Pradžia / Balkanai / Atostogos Rodo saloje: viskas, ką reikia žinoti

Atostogos Rodo saloje: viskas, ką reikia žinoti

Kodėl Rodas – ir ne tik dar viena graikiška sala

Jei galvoji, kad Rodas – tai tiesiog dar viena Egėjo jūros sala su smėliu, alyvuogių aliejumi ir turistais su selfie lazdomis, labai klysti. Žinoma, visa tai ten yra. Bet Rodas turi kažką, ko daugeliui Graikijos salų trūksta – jis turi charakterį. Tūkstantmečių istorija, riterių pilys, viduramžių gatvės, kurių akmenys vis dar šneka apie kryžiuočius ir osmanų valdovus, paplūdimiai, kurie svyruoja nuo triukšmingų kurortų iki visiškai tuščių užkampių – visa tai viename kompaktiškame paketėlyje.

Rodas yra ketvirtoji pagal dydį Graikijos sala ir kartu viena populiariausių. Kasmet ją aplanko milijonai turistų, tačiau sala sugeba išlaikyti tas vietas, kur galima pasijusti tikrai atokiai nuo masinio turizmo. Reikia tik žinoti, kur eiti. Ir apie tai – šis straipsnis.

Čia surinkau viską, ką pats norėčiau žinoti prieš pirmą kartą keliaudamas į Rodą: nuo to, kada verta vykti, iki konkrečių paplūdimių, kurortų ir restoranų rekomendacijų. Be tuščių žodžių, tik tai, kas iš tikrųjų naudinga.

Kada vykti – ir kada geriau neiti

Rodas yra viena saulėčiausių Europos vietų – čia saulė šviečia vidutiniškai apie 300 dienų per metus. Tai skamba puikiai, bet praktiškai reiškia, kad liepos–rugpjūčio viduryje temperatūra gali pasiekti 38–40 laipsnių. Ir tai nėra malonus, drėgnas karštis – tai sausa, deganti kaitros banga, kuri gali sugadinti bet kokį planą vaikščioti po miestą ar tyrinėti senovės griuvėsius.

Geriausias laikas vykti: gegužė–birželis arba rugsėjis–spalis. Šiuo metu temperatūra svyruoja tarp 22 ir 28 laipsnių, jūra jau šilta (arba dar šilta), turistų srautai mažesni, kainos žemesnės, o vietiniai žmonės – draugiškesni, nes nėra pervargę nuo sezono.

Liepa–rugpjūtis – jei tau patinka triukšmas, naktinis gyvenimas ir nori jaustis viduryje didžiulio tarptautinio festivalio, tai tavo laikas. Bet būk pasiruošęs: kambarių kainos šauna aukštyn, populiarūs paplūdimiai primena sardinių skardinę, o eilės prie istorinių vietų gali atimti valandą laiko.

Lapkritis–kovas – sala praktiškai miega. Daugelis viešbučių ir restoranų uždaryti, transportas retas. Nebent tau patinka tylos ir tuščių gatvių estetika – geriau rinktis kitą laiką.

Praktinis patarimas: jei vyksti birželį ar rugsėjį, rezervuok nakvynę bent 2–3 mėnesius iš anksto. Populiarūs viešbučiai ir apartamentai išsipardavinėja greitai, ypač savaitgalio terminais.

Rodo miestas – viduramžiai, kurie vis dar gyvi

Rodo miestas yra vienas iš tų retų atvejų, kai UNESCO apsaugotas senamiestis nėra tiesiog muziejus po atviru dangumi, bet gyva vieta. Žmonės čia gyvena, vaikšto, perka duoną, ginčijasi dėl politikos. Ir tarp jų – tūkstančiai turistų, kurie klaidžioja siauromis gatvėmis, bandydami suprasti, kaip XIV amžiaus riteriai čia valdė visą rytinį Viduržemio jūros regioną.

Senamiestis yra apsuptas masyvių gynybinių sienų, kurias pastatė Johanito riteriai. Vaikščioti palei šias sienas – vienas geriausių dalykų, kuriuos galima padaryti nemokamai. Riterių gatvė (Odos Ippoton) yra bene geriausiai išsilaikiusi viduramžių gatvė visoje Europoje – čia net asfalto nėra, tik originalūs akmenys.

Riterių rūmai (Palác Velikého Mistra) – privaloma stotelė. Įėjimas kainuoja apie 8 eurus, bet verta. Viduje – puikiai atkurtos salės, mozaikos iš Koso salos, ir nuostabus vaizdas nuo bokštų. Rekomenduoju ateiti anksti ryte, iki 9 val., kol dar nėra minios.

Turkų kvartalas (Muslimų kvartalas) senamiestio pietinėje dalyje yra visiškai kitokia atmosfera – čia rasite Sulejimano mečetę, turkiškus pirčių pastatus (hammam), siaurus labirintus alėjų su suvenyrų parduotuvėmis. Šis kvartalas dažnai lieka nuošalyje nuo pagrindinių turistų maršrutų, o gaila.

Naujasis miestas (Neochori) yra visiškai kitoks – čia yra pagrindinė uosto promenada, kavinės, restoranai ir vieta, kur stovėjo legendinis Rodo kolosas (vienas iš septynių pasaulio stebuklų). Šiandien ten stovi du elniai ant kolonų – simbolinis ženklas. Vakaro pasivaikščiojimas palei uostą yra vienas malonesnių Rodo miesto ritualų.

Paplūdimiai – nuo triukšmingų kurortų iki paslėptų užkampių

Rodas turi apie 40 paplūdimių, ir jie yra labai skirtingi. Čia svarbu suprasti vieną dalyką: sala yra pailga, ir vakarinė bei rytinė pakrantės turi skirtingą charakterį.

Rytinė pakrantė – ramesni vandenys, smulkesnis smėlis, labiau tinkama šeimoms su vaikais. Čia yra populiariausi kurortai.

Vakarinė pakrantė – stipresnis vėjas, bangos, daugiau laukinės gamtos. Čia mėgsta rinktis vėjalenčių ir banglenčių entuziastai. Paplūdimiai mažiau išvystyti, bet dažnai gražesni.

Keletas konkrečių rekomendacijų:

  • Faliraki – didžiausias ir triukšmingiausias paplūdimys. Ilgas, smėlėtas, su visomis įmanomomis vandens pramogomis. Jei mėgsti gyvenimą ir judėjimą – tavo vieta. Jei ieškoti ramybės – praeik pro šalį.
  • Tsambika – vienas gražiausių salos paplūdimių. Aukso spalvos smėlis, turkio vanduo, aplink kalnai. Pasiekti galima tik pėsčiomis (apie 300 laiptų žemyn) arba vietiniais taksi. Dėl to čia niekada nebūna per daug žmonių.
  • Prasonisi – pietinis salos kyšulys, kur susitinka Egėjo ir Viduržemio jūros. Viena pusė rami, kita – vėjuota. Vietiniai vėjalenčių sporto entuziastai čia renkasi visą vasarą. Vieta yra šiek tiek atokiai, bet kelionė verta.
  • Agathi – mažas, intymus paplūdimys netoli Haraki kaimelio. Rausvo smėlio, žydro vandens, nedaug žmonių. Vienas tų vietų, kur nori likti visą dieną.
  • Ladiko – vakarinėje pakrantėje, vėjuotas, laukinis. Nėra jokios infrastruktūros – tik vanduo ir smėlis. Tobula, jei nori pabėgti nuo visko.

Ką valgyti – ir kur nevykti dėl maisto

Graikų virtuvė Rode yra tokia, kokia ir turėtų būti – paprasta, šviežia, gardžiai paruošta. Bet turizmo meka turi ir savo spąstus: prie pagrindinių turistinių vietų pilna restoranų su plastikiniais stalais, kur padavėjas agresyviai kviečia tave vidun ir parduoda vidutinišką maistą už dvigubą kainą.

Keletas taisyklių, kurios padės išvengti kulinarinių nusivylimų:

Pirma – eik ten, kur valgo vietiniai. Tai skamba kaip klišė, bet veikia. Jei restorane sėdi tik turistai, o meniu yra išverstas į penkias kalbas su nuotraukomis – tai ženklas. Jei matai graikų šeimas su vaikais ar senelius, lėtai geriančius vyną – tai geras ženklas.

Antra – pietūs, ne vakarienė. Daugelis gerų graikų restoranų siūlo dienos pietų meniu (μεσημεριανό) už 8–12 eurų – sriuba, pagrindinis patiekalas, duona, kartais ir vynas. Tai geriausias kainos ir kokybės santykis.

Ką būtinai reikia paragauti:

  • Meze – mažų patiekalų rinkinys. Hummusas, tzatziki, dolmades (vynmedžių lapuose vynioti ryžiai), spanakopita (špinatų pyragas). Idealus būdas paragauti daug skirtingų skonių.
  • Šviežia žuvis – Rode ji yra tikrai šviežia. Atsargiai: restoranuose žuvis dažnai kainuoja pagal svorį, tad prieš užsakant paklauski kainos. Geriausius jūros gėrybus rasi mažuose žvejų kaimeliuose – Haraki, Lindos, Gennadi.
  • Souvlaki – klasika, bet gera klasika. Rodo mieste yra keletas vietų, kur souvlaki gaminamas taip, kaip turėtų būti.
  • Vietinis vynas – Rodas turi savo vyno gamybos tradiciją. CAIR vyndarykla yra viena seniausių Graikijoje. Jų Muscat ir Athiri veislių vynai yra puikūs ir pigūs.

Konkreti rekomendacija: Rodo miesto senamiestis turi keletą tikrai gerų restoranų, bet reikia ieškoti siaurose gatvėse, toli nuo pagrindinių turistinių trasų. Restoranas „Hatzikelis” prie uosto yra žinomas dėl šviežios žuvies – brangiau nei vidutiniškai, bet kokybė atitinka kainą. Lindos kaimelyje – „Mavrikos” restoranas su nuostabiu vaizdu ir tradicine virtuve.

Lindasas ir kiti kaimelio brangakmeniai

Lindas yra bene žinomiausia Rodo vieta po paties miesto. Ir suprantama kodėl – balti namai, siauros gatvutės, akropolis ant uolos viršūnės, du paplūdimiai apačioje. Tai viena tų vietų, kurios atrodo kaip iš atvirutės, bet realybėje yra dar gražesnės.

Tačiau Lindas turi problemą – jis yra labai populiarus. Vasarą čia susirenka tiek turistų, kad siauros gatvutės tampa beveik neįmanomomis pėsčiomis. Sprendimas: atvykti anksti ryte (iki 9 val.) arba vakare, kai dienos turistų autobusai jau išvažiavo. Akropolis atidarytas nuo 8 val. ryto – tai geriausias laikas.

Be Lindos, verta aplankyti:

Monolithos – vakarinėje pakrantėje, ant aukštos uolos stūkso viduramžių pilies griuvėsiai. Vaizdas iš ten – tiesiog neapsakomas. Turistų čia mažai, kelias į viršų šiek tiek status, bet verta kiekvieno žingsnio.

Embona (Embonas) – kalnų kaimelis salos viduryje, žinomas dėl vyno ir tradicinės graikų kultūros. Čia nėra paplūdimių ar turistinių atrakcijų – tik autentiška kaimo atmosfera, vietiniai gyventojai ir puikus vynas. Jei nori pajusti tikrąją Graikijos kaimišką dvasią – tai tavo vieta.

Kameiros – senovės graikų miesto griuvėsiai vakarinėje pakrantėje. Mažiau žinomi nei Akropolis Atėnuose ar net Lindos akropolis, bet labai įspūdingi. Ir beveik nėra turistų. Įėjimas kainuoja apie 6 eurus.

Epta Piges (Septyni šaltiniai) – miško parkas su natūraliais šaltiniais ir ežeru. Populiari vieta šeimoms. Galima pereiti per tamsų tunelį (apie 180 metrų) ir išeiti prie ežero – vaikams tai tikras nuotykis.

Kaip judėti po salą – transporto realybė

Rodas yra pakankamai didelė sala (apie 1400 kv. km), tad judėjimas po ją reikalauja šiek tiek planavimo. Čia yra keletas variantų, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais.

Automobilių nuoma – geriausias variantas, jei nori laisvės. Kainos vasarą svyruoja nuo 30 iki 60 eurų per dieną, priklausomai nuo automobilio klasės ir nuomos trukmės. Rekomenduoju rezervuoti iš anksto per tarptautines platformas (Rentalcars, Discovercars) – vietinės nuomos kompanijos oro uoste gali siūlyti geresnes kainas, bet kartais ir sąlygas su smulkiu šriftu. Vairuoti Rode yra patogu – keliai geri, eismo taisyklės tokios pačios kaip Europoje, tik kalnuotuose rajonuose reikia atsargumo.

Motoroleriai ir keturračiai – populiarus pasirinkimas tarp jaunesnių keliautojų. Pigiau nei automobilis, bet reikia turėti atitinkamą vairuotojo pažymėjimą (kategorija A arba A1, priklausomai nuo variklio tūrio). Atsargiai su keturračiais – jie atrodo saugūs, bet statistiškai yra vienas pavojingiausių transporto priemonių tipų turistams.

Autobusai (KTEL) – pigiausia alternatyva. Yra du autobusų terminalai Rodo mieste: vienas aptarnauja rytinę pakrantę, kitas – vakarinę. Bilietai pigūs (2–7 eurai, priklausomai nuo atstumo), tačiau tvarkaraščiai ne visada patogūs, o kai kurios vietos visai nepasiekiamos autobusu.

Taksi – patogus, bet brangus variantas ilgesnėms kelionėms. Rodo mieste taksi yra lengvai prieinami, bet iš atokesnių vietų gali tekti laukti arba iš anksto susitarti.

Praktinis patarimas: jei planuoji daugiau nei 3 dienas saloje ir nori pamatyti daugiau nei tik kurortą prie viešbučio – nuomokis automobilį bent 2–3 dienoms. Tai suteiks laisvę atrasti tuos paplūdimius ir kaimelius, kurių niekas nerekomenduoja, nes ten tiesiog nėra kaip patekti be savo transporto.

Kur apsistoti – nuo prabangos iki protingo biudžeto

Rodo nakvynės pasiūla yra milžiniška – nuo pigių hostelių iki penkių žvaigždučių kurortų su begaliniais baseinais. Čia svarbu suprasti, kad kur apsistoji labai lemia, kokią salą pamatysi.

Rodo miestas – geriausias pasirinkimas tiems, kurie nori derinti istorinę patirtį su patogumais. Apsistoti senamiestį – nepakartojama patirtis, bet kambariai dažnai maži, parkavimas neįmanomas, o naktimis gali būti triukšminga. Naujajame mieste – daugiau erdvės ir patogumo, bet mažiau atmosferos.

Faliraki – jei prioritetas yra paplūdimys, vanduo ir naktinis gyvenimas. Čia yra didelių viešbučių kompleksų su viskas įskaičiuota sistema. Tinka šeimoms ir jaunimui.

Lindas – romantiškas, bet brangus. Nakvynė čia kainuoja daugiau nei kitur, bet atmosfera – nepakartojamai. Tinka poroms.

Pietinė sala (Gennadi, Lardos, Kiotari) – ramesnė, mažiau turistų, gražūs paplūdimiai. Tinka tiems, kurie nori tikro poilsio, o ne nuolatinio judėjimo.

Biudžeto keliautojams: hosteliai Rodo mieste kainuoja nuo 15–25 eurų už lovą. Apartamentų nuoma per Airbnb ar Booking.com gali būti gera alternatyva – ypač šeimoms ar grupėms. Ieškokite vietų su virtuvėle – tai leidžia sutaupyti pusryčiams ir pietums, o vakare eiti į restoraną.

Kai saulė leidžiasi – Rodas, kurio nematei dieną

Rodas naktį yra visiškai kitoks. Ir čia kalbu ne tik apie diskotekas Falirakio kurorte (nors ir tai yra savo žavesio). Kalbu apie tuos vakaro momentus, kurie lieka atmintyje ilgiau nei bet kuri nuotrauka.

Rodo miesto senamiestis vakare – kai dienos turistų minios išsisklaido, o gatvių žibintai apšviečia senovinius akmenis – yra tiesiog magiška vieta. Pasivaikščiojimas siauromis gatvėmis po 21 val. yra visiškai kitokia patirtis nei ta pati gatvė vidurdienį. Rasite atidarytus barus, nedidelius restoranus, vietinių žmonių susibūrimus. Graikų kultūroje vakaras prasideda vėlai – vakarienė 21–22 val. yra norma, o ne išimtis.

Saulėlydžiai vakarinėje pakrantėje yra vienas tų dalykų, dėl kurių verta specialiai planuoti kelionę. Monolithos, Kritinia, net paprastas sustojimas prie kelio su vaizdu į jūrą – tai momentai, kurie primena, kodėl apskritai keliauji.

Jei mėgsti naktinį gyvenimą – Faliraki turi viską: didelius klubus, barams skirtą gatvę, koncertus. Bet jei nori kažko labiau vietinio – Rodo miesto naujajame mieste yra keletas barų, kur graikų jaunimas leidžia vakarus. Čia muzika graikų, kokteiliai pigūs, o atmosfera – autentiška.

Ir dar vienas dalykas, kurį verta paminėti: Rodas turi puikų dangų. Jei esi toli nuo miesto šviesos – salos pietuose ar kalnuotuose rajonuose – naktinis dangus yra tiesiog stulbinantis. Žvaigždės čia matosi taip, kaip miestiečiai paprastai mato tik nuotraukose.

Tad Rodas – tai ne tik paplūdimiai ir senovės griuvėsiai. Tai sala, kuri turi pakankamai sluoksnių, kad kiekvienas keliautojas rastų savo versiją. Reikia tik šiek tiek laiko, noro nukrypti nuo pagrindinių turistinių trasų ir atvirumo tam, kad kelionė pati pasiūlytų geriausius momentus. O ji pasiūlys – tuo galiu būti tikras.