Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Sevilijoje per 3 dienas

Ką aplankyti Sevilijoje per 3 dienas

Kodėl būtent Sevilija?

Yra miestų, kurie tiesiog paveikia. Ne todėl, kad jie tokie garsūs ar kad apie juos tiek daug rašyta – o todėl, kad ten patekęs supranti: čia kažkas ypatingo. Sevilija man buvo kaip tik toks miestas. Pirma diena praėjo kone nesuvokiant, kas vyksta – siauros gatvės, apelsinų medžiai, flamenco garsai iš kažkur iš vidaus, kvapas, kurio negaliu iki šiol apibūdinti. Antra diena – jau pradėjau orientuotis. Trečia – nenorėjau išvažiuoti.

Sevilija yra Andalūzijos sostinė, pietų Ispanijoje, ir ji tikrai nėra tas tipinis turistinis miestas, kur viską galima pamatyti per pusę dienos. Čia sluoksniai – maurų architektūra, krikščioniška istorija, gitanos kultūra, šiuolaikinis ispaniškas gyvenimas – susipynę taip, kad reikia laiko. Trys dienos – tai minimumas, kad pajustum miesto pulsą. Bet jei planuoji gerai, galima suspėti daug.

Šiame straipsnyje – konkretus, realus planas trims dienoms. Ne tas, kurį rasi turistiniuose lankstinukuose, o toks, koks tikrai veikia.

Pirmoji diena: Istorinis centras ir jo slėpiniai

Pirmą dieną – tik centras. Nesiblaškyk, neik į tolimus rajonus, nelįsk į muziejus, kurie reikalauja kelių valandų. Tiesiog vaikščiok ir žiūrėk.

Pradėk nuo Sevilijos katedros ir La Giralda bokšto. Tai vienas tų objektų, kuriuos matai nuotraukose ir galvoji – na, dar viena bažnyčia. Bet čia ne taip. Sevilijos katedra yra didžiausia gotikinė bažnyčia pasaulyje, ir tai nėra tuščias titulas – viduje ji tiesiog milžiniška. Kristupo Kolumbo kapas čia, šoniniai altoriai, kurių kiekvienas galėtų būti atskiras muziejus. La Giralda – buvęs maurų minaretas, vėliau paverstas varpų bokštu – yra vienas gražiausių Sevilijos simbolių. Lipk į viršų (ne laiptais, o rampomis – maurai statė taip, kad galėtų užjoti arkliu). Iš viršaus – visas miestas kaip ant delno.

Praktinis patarimas: bilietai į katedrą su La Giralda kainuoja apie 12-13 eurų. Pirkk internetu iš anksto – eilės gali būti ilgos, ypač vasarą. Geriausia eiti ryte, kai dar nėra minios.

Po katedros – Alcázar. Tai karališkieji rūmai, kurie veikia iki šiol – Ispanijos karališkoji šeima juos naudoja oficialių vizitų metu. Maurų ir krikščioniškos architektūros mišinys čia pasiekia kulminaciją: puošnūs arkiniai koridoriai, fontanai, mozaikos, sodai, kuriuose galima pasiklysti valandai. Jei žiūrėjai „Sostų karą” – dalis scenų buvo filmuota čia.

Praktinis patarimas: Alcázar bilietas kainuoja apie 13,50 euro. Vėl – pirkk iš anksto. Sodai yra įtraukti į bilieto kainą ir jie tikrai verti laiko – nesiskubink.

Vakarą praleisk Barrio Santa Cruz kvartale – tai buvęs žydų kvartalas, dabar vienas gražiausių senamiesčio kampelių. Siauros gatvutės, balti namai su gėlių vazonais languose, mažos aikštės su apelsinų medžiais. Čia galima tiesiog vaikščioti be tikslo ir būti laimingam. Vakaro tapas ir vynas kažkurioje iš vietinių barų – idealus pirmosios dienos finalas.

Antroji diena: Triana ir tikroji Sevilija

Antrą dieną – per Guadalquivir upę į Triana. Šis rajonas yra visiškai kitoks nei turistinis centras, ir tai yra jo grožis. Čia gyvena tikri seviljiečiai, čia yra tikros parduotuvės, tikros kavinės, tikros emocijos.

Triana yra flamenco lopšys. Ne tas flamenco, kurį rodysi turistams už 50 eurų bilieto kainą – o tikras, gyvas, gimęs gatvėse. Čia gyveno ir dirbo didžiausi flamenco artistai. Šiandien rajone veikia Centro Cerámica Triana – keramikos muziejus, įsikūręs buvusioje manufaktūroje. Sevilijos keramika (azulejos – spalvingos plytelės) yra žinoma visame pasaulyje, ir čia galima suprasti, kaip ji buvo gaminama. Nemokamas arba labai pigus įėjimas, nėra minios, tikrai įdomu.

Trianoje taip pat yra nuostabus turgus Mercado de Triana. Tai ne turistinis turgus, o tikras vietinis – čia pirkinėja seviljiečiai. Šviežia žuvis, alyvuogės, sūriai, Iberijos kumpis, vaisiai. Net jei nieko nepirksi, verta užeiti ir pažiūrėti. O jei alkanas – turguje yra keletas barų, kur galima gauti puikų pusryčių ar ankstyvų pietų.

Po pietų grįžk į centrinę dalį ir aplankyk Plaza de España. Tai viena tų vietų, kurias matai ir galvoji – ar tai tikra? Puslankio formos milžiniškas pastatas su kanalu, gondolomis, mozaikiniais Ispanijos provincijų herbais. Pastatytas 1929 metų Iberijos-Amerikos parodai. Galima išsinuomoti valtį ir plaukioti kanalu – kainuoja apie 6 eurus 35 minutėms. Atrodo naiviai, bet iš tikrųjų labai smagu.

Praktinis patarimas: Plaza de España yra nemokama. Geriausias laikas – anksti ryte arba vakare, kai saulė žema ir šviesa yra nuostabi. Vidurdienį čia gali būti labai karšta (vasarą temperatūra Sevilijoje dažnai viršija 40 laipsnių).

Vakarą – flamenco spektaklis. Čia reikia pasirinkti protingai. Turistiniai šou centrinėje dalyje dažnai yra pernelyg komerciniai. Geresnė alternatyva – Casa de la Memoria arba La Casa del Flamenco Barrio Santa Cruz. Šie du vardai dažniausiai minimi tarp tų, kurie ieško autentiškesnio patyrimo. Bilietai – apie 18-22 eurai. Rezervuok iš anksto, nes vietos greitai išsiperka.

Trečioji diena: Muziejai, parkai ir lėtas rytas

Trečia diena – lėčiau. Jau matei pagrindinius objektus, jau žinai, kur vaikščioti. Dabar laikas gilintis.

Ryte – Museo de Bellas Artes de Sevilla. Tai antras pagal svarbą dailės muziejus Ispanijoje po Prado Madride. Įsikūręs buvusiame vienuolyne, jis pats savaime yra architektūrinis šedevras. Viduje – Murillo, Zurbarán, Velázquez darbai. Įėjimas ES piliečiams nemokamas, kitiems – apie 1,50 euro. Tai turbūt geriausias kainos ir kokybės santykis visoje Sevilijoje.

Po muziejaus – Parque de María Luisa. Tai didžiausias Sevilijos parkas, šalia Plaza de España. Čia galima tiesiog sėdėti ant suoliuko, stebėti balandžius, skaityti knygą. Parke yra ir Museo Arqueológico bei Museo de Artes y Costumbres Populares – abu įdomūs, bet jei laikas ribotas, galima praleisti.

Popietę – El Centro rajonas ir Calle Sierpes. Tai pagrindinė pėsčiųjų gatvė, kur galima apsipirkti, išgerti kavos, stebėti miesto gyvenimą. Čia yra tradicinių Sevilijos suvenyrų parduotuvės – ne tas kiniškas šlamštas, o tikri vietiniai gaminiai: keramika, vėduoklės, flamenco suknelės, alyvuogių aliejus.

Jei dar liko energijos – Metropol Parasol, vietinių vadinamas „Las Setas” (grybai). Tai milžiniška medinė konstrukcija, pastatyta 2011 metais, kuri seviljiečiams sukėlė daug diskusijų (daugelis jos nemėgsta), bet turistams – tikrai įspūdingas vaizdas. Viršuje yra apžvalgos takas, iš kurio atsiveria puikus miesto panorama. Bilietas – apie 5 eurai, įskaitant gėrimą bare viršuje.

Maistas: Ką valgyti ir kur

Sevilija yra tapas kultūros miestas. Čia tapas nėra užkandis – tai gyvenimo būdas. Vakaro apeiga: kelios vietos, keli tapai kiekvienoje, vynas arba cerveza, pokalbiai, laikas.

Keletas konkrečių vietų, kurios tikrai veikia:

  • Bar El Comercio – viena seniausių barų Sevilijoje, Calle Lineros gatvėje. Tradiciniai tapai, pigiai, autentiškai.
  • Bodega Santa Cruz (Las Columnas) – Barrio Santa Cruz, visada pilna, bet verta palaukti. Čia tapai rašomi ant lentos kreida.
  • Mercado Lonja del Barranco – prie upės, šalia Triana tilto. Modernaus formato turgus su įvairiais maisto stendais. Tinka pietums ar ankstyvam vakarui.
  • Casa Morales – viena iš seniausių bodegų mieste. Vynas iš statinių, tapai, atmosfera, kurios negalima sukurti dirbtinai.

Praktinis patarimas: Sevilijoje tradiciškai prie užsakyto gėrimo kai kuriose vietose dar duoda nemokamą tapą. Tai ne visur, bet atsitinka – ypač mažesniuose, vietiniuose baruose. Nevaikščiok tik į tas vietas, kur meniu yra anglų kalba – dažniausiai tai reiškia, kad kainos dvigubai didesnės ir kokybė perpus mažesnė.

Pusryčiams – tostada con tomate y aceite: skrebučiai su sutrintu pomidoru ir alyvuogių aliejumi. Skamba paprastai, bet tai yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galima valgyti ryte. Kava Sevilijoje – stipri, gera, pigi. Cappuccino tipo kava čia vadinama café con leche.

Praktiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš važiuojant

Keletas dalykų, kurie gali sutaupyti laiko ir nervų:

Kaip atvykti: Sevilija turi savo oro uostą (SVQ), bet skrydžių iš Lietuvos tiesiogiai nėra arba jų labai mažai. Dažniausiai skrendi per Madrido (MAD) arba Barselonos (BCN) oro uostus. Kitas variantas – traukinys iš Madrido: AVE greitasis traukinys nuvažiuoja per 2,5 valandos ir kainuoja nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo to, kada perki.

Kada vykti: Geriausi mėnesiai – spalis, lapkritis, kovas, balandis. Vasarą (liepa-rugpjūtis) Sevilijoje gali būti 42-45 laipsniai. Tai nėra metafora. Žmonės tiesiog nesijudina vidurdienį. Jei vis tiek važiuoji vasarą – planuok veiklas rytui ir vakarui, o vidurdienį – siesta.

Transportas mieste: Centras yra kompaktiškas ir daugumą vietų galima pasiekti pėsčiomis. Yra ir miesto dviračių nuomos sistema SEVICI – labai patogi ir pigi. Sevilija apskritai yra vienas dviračiams draugiškiausių miestų Ispanijoje – dviračių takai yra beveik visur.

Kalba: Ispanų kalba. Anglų kalba centrinėje dalyje dažniausiai suprantama, bet Trianoje ar mažesniuose baruose gali tekti gestikuliuoti. Keletas ispaniškų žodžių visada padeda: por favor (prašau), gracias (ačiū), una cerveza, por favor (vienas alus, prašau) – paskutinis ypač svarbus.

Pinigai: Sevilija yra pigesnė nei Madridas ar Barselona. Tapas – nuo 1,50 iki 4 eurų. Kava – 1-1,50 euro. Pietūs meniu del día (dienos pietų meniu) – 10-13 eurų su pirmu patiekalu, antru, desertu ir vynu. Tai vienas geriausių dalykų Ispanijoje.

Semana Santa ir Feria de Abril: jei pasiseks pataikyti

Du Sevilijos festivaliai yra tokie svarbūs, kad jie nusipelno atskiro paminėjimo.

Semana Santa (Didžioji savaitė prieš Velykas) – tai ne turistinis renginys, o giliai religinis ir emocinis miesto gyvenimo momentas. Procesijos, kurių metu brolijos neša milžiniškus religinius paveikslus per miesto gatves, trunka visą savaitę. Seviljiečiai tai išgyvena labai asmeniškai – tai jų tradicija, jų šeimų tradicija, kartais kelių kartų. Žiūrėti į tai kaip turistui yra privilegija, kurią reikia priimti su pagarba.

Feria de Abril – balandžio mugė, vykstanti dvi savaites po Velykų. Tai visiškai kitokia energija: spalvingos palapinės (casetas), flamenco suknelės, arkliai, šerry vynas, muzika, šokiai. Dauguma casetas yra privačios – šeimų ar organizacijų – bet yra ir viešų. Tai vienas gyvenimiškiausių dalykų, kuriuos galima pamatyti Ispanijoje.

Praktinis patarimas: Jei planuoji vykti Semana Santa ar Feria de Abril metu – rezervuok viešbutį bent 6-8 mėnesius iš anksto. Kainos šiuo metu yra dvigubai ar trigubai didesnės nei įprastai, ir vietos tiesiog nėra.

Trys dienos – ir dar norisi grįžti

Sevilija yra vienas tų miestų, kurie neišsisemia. Trys dienos – tai geras startas: pamatysi pagrindinius dalykus, pajusi miesto charakterį, suprasi, kodėl žmonės čia grįžta. Bet po trijų dienų tikriausiai turėsi sąrašą dalykų, kurių nespėjai – ir tai yra gerai.

Svarbiausia, ką galiu pasakyti: neskubėk. Sevilija nėra muziejų ir lankytinų vietų sąrašas – tai miestas, kurį reikia gyventi, ne tik matyti. Sėsk į barą, kuris atrodo įdomiai. Eik į gatvę, kuri nėra žemėlapyje. Kalbėkis su žmonėmis, net jei nežinai ispaniškai. Klaidžiok. Pasiklysk. Rask save vietoje, kurios neplanajai.

Ir dar vienas dalykas: apelsinų medžiai Sevilijoje yra dekoratyviniai – vaisiai kartūs ir nevalgomi. Tai sužinojau sunkiu būdu. Tau jau nereikės.