Pradžia / bulgarija / Ką aplankyti Plovdive Bulgarijoje

Ką aplankyti Plovdive Bulgarijoje

Plovdivas – miestas, kuris nustebina

Jei planuoji kelionę į Bulgariją ir galvoji, kad Sofija yra vienintelis vertas dėmesio miestas šalyje – labai klysti. Plovdivas, esantis maždaug 150 kilometrų į pietryčius nuo sostinės, yra vienas tų retų miestų, kurie sugeba vienu metu būti ir seni, ir gyvi, ir šiuolaikiški, ir autentiški. Čia nėra tos dirbtinos turistinės atmosferos, kurią jauti kai kuriuose Europos miestuose – Plovdivas tiesiog gyvena savo gyvenimą, o tu gali tapti to gyvenimo dalimi.

Miestas yra vienas seniausių nuolat gyvenamų miestų Europoje – kai kurie istorikai teigia, kad jis net senesnis už Atėnus ar Romą. Tai nėra tik rinkodaros triukas, tai tiesiog faktas, kurį patvirtina kiekvienas akmuo senamiestyje. 2019 metais Plovdivas buvo Europos kultūros sostinė, ir nuo to laiko miestas tikrai pakilo į naują lygį – atsirado daugiau galerijų, kavinių, renginių. Bet neprarasta tai, kas svarbiausia – autentiška dvasia.

Senamiestis ant septynių kalvų

Plovdivo senamiestis – tai vieta, į kurią reikia ateiti be jokio plano. Rimtai. Palik žemėlapį kišenėje ir tiesiog vaikščiok. Siauros akmeninės gatvės, spalvingi nacionalinio atgimimo laikotarpio namai, kurie atrodo tarsi kabantys virš galvos – tai architektūra, kurios kitur Bulgarijoje rasi nedaug.

Šie namai, statomi XVIII–XIX amžiuje, turi labai charakteringą bruožą – kiekvienas aukštas yra platesnis už žemesnįjį, todėl atrodo, kad pastatai tarsi išsipučia viršuje. Tai nebuvo tik estetinis sprendimas – taip buvo siekiama išnaudoti kiekvieną centimetrą ribotoje erdvėje tarp siaurų gatvių. Daugelis šių namų šiandien yra muziejai, galerijos arba viešbučiai.

Praktinis patarimas: Senamiestis yra ant kalvos, todėl patogūs batai – ne pageidavimas, o būtinybė. Akmeninės gatvės yra gražios, bet slidžios po lietaus. Geriausia ateiti ryte, kol dar nėra minios turistų, arba vakare, kai miestas nušviečiamas ir įgauna visai kitokią atmosferą.

Kapana – kūrybinis rajonas, kuriame norisi likti

Kapana – tai Plovdivo širdis, kuri plaka greičiausiai. Šis nedidelis rajonas, kurio pavadinimas bulgariškai reiškia „spąstai” (nes siaurose gatvėse lengva pasiklysti), dar visai neseniai buvo apleistas ir apgriuvęs. Dabar čia – kavinės, dirbtuvės, galerijos, restoranai, barai ir visokio plauko kūrybingi žmonės.

Kapanoje vyksta nuolatiniai renginiai – nuo gatvės muzikos iki meno parodų. Čia galima rasti viską: nuo rankų darbo papuošalų iki senų vinilo plokštelių, nuo bulgarų virtuvės restoranų iki nepriekaištingos kavos. Šis rajonas yra gyvybingas bet kuriuo paros metu, bet ypač gyvas vakarais ir savaitgaliais.

Viena iš geriausių patirčių Kapanoje – tiesiog atsisėsti lauko kavinėje, užsisakyti bulgarišką kavą arba vietinį alų ir stebėti, kaip miestas gyvena. Niekas čia tavęs neskubins, niekas nelauks, kad greičiau atlaisvintum stalą. Bulgariška kultūra – tai kultūra, kurioje laikas teka kitaip.

Konkreti rekomendacija: Aplankyk Kapanos festivalį, jei tavo kelionė sutampa su jo datomis – paprastai jis vyksta gegužę ir rugsėjį. Gatvės užpildomos muzikantais, menininkais, maisto prekiautojais, ir visa tai vyksta tokioje autentiškoje aplinkoje, kurios neįmanoma sukurti dirbtinai.

Romos amfiteatras – kai istorija kerta per galvą

Vienas iš tų vaizdų, kurie tikrai įsirėš į atmintį – tai Romos amfiteatras, įsikūręs tiesiai miesto centre. Jis buvo atrastas visiškai atsitiktinai 1972 metais, kai buvo vykdomi žemės darbai. Šiandien tai vienas geriausiai išsilaikiusių romėniškų teatrų Bulgarijoje, ir jis vis dar naudojamas – vasarą čia vyksta koncertai, operos, spektakliai.

Amfiteatras buvo pastatytas maždaug II amžiuje mūsų eros pradžioje, kai miestas vadinosi Philippopolis ir buvo svarbus Romos imperijos centras. Jis galėjo sutalpinti apie 7000 žiūrovų, ir kai stovi jo scenoje bei žiūri į sėdynes, kurios kyla aukštyn kalvos šlaitu, sunku nesusimąstyti, kiek žmonių čia sėdėjo prieš du tūkstančius metų.

Įėjimas į amfiteatrą yra nemokamas – galima prieiti ir apžiūrėti iš viršaus, nuo senamiesčio gatvių. Jei nori nusileisti žemyn ir vaikščioti po pačią areną, reikia pirkti bilietą, bet kaina yra labai simbolinė – keletas levų. Tikrai verta.

Patarimas: Jei esi muzikos ar teatro mėgėjas, prieš kelionę patikrink, ar amfiteatre nevyksta koks nors renginys. Klausytis operos ar žiūrėti spektaklį tokioje aplinkoje – tai patirtis, kurios nepamiršti.

Džumaja mečetė ir osmanų palikimas

Plovdivas turi labai sudėtingą istoriją, ir vienas iš jos sluoksnių – osmanų laikotarpis, trukęs kelis šimtmečius. Džumaja mečetė, stovinti pačiame miesto centre, yra vienas ryškiausių šio laikotarpio paminklų. Ji buvo pastatyta XV amžiuje ir yra viena seniausių bei geriausiai išsilaikiusių mečečių Bulgarijoje.

Tai, kas įdomu – mečetė stovi tiesiai šalia pagrindinės pėsčiųjų gatvės, apsupta kavinių ir parduotuvių. Niekas čia neatrodo kaip muziejus ar turistų atrakcija – mečetė tiesiog egzistuoja mieste kaip natūrali jo dalis. Viduje galima apsilankyti neislamo tikybos žmonėms, tik reikia apsirengti pagarbiai ir nusiauti batus.

Netoliese yra ir Džumajos turgus – vieta, kur galima rasti visokiausių dalykų, nuo šviežių vaisių iki senovinių monetų. Tai tikras, gyvas turgus, ne turistinis, todėl kainos čia normalios ir žmonės nesiruošia tau kažko parduoti bet kokia kaina.

Nacionalinio atgimimo muziejai – kai namas pats yra eksponatas

Plovdivo senamiestyje yra keletas namų-muziejų, kurie reprezentuoja bulgarų nacionalinio atgimimo laikotarpį – XIX amžių, kai Bulgarija kovojo už savo kultūrinę ir politinę nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos. Šie muziejai nėra tokie, kuriuose stovi stiklinės vitrinos su daiktais ir skaito ilgus tekstus. Čia pats namas yra eksponatas.

Hindilijano namas – vienas iš labiausiai rekomenduojamų. Jis buvo pastatytas XIX amžiaus viduryje ir yra tiesiog stulbinantis iš vidaus: aukštos lubos su sudėtingais drožiniais, dideliai langai, spalvingos freskos, originalūs baldai. Namas priklausė turtingam graikų pirklių šeimai ir atspindi to laikotarpio Plovdivo kosmopolitinį charakterį.

Kitas vertas dėmesio – Balabano namas, kuriame šiandien veikia Etnografijos muziejus. Čia galima pamatyti, kaip atrodė bulgarų kasdieninis gyvenimas XIX amžiuje – drabužiai, namudiniai daiktai, tradiciniai amatai. Visa tai pateikta labai gyvai ir suprantamai, be akademinio nuobodulio.

Praktinis patarimas: Bilietai į šiuos muziejus paprastai parduodami atskirai, bet yra galimybė nusipirkti kombinuotą bilietą, kuris leidžia aplankyti kelis iš jų. Jei planuoji eiti į daugiau nei vieną – tikrai apsimoka.

Ką valgyti ir kur – bulgarų virtuvė be kompromisų

Bulgarų virtuvė yra viena tų, apie kurias Vakarų Europa žino labai mažai, ir tai yra tikra skriauda. Plovdive galima valgyti labai gerai ir labai pigiai – tai faktas. Bet reikia žinoti, kur eiti.

Pradėkime nuo to, ko tikrai reikia paragauti. Banitsa – tai sluoksniuota tešla su sūriu arba špinatais, kepama krosnyje. Tai bulgarų pusryčių klasika, ir geriausia ją valgyti šiltą, tiesiai iš kepyklos, su jogurtu arba ayran – rūgštu pieno gėrimu. Shopska salata – pomidorai, agurkai, svogūnai, paprikos ir tarkuotas baltas sūris viršuje. Paprasta, bet labai skanu, ypač vasarą, kai daržovės yra sezono. Kavarma – troškinys iš mėsos ir daržovių, kepamas moliniame inde. Tai patiekalas, kuriam reikia laiko ir kantrybės, ir restoranuose jis paprastai būna tikrai geras.

Dėl vietų – Kapana rajone yra daugybė gerų restoranų, bet kai kurie iš jų jau orientuojasi į turistus ir atitinkamai pakėlė kainas. Geriau ieškoti vietų, kur meniu yra tik bulgarų kalba arba kur sėdi daugiau vietinių nei turistų. Tai geras indikatorius.

Konkreti rekomendacija: Aplankyk centrinę turgavietę ryte. Čia galima nusipirkti šviežių produktų ir tiesiog pajusti miesto pulsą. Vaisiai ir daržovės čia yra nepalyginamai skanesni nei prekybos centruose, o kainos – tikrai malonios.

Dėl gėrimų – Bulgarija yra vyno šalis, ir Plovdivo apylinkės yra vienas svarbiausių vyno regionų. Vietinis Mavrud – tai raudonasis vynas iš vietinės vynuogių veislės, turintis labai ryškų, tamsų skonį. Jei esi vyno mėgėjas, tai privaloma paragauti. Daugelis restoranų siūlo vietinį vyną karafoje, ir tai yra ir pigiau, ir dažnai skaniau nei butelyje.

Plovdivas ne tik kaip stotelė, o kaip tikslas

Daugelis keliautojų Plovdivą laiko tarpine stotelė tarp Sofijos ir Stambulo arba Sofijos ir Graikijos. Tai klaida. Miestas nusipelno bent dviejų pilnų dienų, o jei esi iš tų, kurie mėgsta lėtai keliauti ir tikrai pažinti vietą – ir trijų.

Pirmą dieną galima skirti senamiesčiui ir Romos amfiteatrui – tai užims visą dieną, ypač jei nebijai sėdėti kavinėje ir tiesiog žiūrėti pro langą. Antrą dieną – Kapana, Džumaja mečetė, turgus ir vakaro pasivaikščiojimas palei Maricą – upę, tekančią per miestą. Jei yra trečia diena, galima išvykti į apylinkes – Bachkovo vienuolynas yra vos 30 kilometrų nuo miesto ir yra tikrai vertas vizito.

Plovdivas yra miestas, kuris nedemonstruoja savęs. Jis tiesiog egzistuoja, ir tai yra jo didžiausias privalumas. Čia nėra to jausmo, kad miestas stengiasi tau patikti – jis tiesiog yra toks, koks yra, ir jei tau tai patinka, puiku. Jei ne – tai irgi gerai. Bet iš patirties galima pasakyti, kad dauguma žmonių, atvykusių čia be didelių lūkesčių, išvyksta su noru grįžti. Ir tai yra geriausia rekomendacija, kurią galima duoti.