Pradžia / Balkanai / Kelionė į Černogorį automobiliu iš Lietuvos

Kelionė į Černogorį automobiliu iš Lietuvos

Kodėl verta rinktis automobilį, o ne lėktuvą?

Kiekvieną kartą, kai planuoju ilgesnę kelionę į Pietų Europą, pirmiausia paskaičiuoju – ar apsimoka skristi, ar geriau sėsti į automobilį ir važiuoti. Černogoriui atsakymas man jau seniai aiškus: automobilis laimi. Ne dėl kainos (nors ir ji svarbi), o dėl laisvės. Kai važiuoji pats, sustoji kur nori, pakeliui pamatai Lenkiją, Čekiją, Austriją, Slovėniją – ir tai nėra tiesiog „kelias į tikslą”, tai jau pati kelionė.

Lėktuvo bilietai į Podgoricą ar Tivat iš Vilniaus retai būna pigūs, ypač vasarą. Sudėjus skrydžio kainą, bagažą, nuomojamą automobilį vietoje (o be jo Černogoryje tikrai sunku), išeina suma, kuri gali nustebinti. Tuo tarpu kelionė savu automobiliu – tai vienas kuro bakas, keletas mokamų kelių ir laisvė važiuoti savo tempu.

Žinoma, yra ir minusų. Kelias iš Vilniaus iki Juodkalnijos yra apie 2000–2200 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Tai reiškia bent dvi dienas kelyje kiekviena kryptimi. Jei atostogos trumpos – galbūt ir neverta. Bet jei turite 10–14 dienų ir mėgstate keliauti, tai tikras nuotykis.

Maršrutas: kaip geriausia važiuoti iš Lietuvos?

Populiariausias maršrutas iš Vilniaus į Černogoriją eina per Lenkiją, Čekiją arba Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Kroatiją. Paskutinis didelis miestas prieš Černogoriją paprastai būna Dubrovnikas arba Herceg Novi – priklausomai nuo to, iš kurios pusės kertate sieną.

Štai vienas iš populiariausių variantų:

  • Vilnius → Varšuva → Brno → Viena → Liubliana → Rijeka → Zadaras → Dubrovnikas → Herceg Novi → Kotoras

Šis maršrutas yra patogus, nes didžioji dalis kelio eina greitkeliais. Lenkijoje ir Austrijoje keliai puikūs, Slovėnijoje irgi. Kroatijoje greitkelis eina iki pat Dubrovniko, tačiau reikia mokėti rinkliavas – pasiruoškite grynuosius arba kortelę.

Kitas variantas – važiuoti per Vengriją ir Serbiją. Šis kelias šiek tiek trumpesnis kilometrais, bet Serbijoje greitkeliai ne visur, o sienos kirtimas su Juodkalnija per Serbiją gali užtrukti. Vis dėlto kai kurie keliauotojai renkasi šį variantą, ypač jei nori aplankyti Belgradą.

Praktinis patarimas: Pirmą dieną tikslinga nuvažiuoti iki Vienos arba Budapešto – tai apie 1000–1100 km nuo Vilniaus. Antrą dieną – likusi dalis iki Juodkalnijos. Taip kelionė nesitęsia per ilgai ir nenuvargate dar prieš prasidedant atostogoms.

Dokumentai, draudimas ir techniniai reikalavimai

Prieš sėdant į automobilį, verta pasitikrinti keletą dalykų, kurie gali išgelbėti nuo nemalonumų kelyje.

Dokumentai: Lietuvos piliečiams į Černogoriją vykti nereikia vizos – galima važiuoti su pasu arba asmens tapatybės kortele. Automobiliui reikalingi: vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas ir draudimo polisas. Svarbu patikrinti, ar jūsų KASKO arba civilinės atsakomybės draudimas galioja Juodkalnijoje – ne visi draudikai automatiškai įtraukia šią šalį.

Žalioji kortelė: Jei jūsų draudimas apima Černogoriją, turėtumėte gauti vadinamąją žaliąją kortelę iš draudimo bendrovės. Tai tarptautinis draudimo patvirtinimas, kurio gali paprašyti pasienio pareigūnai.

Automobilio techninė būklė: Prieš tokią kelionę tikrai verta nuvažiuoti į servisą ir patikrinti tepalą, stabdžius, padangas, šviesų veikimą. Kalnuotuose Juodkalnijos keliuose stabdžiai dirba intensyviai, o padangos turi būti tinkamos.

Papildoma įranga: Kai kuriose šalyse, kurias važiuosite, privaloma turėti: atsarginę liemenę, trikampį, pirmosios pagalbos vaistinėlę. Austrijoje žiemą reikalingos žieminės padangos arba sniego grandinės (vasarą tai neaktualu, bet verta žinoti).

Vinjetas: Austrijoje ir Slovėnijoje privalomi vinjeto lipdukais arba elektroniniai vinjeto. Slovėnijoje galima nusipirkti elektroninį vinjetą internetu iš anksto – tai patogiausia. Austrijoje vinjetą galima įsigyti degalinėse prie sienos.

Sienos kirtimas ir ko tikėtis kelyje

Kelionėje iš Lietuvos į Černogoriją teks kirsti kelias sienas. Lenkija, Čekija, Austrija, Slovėnija – visos Šengeno zonoje, tad stabdyti nereikia. Kroatija taip pat Šengene nuo 2023 metų sausio, tad ir čia viskas sklandžiai.

Juodkalnija – ne ES narė ir ne Šengeno zona. Sienos kirtimas paprastai trunka nuo 15 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo sezono ir eilės. Vasarą, liepos–rugpjūčio mėnesiais, sienos prie Debelog Brijego (iš Kroatijos pusės) gali stovėti ir 2–3 valandas. Rekomenduoju kirsti sieną anksti ryte arba vėlai vakare – eilės daug mažesnės.

Pačioje Juodkalnijoje keliai gana geri pagrindinėse trasose, tačiau kalnuotuose rajonuose – siauri, vingiuoti ir kartais be apsauginių turėklų. Tai nėra problema patyrusiam vairuotojui, bet reikia būti atidžiam ir nevažiuoti per greitai. Kotor apylinkės, Lovcen kalnas, kelias į Durmitorą – visi šie maršrutai reikalauja kantrybės ir dėmesio.

Degalai: Juodkalnijoje degalai šiek tiek brangesni nei Lietuvoje, bet ne dramatiškai. Degalinių yra pakankamai pagrindinėse trasose, tačiau kalnuotuose rajonuose jų gali nebūti ilgą ruožą – geriau nepaleisti bako per žemai.

Kur apsistoti ir kaip planuoti nakvynes kelyje

Jei keliaujate dviem dienomis, pirmą nakvynę paprastai reikia planuoti kažkur Austrijoje, Slovėnijoje arba Kroatijoje. Mano mėgstamiausias variantas – Liubliana arba Rijeka. Liubliana yra nuostabus miestas, kuriame verta praleisti vakarą: pasivaikščioti senamiestį, pavalgyti prie upės. Rijeka – jau Adriatiko pakrantė, jūros kvapas ir šiltas oras.

Jei norite sutaupyti, galima nakvoti pigesnėse nakvynės namuose arba hostelėse. Booking.com ir Airbnb veikia visose šiose šalyse, tad rezervuoti galima iš anksto. Vasarą rekomenduoju rezervuoti bent savaitę prieš kelionę – populiariose vietose vietos greitai išsiperka.

Pačioje Juodkalnijoje apgyvendinimo variantų labai daug: nuo pigių apartamentų iki prabangių viešbučių prie jūros. Kotoras, Budva, Herceg Novi, Tivatas – visi šie miestai turi platų pasirinkimą. Jei norite ramybės ir gamtos, verta ieškoti nakvynės kalnuose – Zabljako rajone prie Durmitoro nacionalinio parko kainos žymiai mažesnės, o gamta – neįtikėtina.

Praktinis patarimas: Vasarą Budvos Rivjeroje kainos gali būti gana aukštos, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais. Jei norite sutaupyti, rinkitės birželio pabaigą arba rugsėjo pradžią – jūra jau šilta, turistų mažiau, kainos malonesnės.

Ką pamatyti Juodkalnijoje: maršrutas automobilistui

Turėdami savo automobilį, galite pamatyti daug daugiau nei tie, kurie keliauja autobusais ar ekskursijomis. Juodkalnija – maža šalis, bet labai įvairi: čia yra ir Adriatiko pakrantė, ir aukšti kalnai, ir seni viduramžių miestai.

Kotoras ir Boka Kotorska įlanka – tai tikriausiai pirmoji vieta, kurią pamatysite atvykę iš Kroatijos pusės. Kotoras yra UNESCO saugomas miestas su nuostabiai išsilaikiusiomis viduramžių sienomis. Verta pakilti į pilį virš miesto – vaizdas į įlanką tiesiog atima žadą. Automobilį palikite miesto pakraštyje, nes senamiestis – pėsčiųjų zona.

Budva – populiariausias kurortinis miestas. Čia yra ir senas miestas, ir ilgos smėlio paplūdimiai, ir naktinis gyvenimas. Vasarą čia labai daug turistų, tad jei norite ramybės, geriau atvykti ryte arba vakare.

Sveti Stefan – nedidelė sala-viešbutis, sujungta su žemynu siauru smėlio liežuviu. Net jei neapsistojate šiame prabangiausiame Juodkalnijos viešbutyje, vaizdas iš viršaus yra vienas gražiausių visoje šalyje. Automobilį palikite aikštelėje viršuje ir nusifotografuokite.

Lovcen nacionalinis parkas – kelias į viršų yra vienas įspūdingiausių Balkanuose. Vingiuoti serpantinai, nuostabūs vaizdai į Kotoro įlanką, o viršuje – Njegošo mauzoliejus. Verta skirti pusę dienos.

Durmitoro nacionalinis parkas – jei turite laiko ir nori pamatyti kitą Juodkalnijos veidą, tai privaloma vieta. Žabljako miestelis yra aukščiausiai esantis miestas Balkanuose. Čia galima pasivaikščioti po kalnus, pamatyti Tara upės kanjoną (vieną giliausių Europoje) ir tiesiog pabūti gamtoje toli nuo paplūdimių minios.

Biudžetas: kiek kainuoja kelionė automobiliu?

Vienas dažniausių klausimų – kiek tai kainuoja? Atsakymas priklauso nuo daugelio dalykų: kiek žmonių važiuoja, koks automobilis, kur nakvoja ir kaip valgo. Bet pabandysiu pateikti apytikslį skaičiavimą dviem žmonėms.

Kuras: Apytiksliai 4400 km pirmyn-atgal. Jei automobilis sunaudoja 7 litrus per 100 km, tai apie 308 litrai. Vidutinė kuro kaina Europoje – apie 1,5–1,7 euro už litrą. Išeina apie 460–520 eurų kurui.

Vinjetos ir mokesčiai: Slovėnija – apie 15–30 eurų (priklausomai nuo trukmės), Austrija – apie 10 eurų (10 dienų), Kroatija – keliai su rinkliavomos apie 20–30 eurų vienai krypčiai. Iš viso – apie 80–120 eurų.

Nakvynės kelyje: Dvi nakvynės pirmyn ir dvi atgal. Vidutiniškai 50–80 eurų už kambarį. Iš viso – apie 200–320 eurų.

Nakvynė Juodkalnijoje: Labai priklauso nuo vietos ir sezono. Vidutiniškai 40–80 eurų per naktį už apartamentus. 10 naktų – 400–800 eurų.

Maistas Juodkalnijoje pigesnis nei Lietuvoje. Restoranuose galima gerai pavalgyti už 10–15 eurų vienam, o vietiniuose kavinukuose – dar pigiau. Jūros gėrybės, žuvis, vietinis vynas – visa tai labai prieinama kaina.

Bendras biudžetas dviem žmonėms 12 dienų kelionei (įskaitant kelią, nakvynes, maistą ir pramogos) – apie 1500–2500 eurų. Tai labai konkurencinga kaina, palyginti su organizuotomis kelionėmis ar skrydžiais su automobiliu nuoma.

Kai kelionė tampa gyvenimo dalimi

Grįžęs iš Juodkalnijos automobiliu pirmą kartą, supratau, kad kelionė – tai ne tik tikslas, bet ir visas procesas. Tie du dienos kelyje per Lenkiją, Austriją, Slovėniją – tai irgi atostogos. Sustojimas prie Vienos, kavos puodelis mažame Slovėnijos miestelyje, pirmas Adriatiko jūros kvapas Rijekoje – visa tai sudaro bendrą paveikslą.

Juodkalnija automobilistui yra tiesiog ideali šalis. Ji maža – galite apvažiuoti visą pakrantę per dieną. Bet toje mažoje teritorijoje sutalpinta tiek daug: viduramžių miestai, kalnai, jūra, nacionaliniai parkai. Ir visa tai pasiekiama savo automobiliu, savo tempu, be ekskursijų grupių ir gidų.

Jei dar niekada nebuvote Juodkalnijoje ir galvojate apie kelionę – neabejokite. Ir jei turite galimybę važiuoti automobiliu – rinkitės automobilį. Tai vienas tų sprendimų, kurių tikrai nesigailėsite. Galbūt net grįžę pradėsite planuoti kitą kelionę tuo pačiu maršrutu, tik su kitu sustojimo tašku, kitu viešbučiu, kitu kalnų taku. Taip ir atsitinka su Juodkalnija – ji traukia atgal.