Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Valencijoje Ispanijoje per 3 dienas

Ką aplankyti Valencijoje Ispanijoje per 3 dienas

Kodėl būtent Valencija?

Jei kada nors galvojote, kad Ispanija – tai tik Barselona ir Madridas, laikas peržiūrėti savo žemėlapį. Valencija yra vienas iš tų miestų, kurie neerzina turistų minios, nebando tavęs apiplėšti prie kiekvieno kampo ir neturi to išpūsto „mes esame geriausias miestas Europoje” sindromo. Ji tiesiog egzistuoja – gyva, triukšminga, kvepianti apelsinais ir jūra, pilna žmonių, kurie čia iš tikrųjų gyvena, o ne tik pozuoja nuotraukoms.

Trijų dienų maršrutas Valencijoje – tai ne tas atvejis, kai reikia bėgti nuo vieno muziejaus prie kito su žemėlapiu rankose. Čia galima leistis ramiai, valgyti lėtai ir vis tiek pamatyti viską, kas svarbu. Šis miestas yra pakankamai kompaktiškas, kad pėsčiomis ar dviračiu pasiektum beveik viską, ir pakankamai turtingas, kad trijų dienų tikrai neužtektų viskam.

Žemiau – konkretus, realus planas, kaip praleisti tris dienas Valencijoje nepersistengiant, bet ir nepraleidžiant nieko svarbaus.

Pirmoji diena: Senasis miestas ir jo siurprizai

Pradėkite nuo Valencijos katedros – ne todėl, kad tai privaloma programa, o todėl, kad ji stovi pačiame miesto širdyje ir nuo jos lengva orientuotis. Katedra yra įdomi tuo, kad joje saugoma relikvija, kurią dalis krikščionių laiko tikruoju Šventuoju Graliu – akmeniniu taure, iš kurio Jėzus gėrė per Paskutinę vakarienę. Tikėti ar ne – jūsų reikalas, bet istorija įdomi. Bilietai kainuoja apie 9 eurus, įeina ir bokšto apžvalga.

Nuo katedros eikite į La Lonja de la Seda – Šilko biržą, kuri yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir vienas gražiausių gotikos statinių visoje Ispanijoje. Viduje yra tokios kolonos, kurios auga į viršų kaip susipynę medžiai. Įėjimas nemokamas arba labai pigus, priklausomai nuo sezono.

Po pietų pasukite į Mercado Central – Centrinę turgavietę. Tai ne tik vieta nusipirkti maisto, tai architektūrinis šedevras su art nouveau stiklo kupolu ir beveik tūkstančiu prekystalių. Čia galite nusipirkti šviežių apelsinų, proboti vietinį sūrį, žiūrėti kaip žvejai pardavinėja šviežią žuvį. Jei norite pietauti pačiame turguje – ieškokite mažų barų viduje, kur vietiniai valgo stovėdami. Ten pigiau ir skaniau nei bet kuriame restorane šalia.

Praktinis patarimas: Turgavietė nedirba sekmadieniais. Jei atvykstate savaitgalį, planuokite šią dieną atitinkamai. Taip pat – atneškite grynųjų, nes ne visi prekystaliai priima korteles.

Vakare pasivaikščiokite po Barrio del Carmen – senąjį bohemišką kvartalą, kuriame siauros gatvės pilnos grafičio, mažų barų ir žmonių, sėdinčių ant laiptų su vynu rankose. Tai tikroji Valencija, ne turistinė. Čia galite vakarieniauti – ieškokite restoranų, kuriuose meniu parašytas tik ispaniškai. Tai geras ženklas.

Antroji diena: Mokslo ir gamtos kontrastai

Antroji diena – visiškai kitokia. Nuo senovinių gatvių prie futuristinės architektūros.

Ciudad de las Artes y las Ciencias – Menų ir mokslų miestelis – yra vienas iš tų vietų, kurias reikia pamatyti tiesiog todėl, kad sunku patikėti, jog tai realiai egzistuoja. Architektas Santiago Calatrava sukūrė kompleksą, kuris atrodo kaip iš kitos planetos. Balti skeleto formos pastatai, vandens baseinai, stiklas ir betonas – visa tai stovi ten, kur kadaise tekėjo Turia upė.

Kompleksą sudaro keli objektai:

  • L’Oceanogràfic – didžiausias Europoje okeanariumas. Čia galite pamatyti delfinų šou, ryklių tunelius, pingvinus ir belugų banginius. Bilietai brangoki – apie 32 eurus suaugusiems – bet jei turite vaikų arba tiesiog mėgstate jūros gyvūnus, verta.
  • L’Hemisfèric – planetariumas su IMAX ekranu. Filmai keičiasi, bet paprastai būna įspūdingi.
  • Museu de les Ciències – interaktyvus mokslo muziejus, labai geras vaikams, bet ir suaugusiems įdomus.

Jei biudžetas ribotas, galite tiesiog pasivaikščioti aplink kompleksą nemokamai – architektūra pati savaime yra pakankamai įspūdinga, kad verta praleisti valandą tiesiog žiūrint ir fotografuojant.

Po pietų eikite į Turia parką – tai ilgas žalias koridorius, einantis per visą miestą toje vietoje, kur kadaise tekėjo upė. 1957 metais per potvynį upė padarė didžiulę žalą, ir miesto valdžia nusprendė nukreipti ją kitur. Vietoje upės vagos dabar yra 9 kilometrų ilgio parkas su dviračių takais, fontanais, sporto aikštelėmis ir Gulliverio skulptūra, ant kurios gali laipioti vaikai (ir suaugę, jei nesigėdija).

Patarimas: Išsinuomokite dviratį ir pervažiuokite visą parką. Nuoma kainuoja apie 10-15 eurų dienai, o tai vienas pigiausių ir maloniausių būdų pamatyti miestą. Dviračių nuomos punktų yra daug prie metro stočių.

Trečioji diena: Paplūdimys, paella ir tikrasis Valencijos skonis

Trečia diena – laisvesnė. Rytą skirkite paplūdimiui, o likusį laiką – maistui ir klajojimui.

La Malvarrosa paplūdimys yra apie 20 minučių nuo centro tramvajumi arba dviračiu. Tai ne Ibizos tipo paplūdimys su muzika ir kokteiliais – tai tikras miesto paplūdimys, kur vietiniai šeimos ateina su vaikais, seneliai žaidžia kortomis po skėčiais ir niekas tavęs neerzina. Smėlis geras, vanduo švarus, ir galima rasti vietos net vasarą (nors liepos-rugpjūčio mėnesiais vis tiek bus žmonių).

Pietums – ir tai yra privaloma programa – paella. Bet ne bet kokia. Valencija yra paellos gimtinė, ir čia ji gaminama visiškai kitaip nei likusioje Ispanijoje ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Tikra valencietiška paella yra su triušiena ir vištiena, žaliomis pupelėmis ir rozmarinu. Jokių jūros gėrybių – tai yra mitas, kurį sukūrė turistiniai restoranai.

Geriausi restoranai paellai:

  • La Pepica – legendinis restoranas prie paplūdimio, veikiantis nuo 1898 metų. Čia valgė Hemingway. Brangiau nei kitur, bet patirtis ypatinga.
  • Restaurante Levante – šiek tiek toliau nuo turistų maršrutų, bet vietiniai rekomenduoja.
  • El Palmar kaimas – jei turite automobilį arba galite organizuoti ekskursiją, verta nuvažiuoti į šį mažą kaimą prie Albufera ežero, kur paella gaminama ant laužo ir kainuoja pusę to, ką mokėtumėte Valencijoje.

Svarbu: Paella – pietų patiekalas. Jei restorane siūlo ją vakarienei, tai blogas ženklas. Vietiniai paellą valgo tik sekmadieniais pietums arba šventinėmis progomis. Turistiniuose restoranuose ji bus pateikta bet kada – bet tai ne tas pats.

Po pietų – Albufera ežeras. Tai didžiausias gėlo vandens ežeras Ispanijoje, esantis vos 10 kilometrų nuo Valencijos. Galima išsinuomoti valtį, pasivaikščioti aplink ežerą arba tiesiog sėdėti ir žiūrėti į saulėlydį. Saulėlydis čia yra vienas gražiausių, ką galima pamatyti Ispanijoje – vanduo tampa oranžinis, flamingai skraido virš nendrių, ir viskas atrodo kaip tapyba.

Kur apsistoti ir kiek tai kainuos

Valencija nėra brangi. Palyginti su Barselona ar Madridu, čia galima gyventi gana patogiai už protingus pinigus.

Biudžetinis variantas: Hosteliai Barrio del Carmen rajone kainuoja 20-35 eurus už lovą bendrame kambaryje. Rekomenduojamas Home Youth Hostel – vienas geriausių hostelių Ispanijoje pagal keliautojų atsiliepimus, ir tai ne tik reklama.

Vidutinis variantas: Butiko viešbučiai Senajame mieste – 70-120 eurų už kambarį. Ieškokite viešbučių su vidaus kiemais (patio) – tai tipiškas valencietiškas architektūros elementas ir labai malonus ryto kavos fone.

Komfortiškas variantas: Apartamentai per Airbnb arba Booking – 80-150 eurų dienai, bet turite savo virtuvę ir gali pirkti maistą turguje. Tai dažnai ekonomiškiau šeimoms ar grupėms.

Rajono pasirinkimas: Gyvenkite Senajame mieste (Ciudad Vieja) arba Ruzafa rajone. Ruzafa yra jaunas, hipsteriškas kvartalas su geriausiomis kavinėmis ir barais – labai rekomenduojamas tiems, kurie mėgsta gyvenimą gatvėje.

Transportas ir praktiniai dalykai

Valencija turi puikų viešąjį transportą, bet tiesą sakant, geriausias būdas judėti po miestą – dviračiu arba pėsčiomis. Centras yra kompaktiškas, ir daugelis vietų yra 20-30 minučių pėsčiomis viena nuo kitos.

Metro: Veikia gerai, bilietai pigūs (apie 1,5 euro), bet centrinėje dalyje jis mažiau naudingas – stotys išsidėsčiusios ne visada patogiai.

Tramvajus: Linija T4 eina nuo centro iki paplūdimio – labai patogu ir pigiai.

Dviračiai: Mieste yra Valenbisi sistema – viešieji dviračiai. Registracija kainuoja apie 13 eurų savaitei, pirmosios 30 minučių nemokamai. Idealiai tinka turistams.

Iš oro uosto: Metro linija C1 tiesiogiai jungia oro uostą su centru – apie 20 minučių, 1,5 euro. Taksiai kainuoja 15-20 eurų. Nėra jokios prasmės mokėti daugiau.

Kalbos klausimas: Valencijoje kalbama dviem kalbomis – ispaniškai ir valencietiškai (tai katalonų kalbos dialektas). Gatvių pavadinimai dažnai rašomi valencietiškai, todėl žemėlapyje gali nesutapti su tuo, ką matote ant sienos. Nesijaudinkite – vietiniai supranta ispaniškai, o angliškai – daugiau ar mažiau, priklausomai nuo amžiaus ir rajono.

Maistas, kurį būtina paragauti

Valencija yra gastronominis miestas, ir tai nėra tuščias žodis. Be paellos, yra keletas dalykų, kuriuos privalote paragauti:

Horchata su fartons – tai vietinis gėrimas iš chufa riešutų (žemės migdolų), baltas, šaltas, šiek tiek saldus. Fartons – tai ilgi pailgi saldainiai, į kuriuos merkiate horchata. Skamba keistai, bet yra labai geras. Geriausia horchata – Horchatería Santa Catalina prie katedros. Ten ji gaminama tradiciškai nuo 1836 metų.

Agua de Valencia – kokteiliai iš šampano, apelsinų sulčių, vokos ir džino. Tai Valencijos išradimas, ir čia jis geriamas visur. Tradiciškai patiekiamas dideliame ąsotyje keliems žmonėms.

Fideuà – tai kaip paella, bet vietoje ryžių naudojami trumpi makaronai. Dažniausiai gaminama su jūros gėrybėmis. Labai gera ir mažiau žinoma nei paella, todėl restoranuose dažnai pigesnė.

Buñuelos de calabaza – moliūgų spurgos, kepamos aliejuje ir apibarstomos cukrumi. Tradiciškai valgomos per Las Fallas šventę, bet galima rasti visus metus.

Patarimas dėl valgymo laiko: Ispanijoje valgymo laikas skiriasi nuo lietuviško. Pusryčiai – 8-10 val., pietūs – 14-16 val., vakarienė – 21-23 val. Jei ateinate į restoraną 18 val. vakarieniauti, jis bus tuščias arba uždarytas. Prisitaikykite – tai vienas geriausių būdų integruotis į vietinį gyvenimą.

Kai Valencija tampa savąja

Trijų dienų planas – tai tik pradžia. Valencija yra vienas iš tų miestų, kurie atsiskleidžia lėtai. Pirmą dieną ji atrodo kaip dar vienas ispaniškas miestas su katedra ir turgumi. Antrą dieną pradedate suprasti jos charakterį. Trečią dieną jau žinote, kurioje kavinėje geriausias cortado, ir pradedote galvoti, ar nereikėtų likti dar dieną.

Jei turite galimybę, atvykite per Las Fallas šventę – kovo 15-19 dienomis. Tai viena iš įspūdingiausių švenčių Europoje, kai visame mieste statomi milžiniški popieriniai ir medžio skulptūrų kompleksai, o paskutinę naktį visi jie sudeginami. Triukšmas, fejerverkai, dūmai ir šimtai tūkstančių žmonių gatvėse – tai patirtis, kurią sunku pamiršti. Tik rezervuokite viešbutį iš anksto – bent prieš 6 mėnesius, nes miestas pilnas.

Valencija nepretenduoja būti tobula. Ji turi savo chaosą, savo triukšmą, savo kvapus – ne visada malonius. Bet ji yra tikra. O tikrumas kelionėse yra vertingesnis nei bet koks tobulai suplanuotas maršrutas.

Grįžkite namo su apelsinais iš turgaus, horchatos receptu ir noru sugrįžti. Tai geriausia, ką gali padaryti miestas.