Kodėl verta vykti į Lenkiją savo automobiliu?
Lenkija – viena tų šalių, kuri atrodo visai šalia, bet iš tikrųjų slepia tiek daug, kad viena savaitė tikrai neužteks. Ir jei galvoji, kad geriausia ten nuvykti lėktuvu ar autobusu – pagalvok dar kartą. Automobilis čia yra ne tik patogiausia, bet ir pati laisviausia kelionės forma. Galėsi sustoti ten, kur nori, važiuoti tuo tempu, kuris tau tinka, ir neprisirišti prie jokių tvarkaraščių.
Iš Vilniaus iki Varšuvos yra apie 500 kilometrų – tai maždaug 5–6 valandų kelias, priklausomai nuo to, kaip greitai važiuosi ir kiek kartų sustosi. Bet jei manai, kad Lenkija prasideda tik Varšuvoje – labai klysti. Pakeliui yra tiek įdomių vietų, kad galima lengvai išplėsti maršrutą ir paversti jį tikra kelione, o ne tik persikėlimu iš taško A į tašką B.
Šiame straipsnyje papasakosiu apie tai, kaip suplanuoti kelionę į Lenkiją automobiliu – nuo pasiruošimo iki konkrečių vietų, kurias tikrai verta aplankyti. Pats esu važiavęs šiuo maršrutu kelis kartus ir kiekvieną kartą atradau kažką naujo.
Prieš išvykstant: dokumentai, draudimas ir automobilio paruošimas
Prieš lipant į automobilį ir spaudžiant dujų pedalą, reikia pasirūpinti keliais dalykais, kurie gali atrodyti nuobodūs, bet tikrai svarbūs. Lenkija yra ES narė, todėl Lietuvos piliečiams jokios vizos nereikia – tai jau gera žinia. Tačiau dokumentai vis tiek turi būti tvarkingi.
Štai ką būtinai pasiimk su savimi:
- Vairuotojo pažymėjimas – galiojantis, be jokių klausimų.
- Automobilio registracijos liudijimas – originalas, ne kopija.
- Draudimo polisas – Lietuvos TPVCA draudimas galioja Lenkijoje, bet patikrink, ar tavo polisas nepasibaigęs.
- Asmens tapatybės kortelė arba pasas – nors sienos kontrolės nėra, dokumentai visada turi būti.
- Žaliosios kortelės draudimas – techniškai nebūtinas ES šalyse, bet kai kurie draudikai rekomenduoja turėti.
Dėl automobilio – prieš ilgą kelionę tikrai verta patikrinti tepalą, aušinimo skystį, padangų slėgį ir stabdžius. Tai skamba kaip akivaizdūs dalykai, bet kiek žmonių apie tai pamiršta ir paskui stovi kelio pakraštyje… Taip pat rekomenduoju turėti atsarginį ratą arba bent jau padangų taisymo rinkinį. Lenkijos greitkeliai yra geros būklės, bet šalutiniai keliai kartais gali nustebinti.
Dar vienas dalykas – vinjetas Lenkijoje nėra. Greitkeliai čia mokami, bet mokama tiesiogiai – arba grynaisiais, arba kortele prie mokesčių punktų. Kai kuriuose greitkeliuose veikia elektroninė sistema e-TOLL, kuri skirta sunkvežimiams, bet lengviesiems automobiliams ji nebūtina. Tiesiog pasiruošk turėti šiek tiek grynųjų arba kortelę – mokesčiai nėra dideli, bet reikia būti pasiruošus.
Maršrutas iš Lietuvos: kaip važiuoti ir kur sustoti
Dauguma lietuvių į Lenkiją važiuoja per Suvalkus – tai pats trumpiausias ir greičiausias kelias. Iš Vilniaus per Alytų pasieksi Lenkijos sieną ties Ogrodnikais, o toliau – tiesiai per Suvalkus į Varšuvą. Šis kelias yra patogus, bet jei turi laiko, siūlau šiek tiek nukrypti nuo pagrindinės magistralės.
Augustavas – pirmasis sustojimas, kurį tikrai rekomenduoju. Miestelis yra vos už kelių kilometrų nuo pagrindinės magistralės, bet jame yra nuostabūs Augustavo kanalai – unikalus XIX amžiaus hidrotechnikos statinys, jungiantis Lenkiją su Baltarusija. Vasarą čia galima išsinuomoti baidarę ar tiesiog pasivaikščioti palei kanalą. Net jei nesustosi ilgam – bent jau pavalgyk vietiniame restorane. Žuvies patiekalai čia tikrai geri.
Balstogė (Białystok) – jei važiuoji ne per Suvalkus, o per rytinę Lenkiją, šis miestas yra puikus sustojimo taškas. Branickių rūmai, vadinami „Lenkijos Versaliu”, yra tikrai įspūdingi, o miesto centras turi savitą atmosferą. Balstogė dažnai ignoruojama turistų, bet tai tik reiškia, kad čia nėra minių ir galima ramiai pasivaikščioti.
Jei kelionės tikslas yra Varšuva – iš Augustavo iki sostinės yra dar apie 3 valandos kelio. Galima važiuoti per Lomžą arba tiesiai per S8 greitkelį. Rekomenduoju S8 – greičiau ir patogiau.
Varšuva: ką pamatyti per savaitgalį
Varšuva daugeliui atrodo kaip tranzitinis miestas – sustoji, pernakvoji ir važiuoji toliau. Bet tai didelė klaida. Lenkijos sostinė turi charakterį, kuris atsiskleidžia tik tada, kai jai skiri šiek tiek laiko.
Senasis miestas – privaloma programa. Taip, tai turistinė vieta, taip, čia bus daug žmonių, bet faktas, kad visas Senasis miestas buvo atstatytas po Antrojo pasaulinio karo iš griuvėsių – tai tikrai įspūdinga istorija. Vaikščiodamas po Senamiesčio gatves žinok, kad beveik viskas, ką matai, buvo pastatyta iš naujo pagal senas nuotraukas ir piešinius. UNESCO tai įvertino ir įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.
Bet Varšuva nėra tik Senasis miestas. Štai keletas vietų, kurios man asmeniškai patiko labiausiai:
- Žydų istorijos muziejus POLIN – vienas geriausių muziejų, kuriuos esu aplankęs. Interaktyvus, emocionalus, labai gerai padarytas. Planuok bent 3–4 valandas.
- Lazienki parkas – didžiulis parkas miesto centre su rūmais ant vandens. Vasarą čia vyksta Šopeno koncertai po atviru dangumi – nemokama ir labai graži patirtis.
- Praga rajonas – kairysis Varšuvos krantas, kuris dar visai neseniai buvo laikomas pavojingu rajonu. Dabar tai vienas madingesnių miesto kvartalų su galerijomis, kavinėmis ir gatvės menu.
- Kultūros ir mokslo rūmai – meilė ir neapykanta. Šis stalininės architektūros monstras yra Varšuvos simbolis, nori to lenkai ar ne. Nuo viršaus atsiveria puikus miesto vaizdas.
Dėl nakvynės – Varšuvoje yra visko: nuo pigių hostelių iki prabangių viešbučių. Jei važiuoji automobiliu, atkreipk dėmesį į parkavimą. Miesto centre parkavimas yra mokamas ir kartais gana brangus. Daugelis viešbučių turi savo parkavimo aikšteles, bet tai papildomai kainuoja. Alternatyva – apsistoti šiek tiek toliau nuo centro ir važiuoti metro arba tramvajumi.
Toliau į pietus: Krokuva ir jos apylinkės
Jei Varšuva yra Lenkijos širdis, tai Krokuva yra jos siela. Bent jau taip sako patys lenkai, ir sunku su tuo nesutikti. Iš Varšuvos iki Krokuvos yra apie 300 kilometrų – maždaug 3 valandos kelio per A1 arba A4 greitkelį.
Krokuvos Senasis miestas yra vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų centrų Europoje. Čia nebuvo tokių karo niokojimai kaip Varšuvoje, todėl architektūra yra autentiška. Vavelio pilis, Rinkos aikštė su Sukiennicais, Šv. Marijos bažnyčia su garsiuoju medžio altoriumi – visa tai yra tikri šedevrai.
Bet Krokuva turi ir kitą pusę, kuri yra sunkesnė, bet svarbi. Aušvico-Birkenau memorialas yra apie 70 kilometrų nuo miesto. Tai vieta, kurią reikia aplankyti – ne dėl to, kad ji yra turistinė atrakcija, o dėl to, kad tai yra istorinė atsakomybė. Planuok visą dieną ir žinok, kad tai emociškai sunkus vizitas. Bilietai turi būti užsakyti iš anksto internetu – eilės čia gali būti labai ilgos.
Kita įdomi vieta netoli Krokuvos – Vielička (Wieliczka). Druskos kasyklos, kuriose yra ištisi požeminiai koplyčiai, skulptūros ir net ežerai – visa tai iškalti druskoje. Tai skamba keistai, bet iš tikrųjų yra labai įspūdingas vizitas. Kasyklos yra UNESCO sąraše ir tikrai vertos kelių valandų.
Kelionė į kalnus: Zakopanė ir Tatrai
Jei jau esi Krokuvoje, būtų tikra nuodėmė nevažiuoti į Zakopanę. Tai apie 100 kilometrų į pietus – maždaug pusantros valandos kelio. Ir tai yra vienas tų kelionių, kurie patys savaime yra malonūs – važiuoji per Lenkijos kaimo vietoves, pamažu pradeda kilti kalnai, o paskui atsiduri Zakopanėje.
Zakopanė yra Lenkijos kalnų sostinė – miestelis, kuriame visada daug žmonių, bet atmosfera yra labai savita. Vietos architektūra – mediniai namai su raižytais ornamentais – yra išskirtinė ir labai fotogeniška. Krupówki gatvė yra pagrindinė turistinė arterija su restoranais, parduotuvėmis ir suvenyrų kiosk.
Bet svarbiausia čia yra gamta. Tatrai – aukščiausi kalnai Lenkijoje ir Karpatuose – yra tiesiog už miesto. Vasarą galima eiti į kalnus pėsčiomis, žiemą – slidinėti. Populiariausias takas veda į Morskie Oko – kalnų ežerą, esantį 1395 metrų aukštyje. Kelias yra apie 9 kilometrai į vieną pusę – gana lengvas, bet reikia laiko. Arba galima nuvažiuoti arklių traukiamu vežimu iki tam tikros vietos, o toliau eiti pėsčiomis.
Dėl maisto Zakopanėje – privalai paragauti oscypek. Tai rūkytas avių pieno sūris, gaminamas pagal tradicinį receptą. Parduodamas tiesiog gatvėje, dažnai keptas ant grotelių su spanguolių uogiene. Skamba keistai, bet skonis yra nuostabus.
Praktiniai patarimai: benzinas, maistas, pinigai ir kita
Lenkijoje naudojama zlota (PLN), ne euras. Tai svarbu žinoti, nes daugelyje vietų kortelės priimamos, bet grynaisiais kartais patogiau. Valiutą keisti geriausia vietiniuose kantorach – tai valiutos keityklos, kurių Lenkijoje yra labai daug ir kurių kursas paprastai yra geresnis nei bankuose ar oro uostuose. Venk keisti valiutą oro uostuose ar didelių viešbučių keityklose – kursas ten būna prastas.
Benzinas Lenkijoje paprastai yra šiek tiek pigesnis nei Lietuvoje, bet skirtumas nėra dramatiškas. Didžiausios degalinių tinklų stotys – Orlen, BP, Shell – yra patikimos ir paplitusios visoje šalyje. Degalinėse taip pat galima rasti gerų kavos automatų ir šviežių sumuštinių – tai nėra prabanga, o tiesiog Lenkijos degalinių kultūra.
Dėl maisto – Lenkija yra tikras rojus tiems, kurie mėgsta sotų, tradicinį maistą. Štai keletas patiekalų, kuriuos tikrai reikia išbandyti:
- Bigos – kopūstų ir mėsos troškinys, kuris kiekviename restorane skonis šiek tiek kitaip.
- Pierogi – koldūnai su įvairiais įdarais. Ruskie (su bulvėmis ir varške) yra klasika.
- Żurek – rūgštinė sriuba su kiaušiniu ir dešra, dažnai patiekiama duonos kepalėlyje.
- Kotlet schabowy – kepsnys iš kiaulienos, labai panašus į Vienos kotletą.
Lenkijoje yra daug gerų restoranų, bet jei nori sutaupyti – ieškok bar mleczny. Tai sovietinių laikų palikimas – pienos barai, kuriuose galima valgyti labai pigiai ir gana skaniai. Varšuvoje ir Krokuvoje jų dar yra nemažai.
Dėl greičio apribojimų – Lenkijoje jie yra tokie: miestuose 50 km/h (naktį kai kur 60), keliuose 90 km/h, greitkeliuose 140 km/h. Taip, 140 – tai vienas aukščiausių greitkelių apribojimų Europoje. Bet nepamiršk, kad greičio kameros yra ir jų yra nemažai. Lenkų policija taip pat aktyviai tikrina vairuotojus, ypač savaitgaliais.
Kai kelionė baigiasi, bet noras grįžti – ne
Lenkija yra ta šalis, į kurią grįžti norisi. Gal todėl, kad ji yra arti ir nesunku planuoti dar vieną kelionę. Gal todėl, kad kiekvieną kartą atrandi kažką, ko nepastebėjai anksčiau. O gal tiesiog todėl, kad lenkų virtuvė, kalnai, istoriniai miestai ir šilti žmonės sudaro tokį derinį, kurį sunku rasti kitur.
Kelionė automobiliu suteikia tą laisvę, kurios neduoda nei lėktuvas, nei autobusas. Galėsi sustoti prie mažo miestelio, kurio nėra jokiame turistiniame gide, galėsi pakeisti maršrutą paskutinę minutę, galėsi vežtis tiek bagažo, kiek reikia. Ir grįžęs namo turėsi ne tik nuotraukų, bet ir tų mažų prisiminimų – kaip sustojote prie kelio parduotuvėlės ir nusipirkote šviežio medaus, kaip radote nuostabų restoraną mažame miestelyje, kaip vakare stovėjote Krokuvos Rinkos aikštėje ir tiesiog žiūrėjote į apšviestą Šv. Marijos bažnyčią.
Planuok kelionę iš anksto, bet neplanavimo per daug. Palik vietos spontaniškumui – būtent ten slypi geriausi kelionių momentai. Ir jei dar nesi važiavęs į Lenkiją automobiliu – laikas tai padaryti.





