visai kitas. Vezuvijus yra vienintelis aktyvus ugnikalnis žemyninėje Europoje, ir tai nėra tik geografinis faktas – tai jaučiasi fiziškai, kai stovi viršuje ir žiūri į tą tamsų, tylų duburį.

Į Vezuvijų galima nuvykti iš Pompėjos arba tiesiai iš Neapolio. Autobusai važiuoja iki tam tikro aukščio, o paskui reikia pėsčiomis lipti apie 30 minučių stačiu takeliu. Tai nėra alpinizmas, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Reikia tinkamos avalynės ir šiek tiek fizinio pasirengimo. Viršuje gali būti vėjuota ir šalta net vasarą, tad verta turėti papildomą sluoksnį drabužių.

Įėjimas į nacionalinį parką kainuoja apie 10 eurų. Viršuje yra gidas, kuris papasakos apie ugnikalnio istoriją ir geologiją – tai įtraukta į bilieto kainą. Vaizdas nuo viršaus į Neapolio įlanką yra vienas gražiausių, kuriuos galima pamatyti šiame regione.

Kaprio sala – ne tik milijonieriams

Kapris turi reputaciją prabangios, brangios salos, kur atostogauja turtingi italai ir jachtų savininkai. Ir iš dalies tai tiesa – čia yra brangių viešbučių, dizainerių parduotuvių ir restoranų, kur vienas patiekalas kainuoja kaip tavo kelionės biudžetas. Bet Kapris yra ir daugiau nei tai.

Keltai į Kaprio salą plaukia iš Neapolio uosto (Molo Beverello) ir iš Sorrento. Iš Neapolio kelionė trunka apie valandą, iš Sorrento – apie 25 minutes. Greituoju keltu (aliscafo) galima nuplaukti greičiau, bet ir brangiau. Bilietas į vieną pusę kainuoja nuo 15 iki 25 eurų, priklausomai nuo kelto tipo.

Ką būtinai pamatyti Kapryje:

  • Mėlynoji grota (Grotta Azzurra) – tai garsiausias Kaprio lankytinas objektas. Mažos valtys įplaukia pro siaurą angą į olą, kur vanduo šviečia nerealio mėlynumo spalva. Tai tikrai įspūdinga, bet reikia žinoti: eilės gali būti ilgos, o pati vizita trunka vos kelias minutes. Jei oras blogas, grota gali būti uždaryta.
  • Anacapri – viršutinė salos dalis, kur mažiau turistų ir daugiau tikro kaimo gyvenimo. Čia galima nuvykti funikulieriumi arba autobusu.
  • Via Krupp – vingiuotas takas, nusidriekęs žemyn prie jūros. Vaizdai fantastiški.
  • Faraglioni – trys didžiuliai uolų stulpai, kyšantys iš jūros. Tai Kaprio simbolis.

Praktinis patarimas: atvyk į Kaprį anksti ryte, idealiai pirmąja ryto keltu. Apie vidurdienį sala prisipildo dieninių turistų ir tampa labai ankšta. Jei nori išvengti minios, pasivaikščiok takais, o ne pagrindinėmis gatvėmis.

Amalfio pakrantė – kai vaizdas vertas visų kančių

Amalfio pakrantė yra viena iš tų vietų, kurias matai nuotraukose ir galvoji, kad tai perdėta. Tada atvyksti ir supranti, kad nuotraukos iš tikrųjų neatspindi tikrovės – tikrovė yra dar gražesnė. Stačios uolos, krentančios tiesiai į mėlyną jūrą, mažyčiai miesteliai, įsikibę į uolų šlaitus, citrinos, augančios ant terasų – visa tai yra tikra.

Pagrindiniai miesteliai, kuriuos verta aplankyti:

  • Positano – labiausiai fotografuojamas, labiausiai turistinis, bet tikrai gražus. Spalvoti namai, siauros gatvės, gražus paplūdimys.
  • Amalfi – pakrantės „sostinė”. Čia yra graži katedra ir galima paragauti vietinių limoncelių bei citrininių konditerijos gaminių.
  • Ravello – miestelis aukštai kalnuose, virš pakrantės. Čia yra garsūs sodai – Villa Rufolo ir Villa Cimbrone. Vaizdai iš čia yra tiesiog nerealius.

Kaip patekti? Iš Neapolio galima važiuoti traukiniu iki Sorrento, o iš ten – autobusu arba keltu palei pakrantę. Autobusas yra pigesnis, bet kelias yra siauras ir vingiuotas – jei turi jūros ligą arba bijo aukščio, geriau rinktis keltą. Vairuoti savo automobiliu pakrantės keliu galima, bet tai tikras iššūkis net patyrusiems vairuotojams.

Neapolio virtuvė – čia valgyti yra privaloma programa

Neapolyje yra išrasta pica. Tai nėra marketingo triukas ar miesto legenda – tai istorinis faktas. Ir čia pica yra visiškai kitokia nei bet kur kitur pasaulyje. Plona, minkšta tešla, šviežios pomidorų padažas, buivolo mozzarella, bazilikas – ir viskas. Jokių ananasų, jokių keturių sūrių, jokių egzotinių priedų. Klasikinė neapolietiška pica yra paprastumas, pakeltas iki meno.

Kur valgyti picą Neapolyje? Keletas vietų, kurios tikrai vertos:

  • L’Antica Pizzeria da Michele – tai tikriausiai garsiausias Neapolio picerija. Čia siūlo tik dvi picas – Margherita ir Marinara. Eilė gali būti ilga, bet laukimas vertas.
  • Sorbillo – kita legenda. Šiek tiek daugiau variantų, bet ta pati kokybė.
  • Starita – mažiau turistų, bet ne mažiau skanu.

Be picos, Neapolyje būtina išbandyti:

  • Sfogliatella – sluoksniuotas tešlos pyragas su ricotta įdaru. Geriausia šiltas, tiesiai iš kepyklos.
  • Caffè napoletano – Neapolio kava yra stipresnė ir tirštesnė nei kitur Italijoje. Čia kava geriama stovint prie baro, greitai, be ceremonijų.
  • Frittura di paranza – keptos jūros gėrybės. Neapolyje tai yra gatvės maistas, ne prabangaus restorano patiekalas.
  • Limoncello – citrinų likeris, gaminamas iš vietinių citrinų. Perkamas kaip suvenyrui, bet geramas kaip desertas.

Kai Neapolis tampa namais – keletas dalykų, kuriuos verta žinoti

Neapolis nėra lengvas miestas keliautojams. Jis reikalauja tam tikro požiūrio ir pasirengimo. Bet jei esi pasiruošęs priimti jį tokį, koks jis yra, jis tau atsilygins su kaupu.

Keletas praktinių dalykų:

Saugumas. Neapolis turi blogą reputaciją, bet realybė yra sudėtingesnė. Kišenvagiai – tikra problema, ypač turistinėse vietose ir viešajame transporte. Laikyk rankinę priekyje, nerodyk brangaus fotoaparato be reikalo, nešk tik tiek grynųjų, kiek reikia dienai. Bet naktimis vaikščioti po senamiestį yra saugu, jei esi atsargus ir laikaisi apšviestų gatvių.

Transportas. Metro Neapolyje yra, bet linijų nedaug. Autobusai važiuoja, bet dažnai su vėlavimu. Geriausias būdas tyrinėti miestą – pėsčiomis. Taksi yra, bet patikrink, ar veikia skaitiklis. Geriau naudok oficialias taksi programėles.

Kada vykti. Pavasaris (balandis-gegužė) ir ruduo (rugsėjis-spalis) yra geriausi laikai. Vasarą labai karšta ir daug turistų. Žiemą miestas yra ramesnis, kai kurios lankytinos vietos gali turėti trumpesnes darbo valandas, bet oras paprastai yra malonus.

Kur apsistoti. Istorinis centras yra geriausias pasirinkimas – čia esi viduryje visko. Chiaia rajonas yra elegantiškesnis ir ramesnis. Venk apsistoti per toli nuo centro, nes transportas gali būti nepatogus.

Neapolis nėra tas miestas, iš kurio išvažiuoji ir greitai pamiršti. Jis įsikerta į atmintį – tuo kvapu, tuo triukšmu, ta pica, kuri buvo geriausia tavo gyvenime, tuo vaizdu į Vezuvijų iš uosto. Ir po kelių mėnesių, sėdėdamas namuose, staiga pagalvoji – reikia grįžti. Ir tai yra geriausia rekomendacija, kurią galima duoti bet kuriam miestui.