Pradžia / Austrija / Kelionė traukiniu po Europą: maršrutai ir bilietai

Kelionė traukiniu po Europą: maršrutai ir bilietai

Kodėl traukinys, o ne lėktuvas?

Kiekvieną kartą, kai planuoju kelionę po Europą, pirmiausia atidarau ne „Ryanair” ar „Wizz Air” puslapį, o „Rail Europe” ar „Trainline”. Ir tai nėra koks nors romantiškas kaprizas – tai grynai praktinis sprendimas, kurį priėmiau po kelių metų klaidžiojimų po žemyną. Traukinys Europoje – tai ne tik transporto priemonė, tai visiškai kitokia kelionės filosofija.

Pagalvokite patys: lėktuvo bilietas į Paryžių gali kainuoti 30 eurų, bet tada pridėkite kelionę į oro uostą (dažniausiai jis būna kažkur miesto pakraštyje), bagažo mokestį, laukimą registracijoje, saugumo kontrolę, vėluojantį reisą ir galiausiai dar vieną kelionę iš oro uosto į miesto centrą. Ir staiga tas „pigus” bilietas virsta 4-5 valandų nuotykiu ir gerokai storesne piniginės skylė. Traukinys atvyksta tiesiai į miesto širdį. Įlipai – ir po kelių valandų jau esi ten, kur reikia.

Be to, yra dar vienas dalykas, apie kurį retai kalba kelionių tinklaraščiai: traukinys leidžia matyti Europą. Prancūzijos laukai, Šveicarijos Alpės pro langą, Italijos pakrantė – tai ne nuotraukos internete, tai gyva panorama, kuri keičiasi kiekvieną minutę. Tai pats kelionės procesas tampa dalimi patirties, o ne tik neišvengiamu blogu, kurį reikia ištverti.

Europos traukinių tinklas: kas ką jungia

Europa turi vieną geriausių traukinių tinklų pasaulyje, bet jis nėra monolitinis – tai daugybė skirtingų nacionalinių sistemų, kurios daugiau ar mažiau gerai veikia kartu. Prieš planuojant maršrutą, verta suprasti, kaip šis tinklas atrodo iš aukštai.

Greitieji traukiniai – tai Europos traukinių kelionių stuburas. Prancūzijos TGV, Ispanijos AVE, Vokietijos ICE, Italijos Frecciarossa ir Belgijos bei Nyderlandų Thalys (dabar pervadinta į „Eurostar”) – šie traukiniai važiuoja 250-320 km/h greičiu ir jungia pagrindinius Europos miestus greičiau, nei kartais pavyksta pasiekti oro uostą. Paryžius–Briuselis: 1 valanda 22 minutės. Madridas–Barselona: 2,5 valandos. Milanas–Roma: 3 valandos. Skaičiai kalba patys už save.

Tada yra nakties traukiniai, kurie pastaruoju metu grįžta į madą po kelių dešimtmečių nuosmukio. Nightjet – Austrijos federalinių geležinkelių operuojami nakties traukiniai – šiuo metu jungia Vieną, Zalcburgą, Innsbruką su Hamburgu, Amsterdamu, Briuseliu, Roma ir kitais miestais. Tai puiki galimybė sutaupyti nakvynei ir vienu šūviu nuvykti į kitą šalį.

Regioniniai traukiniai – tai atskira kategorija. Jie lėtesni, dažnai senesni, bet dažnai veda į vietas, kur greitieji traukiniai tiesiog nevažiuoja. Škotijos kalnai, Norvegijos fjordai, Kroatijos pakrantė – visa tai pasiekiama tik per regioninius maršrutus, ir būtent šios kelionės dažnai tampa įsimintiniausiomis.

Geriausi maršrutai pradedantiesiems traukinių keliautojams

Jei dar tik pradedate keliauti traukiniu po Europą, siūlau pradėti nuo maršrutų, kurie yra ne per daug sudėtingi logistiškai, bet jau suteikia tikrą „traukinių kelionės” pojūtį.

Paryžius – Amsterdamas – Briuselis yra klasika, kuri niekada nenuvilia. Visus tris miestus jungia puikus greitųjų traukinių tinklas, bilietai yra santykinai pigūs, o patys miestai – pakankamai skirtingi, kad kelionė nebūtų monotoniška. Iš Paryžiaus iki Amsterdamo – apie 3,5 valandos, iš Amsterdamo iki Briuselio – apie 2 valandos. Galite praleisti savaitgalį trijuose skirtinguose miestuose ir grįžti namo be jokio oro uosto chaoso.

Viena – Zalcburgas – Insbrukas – Ciurichas – tai maršrutas tiems, kurie nori pamatyti Alpių kraštovaizdį. Traukinys per Austriją ir Šveicariją yra vienas gražiausių Europoje. Ypač rugsėjo–spalio mėnesiais, kai kalnai nusidažo rudens spalvomis – tai tiesiog nerealas. Šis maršrutas reikalauja šiek tiek daugiau planavimo, nes Šveicarijoje bilietai gali būti gerokai brangesni, bet tai tikrai verta.

Roma – Florencija – Venecija – Milanas – Italijos traukinių kilpa, kuri leidžia pamatyti keturis ikoniškai skirtingus miestus per vieną kelionę. „Frecciarossa” traukiniai čia yra tikrai greiti ir patogūs, o bilietai, jei perkate iš anksto, gali kainuoti vos 15-20 eurų tarp miestų.

Barselona – Madridas – Sevilia – Ispanijos AVE tinklas yra vienas moderniausių Europoje ir labai neįvertintas turistų. Barselona–Madridas per 2,5 valandos, Madridas–Sevilia per 2,5 valandos. Ir viskas be jokio oro uosto streso.

Interrail ir Eurail: ar verta pirkti?

Ši tema sukelia daugiau diskusijų nei bet kas kitas traukinių keliautojų bendruomenėse. Interrail (Europos piliečiams) ir Eurail (visiems kitiems) – tai abonementai, leidžiantys neribotai važiuoti traukiniais per tam tikrą laikotarpį. Skamba puikiai, bet realybė yra šiek tiek sudėtingesnė.

Interrail/Eurail abonementas tikrai apsimoka, jei:

  • Keliaujate spontaniškai ir nenorite iš anksto planuoti kiekvieno žingsnio
  • Planuojate daug trumpų kelionių per trumpą laiką
  • Keliaujate per mažiau populiarias šalis, kur bilietai paprastai brangesni
  • Esate jaunesni nei 27 metai (yra jaunimo nuolaidos)

Tačiau yra keletas dalykų, apie kuriuos pardavėjai nekalbės. Pirma, daugeliui greitųjų traukinių (TGV, Thalys, Eurostar, AVE) reikia papildomai mokėti rezervacijos mokestį net su Interrail abonementu. Šie mokesčiai gali siekti 10-35 eurus už kelionę, ir jie greitai sudaro nemažą sumą. Antra, nakties traukinių kupė ar miegamoji vieta taip pat mokama papildomai.

Mano asmeninis patarimas: jei keliaujate fiksuotu maršrutu ir žinote datas, dažnai pigiau pirkti atskirus bilietus iš anksto. Jei planuojate laisvą kelionę be aiškaus plano – Interrail gali būti puikus pasirinkimas. Prieš perkant, visada apskaičiuokite, kiek kainuotų atskiri bilietai jūsų planuojamam maršrutui.

Kur ir kaip pirkti bilietus

Bilietų pirkimas Europoje gali suklaidinti, nes nėra vienos universalios platformos, kuri aprėptų viską. Bet yra keletas patikimų variantų.

Trainline (thetrainline.com) – tai turbūt patogiausia platforma angliškai kalbantiems keliautojams. Jungia daugelį Europos geležinkelių operatorių, leidžia palyginti kainas ir pirkti bilietus į vieną vietą. Imamas nedidelis aptarnavimo mokestis, bet patogumas dažnai atsveria šį trūkumą.

Rail Europe (raileurope.com) – dar viena populiari platforma, ypač naudinga tiems, kurie keliauja iš ne Europos šalių. Taip pat parduoda Interrail/Eurail abonementus.

Nacionaliniai operatoriai – dažnai pigiausia galimybė, bet reikalauja daugiau pastangų. SNCF (Prancūzija), Deutsche Bahn (Vokietija), Trenitalia arba Italo (Italija), Renfe (Ispanija) – kiekvienas turi savo svetainę ir programėlę. Perkant tiesiogiai iš operatoriaus, išvengiate tarpininkų mokesčių.

Keletas praktinių patarimų dėl bilietų pirkimo:

  • Kuo anksčiau, tuo pigiau – ypač greitiesiems traukiniams. Prancūzijos TGV bilietus galima pirkti likus 3-4 mėnesiams, ir ankstyvieji bilietai dažnai kainuoja 2-3 kartus mažiau nei paskutinės minutės kainos.
  • Tikrinkite kelionės dieną – trečiadienis ir ketvirtadienis dažnai pigesni nei penktadienis ar sekmadienis.
  • Nebijokite persėdimų – kartais du atskiri bilietai su persėdimu kainuoja mažiau nei tiesioginis bilietas.
  • Atsisiųskite bilietus – daugelis operatorių leidžia turėti bilietus programėlėje, bet visada turėkite atsarginę kopiją PDF formatu.

Praktiniai patarimai traukinyje ir stotyse

Kelionė traukiniu turi savo nerašytas taisykles ir praktinius niuansus, kuriuos sužinote tik patyrę. Štai kas tikrai praverčia.

Didelėse stotyse – Paryžiaus Gare du Nord, Miuncheno Hauptbahnhof, Romos Termini – lengva pasimesti. Svarbiausia žinoti: Europoje traukiniai dažnai skelbia peronų numerius tik likus 15-20 minučių iki išvykimo. Tai normalu, nesijaudinkite. Tiesiog stebėkite informacinius ekranus ir būkite pasiruošę greitai judėti su bagažu.

Dėl bagažo – traukiniuose nėra griežtų apribojimų kaip lėktuvuose, bet tai nereiškia, kad galite vežtis ką norite. Vietos bagažui yra ribotos, ypač greitiesiems traukiniams. Jei keliaujate su dideliu lagaminu, įsitikinkite, kad jis telpa į bagažo lentyną virš sėdynės arba specialioje bagažo vietoje vagono gale. Kuprinė yra daug patogesnė traukinių kelionėms.

Maistas traukiniuose – tai atskira tema. Vagonai-restoranai egzistuoja, bet dažnai yra brangūs ir vidutinės kokybės. Mano rekomendacija: nusipirkite maisto stotyje prieš kelionę. Prancūzijos stotyse yra puikių kepyklų, Italijoje – puikių sumuštinių barų. Tai ir pigiau, ir skaniau.

Jei keliaujate nakties traukiniu, turite tris galimybes: sėdima vieta (pigiausia, bet miegoti sunku), kušetė (bendroje kupė su 4-6 žmonėmis, vidutinė kaina) arba miegamoji kupė (brangiausias, bet privatumas garantuotas). Mano asmeninis pasirinkimas – kušetė. Ji yra geras kompromisas tarp kainos ir komforto, o bendrakeleiviams dažnai pasitaiko įdomių žmonių.

Mažiau žinomi, bet nuostabūs traukinių maršrutai

Visi žino apie Paryžių ir Romą. Bet Europa turi daugybę mažiau žinomų traukinių maršrutų, kurie yra tiesiog neįtikėtini.

Bernina Express (Šveicarija–Italija) – tai vienas gražiausių traukinių maršrutų pasaulyje. Traukinys kyla nuo Italijos ežerų iki Alpių viršūnių ir nusileido atgal į Šveicariją. Panoraminiai langai, viadukai virš tarpeklių, sniegas ir žalios pievos vienu metu. Bilietas kainuoja apie 60-80 eurų, bet tai tikrai verta kiekvieno cento.

Flåm Railway (Norvegija) – trumpas, bet neįtikėtinai dramatiškas maršrutas Norvegijos fjordų krašte. Traukinys nusileida nuo kalnų viršūnių iki Aurlandsfjordo per 20 kilometrų, praeidamas pro krioklį, tunelį ir nuostabius vaizdus. Tai dalis populiaraus „Norway in a Nutshell” maršruto.

Cinque Terre regioninis traukinys (Italija) – techniškai tai paprastas regioninis traukinys, bet jis jungia penkis spalvingus pakrantės kaimelius, kurių kiekvienas yra atskiras pasaulis. Bilietas kainuoja kelis eurus, o galimybė per dieną aplankyti visus penkis kaimelius – neįkainojama.

Trans-Sibiro geležinkelio Europos atkarpa – gerai, tai gal šiek tiek per toli, bet Lenkija–Baltarusija–Rusija traukiniu yra visiškai kitokia patirtis, jei turite laiko ir noro nuotykiams. Nors šiuo metu dėl geopolitinės situacijos šis maršrutas yra sudėtingas, verta turėti omenyje ateičiai.

Galway–Dublin (Airija) – Airija nėra pirmoji šalis, kuri ateina į galvą kalbant apie traukinių keliones, bet šis maršrutas per Airijos lygumas yra savotiškai hipnotizuojantis. Žali laukai, avys, seni akmeniniai mūrai – tai tikra Airija, ne ta, kurią matote turistiniuose lankstinukuose.

Kai traukinys tampa ne tik transportu, bet ir pačia kelione

Geriausios traukinių kelionės, kurias esu patyręs, buvo tos, kai nustojau galvoti apie traukinį kaip apie priemonę pasiekti tikslą ir pradėjau jį vertinti kaip patį tikslą. Tai skamba kaip klišė, bet pabandykite.

Sėdėjimas prie lango ir stebėjimas, kaip keičiasi kraštovaizdis – nuo Vokietijos lygumų iki Austrijos kalnų, nuo Prancūzijos vynuogynų iki Ispanijos dykumų – tai savotiškas meditacinis procesas. Nėra turbulencijos, nėra saugumo kontrolės, nėra jausmo, kad esi suspausta sardine konservų dėžėje. Yra tik judantis pasaulis pro langą ir jūs su savo mintimis.

Traukinys taip pat yra vieta susitikimams. Per daugelį traukinių kelionių esu sutikęs žmonių, su kuriais iki šiol bendrauju. Italų senolė, kuri dalino namų gamybos sūrį ir pasakojo apie savo kaimą. Vokiečių studentas, kuris rekomendavo mažą alaus daryklą Miunchene, apie kurią niekada nebūčiau sužinojęs kitaip. Prancūzų pora, kuri pakvietė pasidalinti vyno buteliu per kelionę iš Bordo.

Šie susitikimai nevyksta lėktuvuose. Lėktuve visi sėdi susispaudę, su ausinėmis, žiūri į mažus ekranus ir bando išgyventi kelionę. Traukinyje yra erdvės, yra judėjimo, yra galimybės natūraliai bendrauti.

Jei dar tik galvojate apie pirmą traukinių kelionę po Europą, pradėkite nuo ko nors nedidelio – savaitgalio kelionės į kaimyninę šalį. Nusipirkite bilietą, susipackuokite kuprinę, ateikite į stotiją 15 minučių anksčiau ir tiesiog – įlipkite. Likusią dalį traukinys padarys pats. O grįžę namo, esu tikras, kad jau planuosite kitą.