Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Niurnberge ir apylinkėse

Ką aplankyti Niurnberge ir apylinkėse

Niurnbergas – miestas, kuris nustebina daugiau nei tikėjaisi

Daugelis keliautojų Niurnbergą įsivaizduoja kaip vietą, kur reikia nufotografuoti pilį, nusipirkti lebkuchen sausainių ir važiuoti toliau. Atvykę supranta, kad čia galima praleisti bent kelias dienas ir vis tiek jausti, kad kažko nepamatei. Miestas turi keistą savybę – kuo ilgiau jame būni, tuo daugiau kampelių ir istorijų iškyla.

Bavarijos antrasis pagal dydį miestas nėra Miunchenas, ir tai yra jo privalumas. Čia nėra tos turistinės mašinos, kuri sukasi ištisus metus, nėra eilių prie kiekvieno paminklo, nėra jausmo, kad esi tik dar vienas sraute. Niurnbergas yra gyvas, autentiškas, truputį grubaus charakterio miestas su labai konkrečia istorija – ir gera, ir labai sudėtinga.

Šiame straipsnyje bandysiu aprašyti ne tik tai, ką reikia pamatyti, bet ir tai, ką tikrai verta pamatyti – tai ne visada tas pats dalykas. Taip pat pakalbėsiu apie apylinkes, nes Niurnbergo regionas yra tikras lobis tiems, kas nori ištrūkti iš miesto centro.

Senamiesčio širdis: pilis, turgus ir gatvelės, kuriose galima pasiklysti

Niurnbergo pilis – Kaiserburg – stūkso virš miesto kaip natūrali jo viršūnė. Ji nėra pati didžiausia ar prabangiausia Vokietijoje, bet jos padėtis ant smiltainio uolų ir vaizdas į senamiestį yra tikrai įspūdingi. Viduje verta apsilankyti Imperatoriaus salėje ir dviguboje koplyčioje – ši architektūrinė detalė, kai viena koplyčia yra tiesiai virš kitos, buvo skirta tam, kad imperatorius galėtų melstis atskirai nuo savo palydos. Praktiškas sprendimas valdovams, kurie, matyt, nenorėjo maišytis su minia net bažnyčioje.

Nuo pilies bokšto atsiveria vienas geriausių vaizdų į miestą – čia verta ateiti ryte, kol turistų dar nedaug, arba vakare, kai saulė leidžiasi ir stogai nusidažo oranžine spalva. Bilietai į pilį kainuoja apie 7-9 eurus suaugusiems, bet jei turite muziejų kortelę arba Bavaria Card, gali tekti mažiau.

Nuo pilies leidžiantis žemyn pro Burgstraße gatvę pateksite į senamiesčio labirintą. Čia nėra vieno teisingo maršruto – tiesiog vaikščiokite. Užsukite į Albrecht Dürer Haus – namo, kuriame gyveno ir dirbo žymiausias Niurnbergo menininkas, muziejų. Ekspozicija nėra milžiniška, bet ji suteikia gerą supratimą apie tai, kaip gyveno ir kūrė vėlyvosios gotikos ir renesanso laikotarpio meistras. Dürerio originalūs darbai yra išsibarstę po pasaulio muziejus, bet čia yra geros reprodukcijos ir įdomus kontekstas.

Senamiesčio centrinė aikštė – Hauptmarkt – yra vieta, kuri keičia veidą priklausomai nuo sezono. Adventas čia yra legendinis: Niurnbergo Kalėdų turgus (Christkindlesmarkt) yra vienas garsiausių Europoje ir tikrai nusipelno savo reputacijos. Bet net ir ne Kalėdų metu aikštė yra gyva – čia veikia turgus, stovi gotikinis Schöner Brunnen fontanas su 40 figūrų, ir kiekvieną dieną ateina žmonės tiesiog sėdėti ir žiūrėti į gyvenimą.

Praktinis patarimas: Jei planuojate aplankyti kelis miesto muziejus, apsimoka įsigyti Nürnberg Card – ji kainuoja apie 28 eurus dviem dienoms ir apima viešąjį transportą bei įėjimą į daugumą muziejų. Jei atvykstate tik vienai dienai, skaičiuokite atskirai.

Tamsiausia miesto pusė: nacizmo istorija ir Niurnbergo procesai

Negalima kalbėti apie Niurnbergą ir apeiti šios temos. Miestas buvo simbolinė Trečiojo Reicho sostinė – čia vyko didieji nacių partijos suvažiavimai, čia buvo priimti 1935 metų rasiniai įstatymai, čia po karo vyko istoriniai karo nusikaltėlių teismo procesai. Tai yra dalis miesto tapatybės, ir Niurnbergas su tuo nesislepia.

Dokumentacijos centras (Dokumentationszentrum Reichsparteitagsgelände) yra įkurtas pačiame nacių suvažiavimų komplekso pastate – nebaigto statinio, kuris turėjo tapti didžiuliu kongresu rūmu. Ekspozicija yra viena geresnių Vokietijoje – ji nesistengia šokiruoti, bet pateikia labai aiškų ir išsamų pasakojimą apie tai, kaip atsirado nacizmas, kaip jis veikė ir kuo baigėsi. Čia galima praleisti dvi tris valandas ir vis tiek jausti, kad ne viską suspėjai perskaityti.

Lauke, aplink kompleksą, galima pasivaikščioti po buvusias suvažiavimų laukas – jos dabar yra pusiau apleistos, apaugusios žole, su griūvančiomis tribūnomis. Šis kontrastas – milžiniška architektūra, skirta amžinybei, dabar byranti ir niekam nereikalinga – yra pats galingiausias argumentas prieš bet kokį totalitarizmą. Rekomenduoju ateiti čia su garso gidu arba parsisiųsti programėlę, kuri paaiškina, ką matote.

Niurnbergo teismo salė – Memorium Nürnberger Prozesse – yra kitoje miesto pusėje, teismo pastate, kuris vis dar veikia kaip tikras teismas. Salė 600, kurioje vyko procesai, yra išsaugota ir atvira lankytojams. Tai yra vieta, kur buvo rašoma tarptautinė teisė – kur pirmą kartą istorijoje karo nusikaltėliai buvo patraukti atsakomybėn pagal tarptautinius standartus. Muziejus yra nedidelis, bet labai koncentruotas ir emociškai sunkus.

Šios dvi vietos nėra lengvos. Bet jos yra svarbios – ne tik kaip istoriniai paminklai, bet kaip priminimas, kaip greitai civilizuota visuomenė gali nuslysti į barbarybę. Niurnbergas tai supranta ir apie tai kalba atvirai.

Požeminiai tuneliai, akmens tiltas ir upė: mažiau žinomi miesto kampeliai

Vienas iš labiausiai nustebinančių dalykų Niurnberge – tai, kas yra po žeme. Miestas turi išvystytą požeminių tunelių tinklą, kuris buvo naudojamas tiek alui laikyti (Niurnbergas turėjo stiprią alaus daryklų tradiciją), tiek kaip slėptuvės Antrojo pasaulinio karo metu. Historische Felsengänge – istoriniai uolų tuneliai – yra atviri lankytojams ekskursijų forma. Ekskursija trunka apie valandą, vyksta vokiečių ir anglų kalbomis, ir yra tikrai įdomi – ne tik kaip pasivaikščiojimas po požemius, bet ir kaip pasakojimas apie miesto istoriją nuo viduramžių iki karo.

Prie upės – Pegnitz – miestas atsiskleidžia visai kitaip. Upė teka per senamiesčio vidurį ir yra apsupta senų namų, tiltų ir žalių krantinių. Henkersteg – Budelio tiltas – yra vienas iš tų vietų, kuri atrodo kaip iš pasakos: medinis dengtas tiltas, kabantis virš upės, su budelio namu viename gale. Istorija čia yra tamsi – budelis gyveno atskirai nuo miestiečių, nes jo darbas buvo laikomas nešvariu – bet vieta yra vizualiai labai stipri.

Kitas mažiau lankomas, bet labai malonus rajonas yra Weißgerbergasse gatvė – viena geriausiai išsilaikiusių viduramžiškų gatvių Vokietijoje. Čia stovi pusiau mediniai namai, kurie atrodo taip, lyg laikas sustojo kažkur penkioliktame amžiuje. Gatvė nėra ilga, bet ji yra tikras fotografų rojus ir vieta, kur galima pajusti, kaip atrodė miestas prieš industrializaciją.

Jei norite šiek tiek atsitraukti nuo istorijos ir tiesiog pabūti mieste kaip vietinis, eikite į Lorenzer Platz arba prie St. Lorenz bažnyčios vakare. Čia sėdi studentai, šeimos, senoliai – gyvenimas teka savo tempu, ir galima tiesiog sėdėti su alumi ar kava ir žiūrėti.

Niurnbergo virtuvė: ką valgyti ir kur to ieškoti

Niurnbergas turi savo kulinarinę tapatybę, ir ji nėra tik lebkuchen bei dešrelės, nors ir jos yra svarbios. Pradėkime nuo to, kas yra tikrai unikalu.

Niurnbergo dešrelės (Nürnberger Rostbratwurst) yra mažos, apie 7-9 centimetrų ilgio, kepamos ant grotelių ir dažniausiai patiekiamos po tris, šešias arba dvylika su rūgščiais kopūstais arba bulvių salotomis. Jos turi saugomą geografinę nuorodą – tai reiškia, kad tikros Niurnbergo dešrelės gali būti gaminamos tik čia. Geriausia vieta jų paragauti yra Bratwursthäusle prie Šv. Sebastijono bažnyčios – restoranas veikia nuo 1313 metų ir yra vienas seniausių Europoje. Čia nėra nieko prašmatnaus, bet dešrelės yra tikros ir atmosfera autentiška.

Lebkuchen – tai ne tik Kalėdų sausainiai. Niurnbergo lebkuchen yra ypatingi dėl savo sudėties – juose gausu riešutų, prieskonių, mažai miltų. Geriausi yra iš Lebkuchen Schmidt arba Elisen Lebkuchen kategorijos – tai aukščiausios kokybės variantas su dideliu riešutų kiekiu. Juos galima rasti visur, bet verta pirkti iš specializuotų parduotuvių, o ne iš turistinių suvenyrų kiosk.

Niurnbergas taip pat turi gerą alaus kultūrą. Tucher ir Humbser yra vietiniai brendai, bet tikri vietiniai dažnai eina į mažesnes alaus daryklas. Barfüßer – restoranas ir alaus darykla senamiestyje – yra gera vieta paragauti vietinio alaus su tradiciniais patiekalais.

Jei norite ko nors ne tokio turistinio, eikite į Südstadt rajoną – čia yra daugiau vietinių kavinių, barų ir restoranų, kur kainos yra žemesnės, o atmosfera – autentiškesnė.

Apylinkės, kurios vertos atskiros kelionės

Niurnbergas yra puikus bazinis miestas, iš kurio galima daryti dienos ekskursijas į apylinkes. Regionas yra labai turtingas – čia yra viduramžių miestai, gamtiniai parkai, pilys ir upių slėniai.

Rothenburg ob der Tauber yra bene žinomiausias viduramžių miestas Vokietijoje ir yra maždaug valandos kelio nuo Niurnbergo. Miestas yra stebėtinai gerai išsilaikęs – jo sienos, bokštai ir gatvelės atrodo taip, lyg nebūtų pasikeitę nuo penkioliktojo amžiaus. Tiesa, turistų čia yra labai daug, ypač vasarą, todėl rekomenduoju atvykti anksti ryte arba pasilikti nakvoti – vakare, kai dienos turistai išvyksta, miestas atgauna savo magiją. Kriminalinis muziejus (Kriminalmuseum) čia yra netikėtai įdomus – jis pasakoja apie viduramžių teisę ir bausmes, ir tai nėra tik siaubo kabinetas, bet tikrai informatyvi ekspozicija.

Bambergas – UNESCO pasaulio paveldo miestas – yra apie 60 kilometrų į šiaurę. Jis dažnai vadinamas „Frankų Roma” dėl savo kalvotoje vietovėje išsidėsčiusios architektūros. Bambergo katedra, Senoji rūmai (Alte Hofhaltung) ir unikalus Altes Rathaus – rotušė, pastatyta ant salos upės viduryje – yra tikrai nepaprasti. Bet svarbiausia Bamberge yra alus. Miestas turi daugiau alaus daryklų vienam gyventojui nei bet kuris kitas miestas pasaulyje, ir jo Rauchbier – rūkytas alus – yra visiškai unikalus produktas, kurio kitur tiesiog nėra. Jis skonis neįprastas, beveik kaip skystas kumpis, bet tai yra patirtis, kurią verta turėti.

Altmühltal – Altmühl upės slėnis – yra vienas gražiausių gamtinių parkų Vokietijoje ir yra tiesiai į pietus nuo Niurnbergo. Čia galima daryti žygius, važiuoti dviračiais arba plaukti kanoja. Slėnis yra išraižytas kalkakmenio uolų, apstatytas pilimis ir viduramžiškais miesteliais. Eichstätt – mažas universiteto miestas slėnio centre – yra tikras perlas: barokinė katedra, gražus centras ir labai ramus tempas. Čia taip pat yra puikus paleontologijos muziejus – regionas yra žinomas dėl išskirtinai gerai išsilaikiusių fosilijų, įskaitant Archaeopteryx – vieno svarbiausių evoliucijos liudytojų.

Ansbach – buvusi Brandenburgo-Ansbach markgrafystės sostinė – yra apie 40 kilometrų į pietus. Miestas yra mažesnis ir mažiau žinomas nei kiti, bet jo rokoko rūmai su nuostabiu rožių sodu yra tikrai verti vizito. Ansbach taip pat yra susijęs su viena keisčiausių XIX amžiaus istorijų – čia gyveno ir mirė Kaspar Hauser, paslaptingas jaunuolis, kuris 1828 metais pasirodė Niurnberge teigdamas, kad visą gyvenimą praleido uždaroje patalpoje. Jo istorija iki šiol nėra visiškai išaiškinta, ir Ansbach ją saugo kaip dalį savo tapatybės.

Praktinis patarimas dėl apylinkių: Niurnbergas yra gerai sujungtas geležinkeliu su daugeliu šių vietų. Rothenburg reikalauja persėdimo Steinach stotyje, bet kelionė trunka apie pusantros valandos. Bambergas pasiekiamas per 40 minučių greitojo traukinio. Jei planuojate kelias dienos ekskursijas, Bavaria Ticket yra labai ekonomiškas variantas – vienas bilietas visai dienai neribotam skaičiui keleivių regioniniuose traukiniuose.

Kada vykti ir kaip organizuoti kelionę

Niurnbergas veikia ištisus metus, ir kiekvienas sezonas turi savo privalumų. Vasara (birželis–rugpjūtis) yra tradiciškai populiarus laikas – mieste vyksta festivaliai, lauko renginiai, ir oras leidžia mėgautis terasa prie upės. Bet vasara taip pat reiškia daugiau turistų ir aukštesnes viešbučių kainas.

Ruduo – ypač rugsėjis ir spalis – yra vienas mano mėgstamiausių laikų. Mieste vyksta Altstadtfest – senamiesčio festivalis – ir oras yra malonus pasivaikščiojimams. Apylinkėse miškai nusidažo rudens spalvomis, ir Altmühltal tuo metu yra ypač gražus.

Adventas ir Kalėdos – gruodis – yra ypatingas laikas Niurnberge. Christkindlesmarkt prasideda paskutinį lapkričio penktadienį ir trunka iki Kalėdų Kūčių. Turgus yra tikrai gražus ir autentiškas, bet miestas tuo metu yra pilnas turistų, viešbučiai brangūs, ir reikia rezervuoti iš anksto. Jei norite pamatyti turgų be minios, ateikite darbo dienomis ryte.

Žiema po Kalėdų (sausis–vasaris) yra ramiausia – turistų mažai, kainos žemos, bet kai kurios lankytinos vietos gali turėti sutrumpintus darbo laikus. Niurnbergas žiemą nėra liūdnas – miestas turi gerą vidinį gyvenimą su muziejais, restoranais ir barais.

Dėl nakvynės: senamiestyje yra keletas gerų viešbučių, bet jie yra brangesni. Gostenhof ir Südstadt rajonai yra šiek tiek toliau nuo centro, bet gerai sujungti viešuoju transportu ir siūlo pigesnes bei autentiškesnes galimybes. Airbnb čia taip pat veikia gerai, ir dažnai galima rasti butus su virtuve, kas padeda sutaupyti pusryčiams.

Niurnbergas – miestas, prie kurio norisi grįžti

Yra miestų, kuriuos pamatai vieną kartą ir žinai, kad jau viską matei. Niurnbergas nėra toks. Kiekvieną kartą, kai grįžtu – o esu grįžęs kelis kartus – atrandu kažką, ko anksčiau nepastebėjau: mažą galeriją šalutinėje gatvėje, kavinę su nuostabia kava ir knygų lentynomis, parką prie upės, kur vietiniai žaidžia šachmatais.

Miestas yra sudėtingas – jis turi labai gražią viduramžių istoriją ir labai tamsią XX amžiaus istoriją, ir jis nesirenka vienos iš jų. Jis gyvena su abiem, ir tai daro jį sąžiningu. Niurnbergas nesistengia būti tik gražus – jis yra tikras.

Apylinkės papildo šį paveikslą: Bambergo alaus kultūra, Rothenburgo pasakiška architektūra, Altmühltal gamta – visa tai yra per valandą kelio. Retai kur vienas regionas siūlo tiek daug skirtingų patirčių tokiame mažame plote.

Jei dar nebuvoite Niurnberge – vykite. Jei buvote ir manote, kad viską matėte – grįžkite. Miestas turi daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir tai yra geriausia savybė, kurią gali turėti kelionės tikslas.