Kai nusprendžiau skristi į vidurį Atlanto
Prisipažinsiu atvirai – apie Azorų salas pirmą kartą išgirdau visiškai atsitiktinai. Sėdėjau pas draugą, jis rodė nuotraukas iš savo kelionės, ir aš tiesiog negalėjau patikėti, kad tai tikra vieta. Žali kalnai, rūke skendintys krateriai, karšti geizeriai, o šalia – vandenynas. Viskas toje pačioje saloje. Viskas Europoje. Taip ir prasidėjo mano apsėdimas šiuo archipelagu.
Azorų salos – tai devynių salų grupė, priklausanti Portugalijai, įsikūrusi maždaug 1500 kilometrų į vakarus nuo Lisabonos. Geografiškai jos yra ant trijų tektoninių plokščių sandūros, o tai paaiškina, kodėl čia viskas toks dramatiškas – ugnikalniai, karšti šaltiniai, staigūs reljefo pokyčiai. Bet ne tik geografija čia įdomi. Čia yra kažkas, ko sunku apibūdinti žodžiais – tam tikra ramybė, kuri persmelkia tave nuo pirmos dienos.
Jei ieškote vietos, kur galėtumėte pabėgti nuo triukšmo, minių ir Instagram’o filtruotų peizažų – Azorai yra atsakymas. Bet prieš pakuodami lagaminą, verta žinoti keletą dalykų.
Kaip pasiekti salas ir kurią rinktis
Pirmasis klausimas, kurį užduoda beveik kiekvienas, sužinojęs apie Azorus – kaip ten patekti? Geroji žinia: iš Vilniaus ar Rygos galima skristi su persėdimu Lisabonoje arba Porto. „TAP Air Portugal” skraido reguliariai, o kainos, jei rezervuojate iš anksto (3–4 mėnesiai prieš kelionę), gali būti tikrai priimtinos – kartais apie 200–300 eurų į abi puses. Tiesiogiai iš Baltijos šalių skrydžių nėra, bet tai nėra didelė problema.
Dabar svarbiausia – kurią salą rinktis? Archipelagą sudaro devynios salos, ir kiekviena turi savo charakterį:
- São Miguel – didžiausia ir populiariausia, vadinama „Žaliąja sala”. Čia yra Sete Cidades krateris, Furnas karšti šaltiniai, arbatmedžių plantacijos. Jei turite tik vieną savaitę – važiuokite čia.
- Faial – žinoma dėl savo mėlynų hortenzijų ir vulkaninės Capelinhos pusiasalio. Jūreivių mėgstama sala.
- Pico – čia stūkso aukščiausias Portugalijos kalnas (2351 m). Vyno kultūra ir dramatiški peizažai.
- Flores – pati atokiausia, pati laukiausia. Kriokliai, ežerai, beveik jokių turistų.
- Terceira – UNESCO paveldas, istorinis Angra do Heroísmo miestas.
Mano rekomendacija pradedantiesiems – São Miguel. Bet jei jau buvote ir norite daugiau – kombinuokite Pico ir Faial, nes tarp jų plaukioja reguliarus keltas (apie 30 minučių).
São Miguel: sala, kuri pakeičia perspektyvą
Nusileisdamas Ponta Delgados oro uoste, iš karto pajutau, kad čia kažkas kitaip. Oras buvo drėgnas, kvepėjo žole ir jūra vienu metu. Miestelis mažas, ramus, su juodai baltomis grindinėmis gatvėmis ir azulejo dekoruotomis bažnyčiomis. Jokio chaoso, jokio skubėjimo.
Bet tikroji sala prasideda tada, kai išvažiuoji iš miesto. Sete Cidades – tai dviejų ežerų sistema ugnikalnio krateryje, ir ji yra tiesiog absurdiškai graži. Vienas ežeras žalias, kitas mėlynas – tai ne legenda, tai tikra optinė gamtos išdaiga, kurią sukelia skirtingas šviesos kritimo kampas. Vista do Rei apžvalgos aikštelė yra klasikinė vieta fotografijai, bet jei norite tikro įspūdžio – nusileiskite į patį kraterį ir pasivaikščiokite aplink ežerus. Maršrutas aplink abu ežerus trunka apie 4–5 valandas ir yra vidutinio sunkumo.
Furnas – tai visiškai kitas pasaulis. Čia žemė tiesiogine prasme verda. Iš žemės rūksta garai, burbuliuoja purvo baseinai, o vietiniai… gamina maistą. Taip, teisingai perskaitėte. Tradicinis patiekalas „Cozido das Furnas” – tai troškinys, kuris kepamas po žeme, naudojant geoterminę šilumą. Maistas leidžiamas į žemę anksti ryte ir ištraukiamas po kelių valandų. Restoranai aplink Furnas ežerą siūlo šį patiekalą, ir tai yra vienas iš tų kulinarinių patyrimų, kuriuos prisimeni ilgai.
Taip pat Furnose yra Terra Nostra parkas – botanikos sodas su didžiuliu geoterminio vandens baseinu. Vanduo rudas dėl mineralų, bet šiltas ir labai malonus. Įėjimas kainuoja apie 10 eurų, ir tai viena geriausių investicijų per visą kelionę.
Gamta, kuri neleidžia žiūrėti į telefoną
Vienas dalykas, kurį pastebėjau Azoruose – telefonas kišenėje liko daug dažniau nei įprastai. Ne todėl, kad nebuvo ryšio (internetas veikia neblogai), o tiesiog todėl, kad aplinka reikalauja viso tavo dėmesio.
Archipelago gamta yra tokia intensyvi, kad ją sunku „suvalgyti” per greitai. Čia nėra vienos „pagrindinės atrakcijos” – čia viskas yra atrakcija. Pakrantės uolos, į kurias daužosi Atlanto bangos. Hortenzijų gyvatvorės, kurios vasarą nudažo kelius mėlyna spalva. Karvės, ganančios ant kalnų šlaitų su vandenyno fonu. Tai skamba kaip klišė, bet kai tai matai savo akimis – supranti, kodėl žmonės čia grįžta vėl ir vėl.
Aktyviam keliautojui Azorai siūlo:
- Žygius – salų tinklas turi dešimtis pažymėtų takų. Svarbu žinoti: oras čia keičiasi labai greitai. Ryte gali būti saulė, po pietų – tirštas rūkas. Visada imkite neperšlampamą striukę.
- Banglenčių sportą ir naršymą – Atlanto bangos čia rimtos, tad tai mėgėjams nėra vieta. Bet stebėti profesionalus – tikras malonumas.
- Banginių stebėjimą – Azorai yra viena geriausių vietų Europoje stebėti banginiams. Ekskursijos organizuojamos iš Ponta Delgados, kainuoja apie 50–70 eurų. Gegužė–rugsėjis – geriausias sezonas.
- Nardymą – povandeninis pasaulis čia stebinantis. Vulkaninės uolų formacijos, įvairi žuvų fauna.
Bet net jei nesate aktyvaus poilsio mėgėjas – Azorai vis tiek jus sužavės. Tiesiog vaikščioti, sėdėti ant uolų ir žiūrėti į vandenyną čia yra visavertė veikla.
Kur nakvoti ir kiek tai kainuoja
Azorai nėra pigiausia kelionė Europoje, bet tikrai nėra ir brangiausia. Ponta Delgadoje rasite visų kategorijų apgyvendinimą – nuo hostelių (apie 20–30 eurų už lovą) iki butikų viešbučių ir vila nuomos.
Mano asmeninis patarimas – ieškokite „quintas” arba tradicinių azoriečių namų nuomos per Airbnb ar Booking. Dažnai tai būna seni ūkio pastatai, perstatyti į jaukius namus su sodu ir vaizdu į kalnus ar vandenyną. Kaina – nuo 60 iki 120 eurų per naktį už visą namą ar apartamentus. Tai ne tik ekonomiškiau nei viešbutis, bet ir suteikia autentiškesnę patirtį.
Jei planuojate keliauti po kelias salas – turėkite omenyje, kad tarpusalio skrydžiai (SATA Airlines) arba keltai kainuoja papildomai. Skrydis tarp salų – apie 40–80 eurų, keltas – 15–30 eurų. Planuokite iš anksto, nes vasarą vietos greitai išsiperka.
Maistas restoranuose nėra brangus pagal Vakarų Europos standartus. Pietūs nedideliame vietiniame restorane – apie 10–15 eurų. Vakarieniė su vynu – 20–30 eurų. Vietinis vynas iš Pico salos yra puikus ir nebrangus. Jūros gėrybės – privalomos. Ypač rekomenduoju „lapas” (limpets) – tai tokios kriauklės, kepamos ant grotelių su sviestu ir česnaku. Paprastas, bet neįtikėtinai skanus patiekalas.
Praktiniai dalykai, kurių niekas nepasakoja
Kelionių tinklaraščiuose dažnai rašoma apie gražiausius taškus, bet retai – apie tuos smulkius dalykus, kurie gali sugadinti arba patobulinti kelionę. Štai keletas dalykų, kuriuos norėčiau žinoti prieš vykdamas:
Oras yra nenuspėjamas ir tai rimtai. Azoriečiai turi posakį: „jei nepatinka oras, palaukite 15 minučių.” Tai tiesa. Galite ryte pabusti su tirštu rūku ir po pietų turėti tobulą saulėtą dieną. Arba atvirkščiai. Dėl šios priežasties nerekomenduoju planuoti per griežtai – geriau turėti lankstumo. Ir visada, visada imkite lietpaltį.
Automobilį nuomotis būtina. Viešasis transportas saloje egzistuoja, bet jis labai ribotas. Be nuomojamo automobilio praleistumėte pusę to, ką galima pamatyti. Kainos – nuo 30 eurų per dieną. Vairuokite atsargiai – keliai kalnuose yra siauri, vingiuoti, ir kartais rūke matomumas sumažėja iki kelių metrų.
Populiariausios vietos anksti ryte yra beveik tuščios. Sete Cidades apžvalgos aikštelė 8 ryto – jūs ir kelios karvės. Ta pati vieta 11 ryto – autobusai su turistais. Jei norite ramybės ir gerų nuotraukų – kelkitės anksti.
Internetas veikia, bet ne visur. Kalnuose ir atokesniuose taškuose ryšys gali išnykti. Atsisiųskite žemėlapius offline (Google Maps tai leidžia) ir turėkite popierinį žemėlapį kaip atsarginį variantą.
Vasaros sezonas – liepa ir rugpjūtis – yra pats populiariausias, bet ne pats geriausias. Gegužė, birželis ir rugsėjis siūlo geresnį balansą tarp oro, kainų ir turistų skaičiaus. Žiemą salos yra beveik tuščios, bet oras gali būti tikrai niūrus.
Azoriečiai ir jų gyvenimo tempas
Vienas dalykas, kuris mane nustebino labiausiai – žmonės. Azoriečiai yra tyliai draugiški. Jie nesiveržia į akis, nesiūlo savo paslaugų agresyviai, bet jei kreipiatės pagalbos – padės nuoširdžiai. Jie gyvena savo tempu, ir tas tempas yra lėtas. Geras lėtas.
Ponta Delgados kavinėse žmonės sėdi valandas su viena kava. Niekas neskuba. Parduotuvės vidurdienį užsidaro poilsiui. Tai gali šiek tiek erzinti, jei esate įpratę prie miesto ritmo, bet po poros dienų pradedi suprasti, kad tai yra normalu. Tai yra geriau.
Vietiniai didžiuojasi savo sala, bet ne įkyriai. Jie džiaugiasi, kai turistai domisi jų kultūra, tradicijomis, maistu. Jei turite galimybę – pakalbinkite vietinį apie jo salą. Gausite patarimų, kurių nerasite jokiame kelionių gide.
Portugališka kalba čia dominuoja, anglų kalba jaunesnė karta kalba gerai, bet vyresnė – ne visada. Keletas portugališkų frazių (labas rytas – „bom dia”, ačiū – „obrigado/obrigada”) atvers šypsenas ir širdis.
Kai vandenynas tampa namais – mintys prieš išvykstant
Grįžęs iš Azorų, pirmą savaitę Vilniuje jaučiausi keistai. Gatvių triukšmas atrodė per garsus, skubėjimas – beprasmis, ekranai – per daug. Tai ne sentimentalumas – tai tiesiog kontrastas tarp dviejų skirtingų gyvenimo ritmų.
Azorai nėra tobula kelionė. Oras kartais nuvils. Kai kurios dienos bus pilkos ir drėgnos. Keliai bus siauresni nei tikėjotės. Bet visa tai yra dalis patirties. Sala nėra dekoracija – ji yra gyva, kintanti, nenuspėjama. Ir būtent tai ją daro tikra.
Jei ieškote vietos, kur gamta dar nėra „sutvarkyta” turistams, kur galite vaikščioti valandomis nesutikę nė vieno žmogaus, kur maistas yra paprastas ir skanus, o žmonės – ramūs ir nuoširdūs – Azorai yra jūsų vieta. Tai nėra kelionė, kurią reikia „padaryti” – tai kelionė, kurią reikia pajusti.
Ir dar vienas dalykas: kai stovėsite ant uolų kranto ir žiūrėsite į Atlantą, suprasite, kad iki artimiausio žemyno yra pusantro tūkstančio kilometrų vandens. Toje akimirkoje kažkas viduje nusistovi. Galbūt tai ir yra ta ramybė, dėl kurios visi čia atvažiuoja.





