Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Genujos mieste Italijoje

Ką aplankyti Genujos mieste Italijoje

Genuja – miestas, kurio niekas nesitiki taip pamėgti

Jei paklausite bet kurio keliautojo, kuris bent kartą lankėsi Italijoje, ar jis buvo Genujoje, dažniausiai išgirsite kažką panašaus į: „Na, sustojau kelioms valandoms pakeliui į Cinque Terre” arba „Važiavau pro šalį, bet neturėjau laiko sustoti.” Ir tai – viena didžiausių klaidų, kurią galima padaryti keliaujant po Italiją. Genuja nėra tas blizgantis, fotografijoms pritaikytas miestas, kurį matote ant atvirukų. Ji nėra Florencija su jos tobulai išdėstytais muziejais ir turistų srautais. Ji nėra Venecija su gondolomis ir tiltais. Genuja yra kažkas visiškai kito – tai miestas, kuris gyvena savo gyvenimą, nesirūpindamas, ar jums patinka, ar ne.

Ir būtent dėl to jis toks įdomus.

Genujos senamiestis yra vienas didžiausių viduramžių miestų centrų visoje Europoje – UNESCO pasaulinio paveldo sąraše jis atsidūrė neatsitiktinai. Siauros gatvelės, vadinamos caruggi, vingiuoja taip, kad net su telefonu rankoje lengvai pasiklysite. Ir tai – ne problema, tai – programa. Čia kiekvienas posūkis gali atvesti prie senos bažnyčios, prie gatvės pardavėjo, kepančio focaccia, arba prie staiga atsiversiančio kiemo su fontanu, apie kurį nežino nė vienas turistinis vadovas.

Caruggi – labirintas, kuriame norisi pasiklysti

Genujos senamiestis nėra patogus. Čia nėra plačių gatvių, kuriomis galėtumėte ramiai vaikščioti su lagaminu ant ratukų. Nėra aiškiai pažymėtų turistinių maršrutų su rodyklėmis. Ir, tiesą sakant, tai yra didžiausia jo vertybė. Caruggi – tai siauros, kartais vos metro pločio gatvelės, kuriose vienu metu gali tilpti du žmonės, jei abu įtrauks pilvus. Virš galvų – skalbiniai, kabantys tarp langų. Apačioje – akmeninis grindinys, nušlifuotas šimtmečių žingsnių.

Šiose gatvelėse gyvenimas vyksta visiškai kitaip nei bet kurioje kitoje Italijos vietoje. Čia rasite mažas parduotuvėles, kuriose senelis pardavinėja senas monetas šalia jaunuolio, siūlančio pesto alla genovese stiklainiais. Čia yra barų, kurie atidaro duris septintą ryto ir užsidaro vėlai vakare, ir visą tą laiką juose sėdi tie patys žmonės – vietiniai, kuriems ši vieta yra tiesiog kaimyninis baras, o ne turistų atrakcija.

Praktinis patarimas: jei norite pajusti tikrąją Genujos dvasią, palikite telefoną kišenėje bent porai valandų ir tiesiog vaikščiokite. Pradėkite nuo Piazza De Ferrari – pagrindinės miesto aikštės su fontanu – ir leiskitės į bet kurią siaurą gatvelę į vakarus. Neturėkite plano. Tiesiog eikite. Jei pasiklysite, tai bus geriausias dalykas, kas jums nutiks tą dieną.

Vienas dalykas, kurį reikia žinoti: dalis caruggi turi ne pačią geriausią reputaciją, ypač vakare. Tai nereiškia, kad reikia bijoti, bet reikia būti budriems, kaip ir bet kuriame dideliame mieste. Dieną čia saugu ir įdomu, vakarą – tiesiog laikykitės labiau apšviestų gatvių.

Palazzo dei Rolli – kai pinigai turėjo skonį

XVI–XVII amžiais Genuja buvo viena turtingiausių vietų pasaulyje. Genujos bankininkų rankose buvo sutelktas toks kapitalas, kad net Ispanijos karaliai skolinosi iš jų pinigų savo karams finansuoti. Ir šie pinigai buvo investuoti į rūmus – tokius, kad net šiandien žandikaulis krenta.

Palazzo dei Rolli – tai ne vienas pastatas, o visa sistema kelių dešimčių rūmų, išsibarsčiusių po miestą. Jie buvo naudojami kaip savotiška valstybinė viešbučių sistema – kai į Genują atvykdavo svarbūs svečiai, miesto valdžia paskirdavo, kuriame privačiame rūme jie apsistos. Tai buvo prestižo reikalas: turėti rūmą, kuriame galėtų apsistoti karalius ar popiežius.

Šiandien daugelis šių rūmų yra atviri lankytojams. Via Garibaldi – buvusi Strada Nuova – yra geriausia vieta pradėti. Čia stovi trys muziejai, žinomi kaip Musei di Strada Nuova: Palazzo Rosso, Palazzo Bianco ir Palazzo Tursi. Bilietas į visus tris kainuoja apie 9 eurus ir yra absoliučiai vertas kiekvieno cento.

Palazzo Rosso – raudonasis rūmas – yra tikriausiai labiausiai įspūdingas iš visų. Lubų freskos, portretai, kurie atrodo taip, lyg žmonės juose tuoj pradės kalbėti. Palazzo Tursi saugo Niccolò Paganini smuiką – legendinį instrumentą, vadinamą Il Cannone. Jis eksponuojamas stiklinėje vitrinoje, ir žiūrint į jį sunku patikėti, kad šis paprastas medinis daiktas kažkada skambėjo toje pačioje salėje, kurioje stovite.

Svarbu žinoti: kartą per metus, paprastai gegužę ir spalį, vyksta Rolli Days – renginys, kurio metu daugelis paprastai uždarytų rūmų atidaromi visuomenei nemokamai. Jei galite planuoti kelionę aplink šias datas – tikrai verta.

Genujos katedra ir tai, ko negalima praleisti po žeme

Cattedrale di San Lorenzo stovi miesto centre ir iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar viena graži itališka katedra. Juodai balta fasado juostelė – charakteringa Ligurijai – yra graži, vidus – tinkamas. Bet tikrasis lobis yra po žeme.

Katedros muziejuje, įsikūrusiame buvusioje zakristijoje ir požeminiuose kambariuose, saugomi du eksponatai, dėl kurių verta ateiti specialiai. Pirmas – Sacro Catino, žalias stiklo dubuo, kurį viduramžiais žmonės tikėjo esant tikruoju Šventuoju Graaliu. Mokslas šią teoriją seniai paneigė, bet pats daiktas – stebėtinai senas ir gražus – vis tiek sukelia keistą jausmą. Antras – nesprогęs britų sviedinys iš Antrojo pasaulinio karo, kuris 1941 metais pervėrė katedros sieną ir liko viduje, bet nesprogo. Jis vis dar ten, eksponuojamas kaip savotiškas stebuklo įrodymas.

Šalia katedros verta užsukti į Piazza San Matteo – nedidelę, bet labai elegantišką aikštę, kurią XIII amžiuje pastatė galingoji Doria šeima išskirtinai sau. Čia stovi jų namai, jų bažnyčia, jų loggia. Visa aikštė – vienos šeimos valdos. Tai pasako daugiau apie Genujos istoriją nei bet koks vadovas.

Pesto, focaccia ir visa kita, dėl ko verta atvažiuoti vien pavalgyti

Jei yra vienas dalykas, dėl kurio Genuja nusipelno pasaulinės šlovės, tai yra maistas. Ir ne bet koks maistas – čia kalbame apie pesto alla genovese, kuris čia yra visiškai kitoks nei tas, kurį esate ragavę bet kur kitur. Genujiečiai labai rimtai žiūri į šį reikalą. Tikras genujos pesto gaminamas iš mažų, švelnių bazilikų lapelių, augančių konkrečiame Ligurijai būdingame klimate, su pušų riešutais, česnaku, Parmigiano, Pecorino ir geru alyvuogių aliejumi. Jokio blenderio – tik marmurinis grūstuvas.

Geriausia vieta paragauti tikro pesto – ne restoranas, o vienas iš nedidelių maisto prekių parduotuvių ar turgaus stendų. Mercato Orientale – Rytų turgus – yra vieta, kur vietiniai perka maistą, ir čia galite rasti visą Ligurijai būdingą produkciją: šviežią pestą, focaccia di Recco (plonytė tešla su sūriu viduje – tai ne ta stora focaccia, kurią žinote), farinata – avinžirnių miltų plokštainis, kepamas krosnyje, ir dešimtys kitų dalykų, kurių net nežinojote, kad egzistuoja.

Konkreti rekomendacija: ryte, prieš bet kokias lankytinas vietas, nueikite į bet kurią kepyklą ir nusipirkite focaccia genovese. Tai yra ryto ritualas, kurį genujiečiai atlieka kasdien – plona, alyvuogių aliejumi permirkusi, šiek tiek traški focaccia su kava. Kaina – apie 1,5–2 eurai už gabalą. Tai bus geriausias pusryčių sprendimas, kurį priimsite šioje kelionėje.

Pietums ar vakarienei ieškokite vietų, kuriose meniu parašytas ranka arba kreida ant lentos, ir kuriose nėra angliško vertimo. Tai paprastai reiškia, kad vieta skirta vietiniams. Trattoria da Maria Via Testadoro gatvėje yra legenda – čia valgo studentai, pensininkai, verslininkai ir turistai, kurie žino, kur eiti. Kainos juokingai mažos, maistas – tikras.

Jūra, uostas ir Acquario di Genova

Genuja be jūros – tai kaip Venecija be kanalų. Miestas yra uostas, ir šis uostas formavo jo charakterį tūkstantį metų. Porto Antico – senasis uostas – šiandien yra rekonstruotas ir paverstas viešąja erdve, kurią projektavo architektas Renzo Piano (beje, genujos kilmės). Čia galima tiesiog pasivaikščioti palei vandenį, sėdėti ant suoliuko ir žiūrėti į laivus.

Bet didžiausia šios vietos atrakcija yra Acquario di Genova – vienas didžiausių akvariumų Europoje. Tai nėra vieta tik vaikams, nors vaikai čia tikrai bus laimingi. Čia yra rykliai, delfinus, pingvinai, medūzos – visas vandenyno pasaulis po vienu stogu. Bilieto kaina yra gana didelė (apie 27–30 eurų suaugusiems), bet jei turite bent kiek susidomėjimo jūrų gyvūnais, tai verta. Rekomenduojama rezervuoti bilietus internetu iš anksto, ypač vasarą – eilės gali būti ilgos.

Šalia akvariaus stovi Bigo – keista konstrukcija, primenanti krautuvo stiebą, su panoramine platforma viršuje. Už nedidelį mokestį galite pakilti aukštyn ir pamatyti Genują iš viršaus – miestą, kuris kyla nuo jūros į kalnus, ir šis kontrastas iš aukštai atrodo tiesiog nuostabus.

Jei norite dar vieno perspektyvos taško, naudokitės funicolare – senu funikulieriumi, kuris nuo miesto centro pakyla į Castelletto kalvą. Iš ten atsiveria vienas geriausių miesto vaizdų, ir tai kainuoja tiek pat, kiek autobuso bilietas – apie 1,5 euro.

Šventoriaus kapinės, kurios priverčia sustoti

Tai skamba neįprastai kaip turistinė rekomendacija, bet Cimitero Monumentale di Staglieno yra viena iš tų vietų, kurias aplankę suprantate, kodėl kelionės keičia žmones. Šios XIX amžiaus kapinės yra ne tik vieta, kur laidojami žmonės – jos yra atviras skulptūros muziejus po atviru dangumi.

Čia stovi šimtai marmuro skulptūrų, kurių kokybė ir emocinis krūvis tiesiog pribloškia. Angelai, verkiančios moterys, vaikai, laikantys gėles – visa tai sukurta geriausių XIX amžiaus skulptorių. Oscaras Wilde’as apie šias kapines rašė kaip apie vieną gražiausių vietų, kurias yra matęs. Markui Twainas jos taip pat paliko stiprų įspūdį.

Kapinės yra šiek tiek toliau nuo centro – reikia važiuoti autobusu – bet kelionė verta. Įėjimas nemokamas. Rekomenduojama ateiti ryto pusėje, kai šviesa yra geriausia ir žmonių mažiausiai.

Kai Genuja tampa jūsų miestu, o ne tik stotelė pakeliui

Genuja nėra lengvas miestas. Ji nesistengė jums patikti. Ji nesukūrė patogumo turistams – ji tiesiog gyvena, kaip gyveno šimtmečius, ir jei norite ją suprasti, turite įdėti šiek tiek pastangų. Bet kai tai padarote – kai pasiklystote caruggi, kai surandate tą vieną kepyklą, kur focaccia yra tobula, kai sėdite ant uosto sienos ir žiūrite į saulėlydį virš vandens – tada suprantate, kodėl žmonės, kurie čia buvo, visada nori grįžti.

Praktiškai kalbant: Genuja yra puiki bazė tyrinėti Ligūriją. Iš čia per 30 minučių traukiniu galite pasiekti Cinque Terre, per valandą – Portofino ar Santa Margherita Ligure. Bet daugelis žmonių daro priešingą klaidą – naudoja Genują tik kaip tranzito tašką, praleisdami patį miestą. Skirkite bent dvi dienas – idealiu atveju tris. Apsistokite senajame mieste, jei galite – yra gerų variantų per Airbnb ar mažuose viešbučiuose, kainuojančiuose gerokai mažiau nei panašios vietos Florencijoje ar Romoje.

Geriausi metų laikai – gegužė–birželis ir rugsėjis–spalis. Vasarą čia karšta ir drėgna, o dalis vietinių išvyksta atostogų, todėl kai kurios mėgstamos vietos gali būti uždarytos. Žiemą miestas yra ramus ir autentiškas, bet kai kurios lankytinos vietos dirba sutrumpintu grafiku.

Genuja nėra tobula. Ji turi savo problemų, savo niūrių kampelių, savo sudėtingos istorijos šešėlių. Bet ji yra tikra. Ir kartais tikrumas yra vertingesnis už tobulumą.