Kodėl Patagonija – ne tik gražios nuotraukos
Kiekvienas, kas bent kartą matė Torres del Paine bokštų nuotrauką, tikriausiai pagalvojo: „Noriu ten.” Bet Patagonija – tai ne vieta, kur nuvažiuoji savaitgaliui ir grįžti pailsėjęs. Tai regionas, kuris reikalauja laiko, kantrybės, tinkamos įrangos ir šiek tiek beprotybės. Vėjas čia gali numušti nuo kojų tiesiogine prasme, oras keičiasi kelis kartus per dieną, o kai kurie takai reikalauja tikros fizinės formos.
Tačiau būtent dėl to Patagonija ir yra tokia ypatinga. Ji nefiltruota, nesutvarkyta turistams, nepatogi. Ir kai tu stovi prie kokio nors ledyno ar žiūri į Torres del Paine bokštus ankstyvą rytą, kai dar nėra kitų žmonių – supranti, kodėl žmonės keliauja čia iš viso pasaulio.
Šiame straipsnyje bandysiu sudėlioti viską, ką reikia žinoti prieš kelionę: nuo to, kaip patekti į Patagoniją, iki konkrečių maršrutų, nakvynių ir praktinių dalykų, kurie gali išgelbėti tavo kelionę arba ją sugadinti.
Kada vykti ir ką tikėtis iš oro
Patagonija yra Pietų Amerikos pietinėje dalyje – tiek Argentinos, tiek Čilės pusėje. Dėl geografinės padėties čia vyrauja labai specifinis klimatas: stiprūs vakarų vėjai, staigūs orai pokyčiai ir gana trumpas „geras” sezonas.
Geriausi mėnesiai kelionei – lapkritis, gruodis, sausis ir vasaris (pietų pusrutulio vasara). Sausis ir vasaris – patys populiariausi, bet ir patys perpildyti. Jei nori mažiau žmonių ir vis dar gero oro – lapkritis arba kovas yra idealūs kompromisai. Kovas ypač gražus dėl rudeninių spalvų – raudonos ir oranžinės bukmedžių spalvos Torres del Paine parke atrodo tiesiog nerealiai.
Žiema (birželis–rugpjūtis) – ne pats geriausias laikas, ypač jei planuoji žygius. Daugelis takelių būna uždaryti, dienos trumpos, o temperatūra gali kristi žemiau nulio. Kai kurie keliauninkai vis tiek vyksta žiemą dėl tylos ir unikalios atmosferos, bet tai jau labiau patyrusiems.
Praktinis patarimas: Nepriklausomai nuo to, kada vyksti – pasiimk visų tipų drabužių. Net vasarą čia gali būti 5°C ir vėjas 80 km/h greičiu. Sluoksniavimo principas – tavo geriausias draugas.
Kaip patekti į Patagoniją: skrydžiai ir logistika
Čia prasideda vienas iš sudėtingiausių kelionės planavimo etapų. Patagonija nėra vieta, į kurią tiesiog nuskrendi ir esi vietoje. Reikia kelių persėdimų ir papildomo transporto.
Dažniausiai keliauninkai skrenda į Santiago de Chile arba Buenos Aires – tai pagrindiniai vartai į regioną. Iš ten:
- Iš Čilės pusės: Skrydis iš Santiago į Punta Arenas arba Puerto Natales. LATAM ir Sky Airline skraido reguliariai. Punta Arenas – didesnis miestas, Puerto Natales – arčiau Torres del Paine parko (apie 1,5 val. autobuso).
- Iš Argentinos pusės: Skrydis iš Buenos Aires į El Calafate – tai pagrindinis miestas prie Los Glaciares nacionalinio parko ir Perito Moreno ledyno. Aerolíneas Argentinas ir LADE skraido į šią kryptį.
Jei nori apjungti abi puses – Čilės ir Argentinos – galima keliauti per sieną autobusais. Populiarus maršrutas: Puerto Natales → El Calafate (apie 5 val.). Sienos kirtimas paprastai nesukelia problemų ES piliečiams, bet reikia turėti paso kopiją ir žinoti, kad tam tikrų maisto produktų įvežti negalima.
Praktinis patarimas: Skrydžiai į Patagoniją iš Europos kainuoja nemažai – tikėkis 700–1200 EUR pirmyn-atgal, priklausomai nuo sezono ir kiek iš anksto perki. Geriausia pirkti bent 3–4 mėnesius iš anksto. Taip pat verta žiūrėti į skrydžius per Madridą ar Lisaboną – dažnai pigesni nei per Londoną ar Frankfurtą.
Torres del Paine: W maršrutas prieš O maršrutą
Torres del Paine nacionalinis parkas Čilėje – tai tikriausiai labiausiai žinoma Patagonijos vieta. Ir nors turistų čia tikrai nemažai, parkas toks didelis ir toks įspūdingas, kad vis tiek verta.
Yra du pagrindiniai žygių maršrutai:
W maršrutas – populiaresnis, trunka 4–5 dienas, apima pagrindinius parko taškus: Torres del Paine bokštus, Valle del Francés slėnį ir Grey ledyną. Bendras atstumas – apie 80 km. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie neturi daug laiko arba nori pirmos Patagonijos patirties.
O maršrutas (arba „Circuit”) – apjuosia visą masyvą, trunka 8–10 dienų, apie 130 km. Šiaurės pusė, kurią W maršrutas aplenkia, yra mažiau lankomą, bet labai graži. Čia sutiksi mažiau žmonių ir pamatysi kitokią parko pusę. Tačiau reikia geresnės fizinės formos ir patirties su daugiasavaitiniais žygiais.
Nakvynė parke – arba palapinėse (kempinguose), arba refugijuose (kalnų prieglaudose su lovomis ir maistu). Refugijus valdo dvi kompanijos: CONAF (valstybinė) ir Vertice Patagonia / Fantastico Sur (privačios). Rezervacija privaloma ir ją reikia daryti labai iš anksto – populiariausios vietos išsiperkamos per kelias minutes po to, kai atsidaro rezervacijos sezonas (paprastai spalio mėnesį prieš ateinantį sezoną).
Praktinis patarimas: Jei nori miegoti refugijuje Torres bokštų bazinėje stovykloje (Chileno refugio) – rezervuok bent 6 mėnesius iš anksto. Rimtai. Ši vieta išsiperkama greičiausiai.
Argentinos pusė: Perito Moreno ir El Chaltén
Daugelis keliautojų daro klaidą ir aplankę Torres del Paine grįžta namo, pamiršdami, kad Argentinos pusė siūlo ne mažiau įspūdingų dalykų.
Perito Moreno ledynas prie El Calafate miesto – vienas iš nedaugelio pasaulyje augančių ledynų. Tai reiškia, kad jis juda į priekį ir reguliariai atskelia milžiniškus ledo gabalus į ežerą. Garsas, kai lūžta ledas, girdimas iš kelių kilometrų. Apžvalgos platformos leidžia prieiti labai arti – tai viena iš tų patirčių, kurias sunku apibūdinti žodžiais. Galima ir pasivaikščioti tiesiai ant ledyno su gidais (vadinasi „trekking on ice”).
El Chaltén – mažas kalnų miestelis, žinomas kaip „Argentinos žygių sostinė”. Čia yra Fitz Roy kalno masyvos, kuris daugeliui asocijuojasi su Patagonia drabužių prekės ženklo logotipu. Žygiai čia yra laisvi (nereikia mokėti parko mokesčio), takeliai gerai pažymėti, o miestelyje gausu nedidelių hostelių ir restoranų.
Rekomenduojami žygiai El Chaltén apylinkėse:
- Laguna de los Tres – sunkiausias, bet labiausiai verta. Paskutinis pakilimas į lagūną yra stačias ir sunkus, bet vaizdas į Fitz Roy iš arti – nepakartojamas. Apie 20 km pirmyn-atgal.
- Laguna Torre – šiek tiek lengvesnis, veda prie lagūnos su Cerro Torre kalno vaizdu. Apie 18 km pirmyn-atgal.
- Mirador Cóndor – trumpas, bet geras variantas pirmai dienai arba tiems, kurie nori lengvesnio žygio.
Praktinis patarimas: El Chaltén yra mažas miestelis – viešbučiai ir hosteliai čia išsiperkama greitai sezono metu. Rezervuok iš anksto. Taip pat – miestelyje yra tik vienas bankomatas ir jis dažnai neveikia arba neturi pinigų. Pasiimk grynųjų iš El Calafate.
Įranga ir packing list: ką tikrai reikia turėti
Patagonija nėra vieta, kur galima improvizuoti su įranga. Čia orai gali pasikeisti per 20 minučių, vėjas gali būti toks stiprus, kad sunku eiti tiesiai, o lietus čia – ne tas švelnus europietiškas lietus, o horizontalus, įsiskverbiantis pro viską.
Štai ką tikrai reikia turėti:
- Neperšlampama striukė – ne ta, kuri „atlaiko lengvą lietų”, o tikra Gore-Tex arba panašios kokybės. Tai svarbiausia investicija.
- Trekingo batai – vandeniui atsparūs, su geru kulkšnių palaikymu. Ir prieš kelionę juos apavėk – nauji batai Patagonijoje = pūslės.
- Šiltos bazinės kelnės ir marškinėliai – merino vilna yra idealus pasirinkimas: šildo, nesugeria kvapo, greitai džiūsta.
- Vėjo striukė – lengva, bet atlaiko stiprų vėją. Fleece + vėjo striukė + neperšlampama striukė = universali sistema.
- Trekingo lazdos – ypač naudingos stačiuose nusileidjimuose ir kai vėjas stiprus.
- Galvos apdangalas ir pirštinės – net vasarą. Tikrai.
- Saulės apsaugos kremas – UV spinduliuotė čia stipresnė nei Europoje, ypač prie ledynų.
- Vandens filtravimo sistema arba tabletės – upelių vanduo paprastai tinkamas gerti, bet filtras suteikia ramybę.
Jei planuoji miegoti palapinėje – žiūrėk į keturių sezonų arba bent trijų sezonų palapinę, kuri atlaikys stiprų vėją. Pigios turistinės palapinės Patagonijoje tiesiog neatlaiko.
Biudžetas: kiek kainuoja kelionė į Patagoniją
Patagonija nėra pigi kelionė. Bet ji ir nėra tokia brangi, kaip kai kurie galvoja – jei gerai planuoji.
Apytiksliai skaičiai dviem savaitėms (be skrydžių):
- Nakvynė: Hosteliai El Chaltén ir Puerto Natales – 20–40 USD už naktį. Refugijai Torres del Paine parke – 50–120 USD su pusryčiais ir vakariene. Kempingas – 10–25 USD.
- Maistas: Restoranai Patagonijoje nėra pigūs – tikėkis 15–30 USD už patiekalą. Jei gamini pats – daug pigiau, bet parduotuvių pasirinkimas mažuose miesteliuose ribotas.
- Transportas: Autobusai tarp miestų – 20–60 USD. Įvažiavimas į Torres del Paine – apie 35 USD.
- Veiklos: Trekking ant Perito Moreno ledyno – 80–150 USD. Boat trips – 50–100 USD.
Bendras biudžetas dviem savaitėms be skrydžių – apie 1500–2500 USD vienam žmogui, priklausomai nuo komforto lygio. Jei miegosi daugiau kempinguose ir gaminsies maistą – galima sumažinti iki 1000–1200 USD.
Praktinis patarimas: Argentinoje verta turėti grynųjų dolerių arba eurų – neoficialus valiutos kursas (vadinamas „blue dollar”) gali būti 50–80% palankesnis nei oficialus. Tai legali pilkoji zona, bet daugelis restoranų, hostelių ir parduotuvių priima mokėjimą pagal šį kursą. Čilėje tokios sistemos nėra – čia tiesiog naudok kortelę arba imk pesus iš bankomato.
Kai Patagonija palieka pėdsaką
Yra kelionių, iš kurių grįžti ir pasakoji draugams apie viešbučius ir restoranus. O yra tokių, iš kurių grįžti ir tiesiog negali rasti žodžių. Patagonija – iš antrojo tipo.
Čia svarbu nuvykti su tinkamais lūkesčiais. Jei tikies, kad viskas bus tobula – oras geras, takeliai lengvi, refugijai patogūs – gali nusivilti. Bet jei vyksti pasiruošęs tam, kad bus sunku, šalta, vėjuota ir kartais tiesiog varginanti – tada kiekvienas geras momentas tampa neįkainojamas.
Patagonija moko kantrybės. Moko planuoti, bet ir paleisti planus, kai oras sako kitaip. Moko vertinti paprastus dalykus – šiltą sriubą po ilgo žygio, saulės spindulį pro debesis, tylą, kurios mieste tiesiog nėra.
Jei dar svyruoji, ar verta – verta. Tik pasiruošk gerai. Rezervuok iš anksto. Pasiimk tinkamą įrangą. Ir palik sau laiko tiesiog sėdėti ir žiūrėti – į ledynus, į bokštus, į tą beprotiškai mėlyną Patagonijos dangų, kai vėjas nupučia debesis ir pasaulis atrodo toks didelis, kad net kvapą užima.





