Kodėl kelionė automobiliu su vaikais – ne košmaras, o nuotykis
Kiekvienas, kas bent kartą bandė važiuoti ilgą distanciją su mažais vaikais, žino tą jausmą – maždaug po valandos kelio pasigirsta tas klausimas: „Ar jau atvažiavome?” Ir tada dar kartą. Ir dar. Bet štai kas įdomu – daugelis šeimų, kurios reguliariai keliauja automobiliu, sako, kad tai vienas geriausių sprendimų, kokį galima priimti planuojant atostogas su vaikais.
Skirtingai nei lėktuvas ar traukinys, automobilis suteikia laisvę. Galite sustoti kada norite, kur norite. Nereikia laikytis griežtų tvarkaraščių, nešti sunkių lagaminų per oro uostus, o vaikai gali judėti, žaisti, miegoti savo tempu. Tačiau tam, kad ši laisvė netaptų chaoso šaltiniu, reikia šiek tiek pasiruošimo. Ir ne tokio sudėtingo, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Maršruto planavimas – ne tik Google Maps
Pirmoji klaida, kurią daro daugelis tėvų – planuoja maršrutą taip, lyg važiuotų vieni. Įveda pradžios ir pabaigos tašką, žiūri, kiek valandų rodo navigacija, ir tiek. Su vaikais šis skaičius reikia padauginti bent iš pusantro, o kartais ir iš dviejų.
Realus planavimas prasideda nuo to, kad nusprendžiate, kiek valandų per dieną galite važiuoti. Su mažais vaikais (iki 5 metų) rekomenduočiau ne daugiau kaip 4-5 valandas aktyvaus važiavimo per dieną. Su vyresniais – gal 6-7, bet ir tai priklauso nuo vaikų charakterio. Kai kurie vaikai puikiai išsimiega automobilyje ir gali važiuoti ilgai, kiti po dviejų valandų pradeda sienas laipioti.
Kas tikrai padeda – maršrute iš anksto pažymėti įdomias sustojimo vietas. Ne tik degalines ir restoranus, bet ir:
- Žaidimų aikšteles pakeliui (programa „iOverlander” arba tiesiog Google Maps paieška „playground” konkrečiame mieste)
- Nedidelius parkus ar gamtos takeliais, kur vaikai gali pabėgioti
- Įdomias vietoves – nedideli muziejai, gyvūnų fermos, vandens parkai
- Picniko vietas, kur galima sustoti ir papietauti ne restorane
Labai praktiškas patarimas – kiekvieną dieną planuokite bent vieną „didįjį sustojimą”, kuris truktų ne mažiau kaip 45 minutes. Tai gali būti žaidimų aikštelė, paplūdimys ar tiesiog gražus parkas. Vaikai išsikrauna, tėvai atsipūčia, ir tolimesnis kelias eina daug lengviau.
Ką pasiimti – pakuotės menas
Čia prasideda tikras galvosūkis. Viena vertus, norite turėti viską, ko gali prireikti. Kita vertus, automobilis – ne sandėlis, ir perpildytas bagažinė reiškia, kad kiekvieną kartą sustojus reikia iškrauti pusę turto, kad rastumėte tą vieną reikalingą daiktą.
Mano asmeninis principas – atskiras krepšys vaikams, prieinamas iš sėdynės. Jame turėtų būti:
- Užkandžiai – ir ne bet kokie. Pasiimkite dalykų, kurie nesutepina, nesibyrės ir neatsidarys patys. Razinos, mažos morkytės, sūrio kubeliai, krekeriai. Vengkite šokolado (ypač vasarą), lipnių saldainių ir bet ko, kas gali išsipilti.
- Vanduo – kiekvienam vaikui atskiras buteliukas su gertuvės dangteliu, ne atidaromas. Tikėkite manimi.
- Šlapios servetėlės – daug. Labai daug.
- Keitimosi drabužiai – bent vienas komplektas kiekvienam vaikui, prieinamas be bagažinės iškrovimo.
- Maišeliai – tiek dėl jūros ligos atvejų, tiek šiukšlėms.
Žaislų klausimas – čia reikia saiko. Pasiimkite 3-4 mėgstamiausius daiktus, bet ne visą žaislų kambarį. Puikiai tinka knygos su lipdukais, piešimo bloknотai, nedideli konstruktoriai (LEGO Duplo, bet ne smulkus LEGO – prarasite dalis po visą automobilį). Garso knygos ir audiopasakos – tikras išsigelbėjimas ilgam keliui.
Ekranai – draugas ar priešas?
Šis klausimas sukelia daugiau diskusijų tarp tėvų nei bet kas kitas. Vieni sako – jokių ekranų, tegul vaikai žiūri pro langą ir mokosi stebėti pasaulį. Kiti – planšetė yra geriausias išradimas žmonijos istorijoje, kai kalba apie ilgas keliones.
Tiesa, kaip dažnai būna, kažkur per vidurį. Ekranai kelionėje – visiškai normalu ir nėra jokia katastrofa. Tačiau keletas praktinių patarimų:
Iš anksto atsisiųskite turinį. Interneto ryšys kelyje – nepastovus dalykas, ypač jei važiuojate per kaimo vietoves ar kitas šalis. Netflix, YouTube Kids, Spotify – visa tai leidžia atsisiųsti turinį offline režimu. Padarykite tai dieną prieš kelionę.
Ausinės – privalumas. Jei turite du vaikus, kurie nori žiūrėti skirtingus dalykus, ausinės išgelbės jūsų santuoką. Vaikams skirtų ausinių yra su garsumo ribojimu – tai sveikesnė alternatyva.
Ekranai – ne nuo pat pirmosios minutės. Pirmą valandą ar dvi pabandykite be jų. Žaiskite žaidimus balsu – „Matau kažką raudono”, skaičiuokite tam tikros spalvos automobilius, sugalvokite istorijas. Vaikai dažnai patys susiranda kaip užsiimti, jei neduodate planšetės iš karto.
Daryti pertraukas nuo ekranų. Kiekvieną kartą sustojus – ekranai dingsta. Tai padeda vaikams atsijungti, pajudėti ir neprarasti ryšio su aplinka.
Nakvynė kelyje – kaip pasirinkti teisingai
Jei kelionė trunka daugiau nei vieną dieną, nakvynės klausimas tampa labai svarbus. Ir čia tėvai dažnai daro klaidą – ieško pigiausio varianto arba, atvirkščiai, perka brangų viešbutį, kuris vaikams visiškai neįdomus.
Su vaikais nakvynei svarbiausi kriterijai yra šiek tiek kitokie nei be vaikų:
Erdvė. Vienas kambarys su dviem suaugusiais ir dviem vaikais – tai labai ankšta. Ieškokite apartamentų arba viešbučių, kur yra šeimyniniai kambariai. Airbnb ir Booking.com leidžia filtruoti pagal „tinka šeimoms”. Apartamentai su virtuvėle – ypač praktiškas pasirinkimas, nes galite patys pasigaminti pusryčius ir sutaupyti ir pinigų, ir nervų.
Žaidimų aikštelė arba baseinas. Jei viešbutis turi bet kurį iš šių dviejų dalykų – tai jau didelis pliusas. Vaikai po ilgos dienos automobilyje tiesiog turi kur išsikrauti.
Vieta. Nebūtina nakvoti pačiame miesto centre. Kartais geriau sustoti kiek toliau nuo turistinių vietų, bet ten, kur aplinka ramesnė ir yra kur vaikščioti.
Kempingai – neįvertinta alternatyva. Jei dar nebandėte kempingo su vaikais, verta išbandyti. Vaikai tiesiog dievina kempingus – laužas, palapinė, gamta. Šiuolaikiniai kempingai dažnai turi puikias infrastruktūras – dušus, virtuvėles, žaidimų aikšteles. Tai kur kas pigiau nei viešbutis ir dažnai kur kas įdomiau vaikams.
Maitinimas kelyje – kaip išvengti greitojo maisto spąstų
Kelionė automobiliu ir McDonald’s – tarsi neatsiejami dalykai. Ir nors kartais greitasis maistas yra tiesiog patogiausia išeitis, kasdien valgyti tokį maistą savaitę – ne pats geriausias planas nei sveikatai, nei biudžetui.
Keletas strategijų, kaip maitintis geriau:
Picnikas – geriausia kelionės tradicija. Prieš išvykdami iš miesto, užsukite į vietinę parduotuvę ar turgų. Nusipirkite duonos, sūrio, daržovių, vaisių. Susiraskite gražią vietą pakeliui ir pietaukite lauke. Vaikai tai myli, maistas skanesnis, ir tai kur kas pigiau nei restoranas.
Termosas – jūsų draugas. Karšta kava ar arbata termose reiškia, kad nereikia sustoti kiekvienoje degalinėje dėl kavos. Taip pat galite pasiimti sriubos ar karšto maisto vaikams.
Vietiniai restoranai, ne tinkliniai. Kai sustojate miestelyje, ieškokite vietinių restoranų. Dažnai jie turi vaikų meniu, maistas geresnis, kainos panašios. Ir tai – dalis kelionės patirties, susipažinimas su vietine virtuve.
Alergenai ir maisto pageidavimai. Jei jūsų vaikas turi maisto alergijų ar labai selektyviai valgo, pasiimkite pakankamai „saugaus” maisto. Kelionė – ne laikas eksperimentuoti su nauju maistu, jei vaikas yra irzlus dėl to.
Kai viskas eina ne pagal planą
Jūs puikiai suplanuojate kelionę. Turite žemėlapį su sustojimais, pilną krepšį užkandžių, atsisiųstus filmus, ir tada… vaikas pradeda vemti po pirmų trisdešimties minučių. Arba kyla kamštis ir trijų valandų kelias virsta šešių. Arba viešbutis, kurį rezervavote, pasirodo esantis visiškai kitoje vietoje nei manėte.
Kelionės su vaikais moko vieno svarbaus dalyko – lankstumo. Ir tai nėra tik frazė. Praktiškai tai reiškia:
Turėkite atsarginį planą. Jei planuojate atvykti į vieną vietą, žinokite, kur dar galite sustoti. Jei viešbutis nepatinka – žinokite, kur kitas variantas. Booking.com leidžia rezervuoti su nemokamu atšaukimu – naudokitės šia galimybe.
Jūros liga. Jei jūsų vaikas kenčia nuo jūros ligos automobilyje, tai rimta problema, kurią reikia spręsti iš anksto. Vaistinėje yra specialių vaistų vaikams (pvz., dramamine ar kiti antihistamininiai). Taip pat padeda sėdėti priekyje (jei vaikas pakankamai didelis), žiūrėti į tolį, o ne į ekraną, ir daryti dažnesnes pertraukas. Venkite skaitymo ar žaidimų telefonu, jei vaikas linkęs pykinti.
Nelaikykite savęs prie tvarkaraščio per griežtai. Jei vaikai puikiai žaidžia žaidimų aikštelėje ir nenori eiti – leiskite jiems dar pabūti. Kelionė – ne maratonas, kuriame reikia pasiekti finišą greičiausiai. Kartais geriausios kelionės akimirkos atsiranda tada, kai nukrypstate nuo plano.
Kai kelionė tampa atmintyje – kaip padaryti, kad vaikai ją prisimintų
Galiausiai – kodėl mes apskritai keliaujame su vaikais? Ne dėl to, kad parodytume jiems kuo daugiau vietų ar nufotografuotume kuo daugiau nuotraukų. Keliaujame dėl to, kad kartu išgyvename kažką ypatingo. Ir tie prisiminimai – laužas kempinge, pirmą kartą pamatyta jūra, ledai neįprastu skoniu svetimame mieste – tai yra tikroji kelionės vertė.
Keletas dalykų, kurie padeda vaikams geriau prisiminti keliones: kelionės dienoraštis (net mažas vaikas gali piešti, o vyresnis rašyti), lipdukų žemėlapis, kur žymimos aplankytos šalys ar miestai, nedideli suvenyrai – ne brangūs, bet reikšmingi (akmenukas nuo paplūdimio, bilietas į muziejų, atvirukas).
Ir svarbiausia – telefono atidėjimas. Tėvai, kurie visą kelionę fotografuoja ir tikrina socialinį tinklą, praleido kelionę. Vaikai tai jaučia. Kartais geriausia, ką galite padaryti – padėti telefoną ir tiesiog būti ten, kur esate – automobilyje, pakeliui, kartu.
Kelionė automobiliu su vaikais nėra lengva. Ji reikalauja kantrybės, planavimo ir sugebėjimo juoktis iš situacijų, kurios tuo metu visai neatrodo juokingos. Bet tai viena iš tų patirčių, kurias ir jūs, ir jūsų vaikai prisimins ilgai. O kai po daugelio metų jūsų vaikas savo vaikams pasakos apie kelionę, kurią darė būdamas mažas – tikėkite, jis prisimins ne tai, kad kažkur buvo kamštis ar kad kartą vemė pakeliui. Jis prisimins, kaip jūs kartu stovėjote prie kažkokio nuostabaus vandens krioklio ir valgysite ledus, kurių pavadinimo nė nežinojote.





