Kodėl Kroatija vis dar laimina kiekvieną vasarą?
Yra šalių, apie kurias žmonės kalba kaip apie „vieną kartą gyvenime” patirtį. Kroatija nėra viena iš jų – čia žmonės grįžta. Ir grįžta. Ir dar kartą grįžta. Kažkas tame Adrijos jūros krante yra tokio, kas nepaleidžia: galbūt tas vanduo, kuris atrodo it skystas turkis, galbūt senų miestų akmenys, kurie kvepia istorija ir alyvuogių aliejumi, o galbūt tiesiog tas jausmas, kad čia gyvenimas vyksta tinkamu tempu.
Kroatija nėra viena iš tų destinacijų, kur atvyksti, pažymi varnelę ir važiuoji toliau. Ji reikalauja laiko. Ir jei duosi jai tą laiką – ji atsilygins su kaupu. Šiame straipsnyje kalbėsime apie geriausias vietas, paplūdimius, praktinius dalykus, kuriuos verta žinoti prieš kelionę, ir apie tai, ko tikrai nereikėtų praleisti.
Dubrovnikas – grožis, kuris kartais skaudina
Pradėkime nuo to, apie ką visi žino, bet ne visi supranta teisingai. Dubrovnikas yra vienas gražiausių miestų Europoje – tai ne perdėjimas, tai faktas, kurį patvirtins kiekvienas, kas bent kartą vaikščiojo jo senojo miesto sienomis. Tos sienos, beje, yra vienas geriausių dalykų, ką galima padaryti Dubrovnike: aplink visą senąjį miestą eina maždaug dviejų kilometrų ilgio sienos viršūnė, iš kurios atsiveria vaizdai, kuriuos sunku aprašyti žodžiais.
Bet yra ir kita pusė. Dubrovnikas vasarą yra labai perpildytas. Kruiziniai laivai atplukdo tūkstančius turistų per dieną, siauros gatvės tampa neįmanomais spūsčių taškais, o kainos – atitinkamos. Tai nereiškia, kad nereikia važiuoti. Tai reiškia, kad reikia važiuoti protingai.
- Atvykite anksti ryte arba vakare – senasis miestas iki 8 ryto yra beveik tuščias ir visiškai kitoks
- Sienas eikite ryte, ne vidurdienį – karštis ir minios kartu yra tikra kančia
- Apsistokite ne pačiame senajame mieste, o Lapadės rajone ar netoli – pigiau ir ramiau
- Lokrum sala yra vos 15 minučių keltu – ir ten jau visiškai kitokia atmosfera
Paplūdimiai Dubrovnike nėra jo stiprioji pusė – dauguma jų akmeniniai arba betoniniai. Banje paplūdimys yra populiariausias ir turi puikų vaizdą į senąjį miestą, bet tikrų smėlio paplūdimių čia neieškokite. Tam reikia važiuoti kitur.
Hvaras ir Brač – sala ir jos kaimynė
Jei Dubrovnikas yra Kroatijos veidas, tai Hvaras yra jos siela – bent jau ta siela, kuri mėgsta gerai praleisti laiką. Hvaro miestas yra vienas stilingiausių vietų visame Adrijos regione: jachtos uoste, senoji piazza, vienuolynas ant kalvos, lavandos laukai viduje salos. Tai vieta, kur gali išgerti kavą ryte žiūrėdamas į jūrą ir jaustis, kad gyvenimas yra gerai sutvarkytas dalykas.
Tačiau Hvaras taip pat yra brangus. Labai brangus. Kokteiliai uosto kavinėse gali kainuoti tiek, kiek kitur pietūs. Jei biudžetas svarbus – apsvarstykite Starį Gradą toje pačioje saloje: ramesnis, autentiškesnis, pigesnis ir vis tiek nuostabus.
Brač sala, kuri yra netoli, yra žinoma dėl vieno dalyko, kuris tikrai vertas kelionės: Zlatni Rat paplūdimys. Tai tas paplūdimys, kurį matote ant visų Kroatijos nuotraukų – balto smulkaus žvyro liežuvis, kuris keičia formą priklausomai nuo vėjo ir srovių. Jis atrodo fantastiškai iš viršaus (yra puiki apžvalgos vieta), bet ir pačiame paplūdimyje vanduo yra skaidrus ir malonus. Vasarą čia žmonių daug, bet paplūdimys pakankamai didelis, kad visi tilptų.
Praktinis patarimas: į Brač galima patekti keltu iš Splito (apie 50 minučių). Jei planuojate dieną Zlatni Rate, išvykite anksti – parkavimas Bolo miestelyje greitai užpildomas, o iki paplūdimio dar reikia paeiti.
Splitas – miestas, kuriame gyvenimas vyksta imperatoriaus rūmuose
Splitas yra vienas iš tų miestų, kurie sugeba būti ir turistiniu centru, ir tikru gyvenamuoju miestu vienu metu. Diokletiano rūmai – romėnų imperatoriaus rezidencija, pastatyta maždaug 300 metų po Kristaus – šiandien yra ne muziejus, o gyvas miesto kvartalas. Žmonės gyvena tuose senuose rūmuose, restoranai įsikūrę senovinėse kolonadose, naktiniai barai – ten, kur kadaise buvo imperatoriaus miegamieji.
Tai yra Splito magija: istorija čia nėra atskirta stiklu ir apsaugos juosta. Ji yra po kojomis, aplink tave, ir ji kvepia kava ir jūra.
Splitas taip pat yra puikus bazinis miestas, iš kurio galima keliauti:
- Į Hvarą – keltas iš Splito uosto
- Į Brač – taip pat keltu
- Į Trogirą – vos 30 minučių automobiliu, UNESCO paveldas
- Į Plitvicės ežerus – apie 2,5 valandos automobiliu
Paplūdimiai Splite nėra stulbinantys, bet Bačvice yra tikrai vertas apsilankymo – ne tiek dėl paties paplūdimio (jis smulkaus žvyro, gana mažas), kiek dėl atmosferos. Čia žmonės žaidžia picigin – vietinį vandens žaidimą, kuris atrodo kaip kažkas tarp tinklinio ir vandens polo, ir tai yra vienas autentiškiausių dalykų, kuriuos galite pamatyti Kroatijoje.
Plitvicės ežerai – gamta, kuri priverčia nutilti
Gerai, tai nėra paplūdimys. Tai nėra jūra. Bet Plitvicės ežerai yra tokia vieta, kurią praleisti Kroatijoje būtų tikra klaida. UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis nacionalinis parkas yra 16 ežerų sistema, sujungta kriokliais ir mediniais takais virš vandens. Vanduo čia yra tokios spalvos, kurią sunku patikėti – žalsvai mėlynas, skaidrus iki dugno, ir jis keičiasi priklausomai nuo šviesos.
Svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš važiuojant:
- Bilietai perkami internetu iš anksto – vasarą jie išparduodami greitai, ir be bilieto į parką neįleis
- Yra dvi pagrindinės įėjimo vietos – 1 įėjimas (Gornji ežerai) ir 2 įėjimas (Donji ežerai). Dauguma rekomenduoja pradėti nuo 2 įėjimo
- Maudytis ežeruose draudžiama – vanduo yra apsaugotas
- Atvykite anksti – parkas atsidaro 7 ryto, ir pirmosios dvi valandos yra gerokai ramesnės
- Pasiimkite vandens ir užkandžių – viduje restoranai yra, bet brangūs ir eilės ilgos
Plitvicės ežerai yra maždaug viduryje tarp Splito ir Zagrebo, todėl jie puikiai tinka kaip sustojimas keliaujant tarp šių dviejų miestų. Galima ir apsistoti netoli parko – yra keletas viešbučių ir apartamentų, kurie leidžia atvykti pirmą rytą ir išvykti vakare, kai minios išsisklaido.
Istra – Kroatija, kuri primena Italiją
Istra yra pusiasalis šiaurės vakarų Kroatijoje, ir ji yra visiškai kitokia nei likusi šalies dalis. Čia jausite stiprią italų įtaką – architektūroje, maiste, net kalboje (daugelis vietinių kalba ir itališkai). Miesteliai ant kalvų, trufliai, geras vynas, alyvuogių aliejus – tai Istra.
Rovinj yra bene gražiausias Istros miestas: spalvoti namai, siautos gatvės, žvejų valtys uoste, bažnyčia ant uolos viršūnės. Jis atrodo kaip paveikslas, ir tai yra ir jo stiprybė, ir silpnybė – vasarą čia labai daug fotografuojančių turistų. Bet rytais ir vakarais jis yra tikrai nuostabus.
Pula turi vieną iš geriausiai išsilaikiusių romėnų amfiteatrų pasaulyje – jis stovi tiesiai miesto centre ir vasarą jame vyksta koncertai bei kino festivaliai. Tai viena iš tų vietų, kur sėdi 2000 metų senumo arenoje ir klausai muzikos, ir galvoji, kad gyvenimas yra keistas ir nuostabus dalykas.
Istros paplūdimiai yra daugiausia akmeniniai ir uolingi, bet vanduo yra skaidrus ir šiltas. Kamenjak pusiasalis netoli Puros yra gamtos rezervatas su daugybe mažų įlankėlių – kai kurios iš jų prieinamos tik pėsčiomis ar dviračiu, ir tai reiškia, kad jos nėra perpildytos. Tai vienas geriausių dalykų Istroje tiems, kas nori rasti ramų kampelį.
Zadaras ir Šibeniko apylinkės – vidurio Dalmatija be spūsčių
Zadaras dažnai praleidiamas turistų, kurie skuba iš Dubrovniko į Splitą arba atvirkščiai. Ir tai yra jų klaida. Zadaras turi nuostabų senąjį miestą, Šv. Donato bažnyčią (apvalią, romėnų forume pastatytą, visiškai unikalią), ir du dalykus, kurių niekur kitur pasaulyje nėra: jūros vargonai ir Saulės pasisveikinimas.
Jūros vargonai yra instalacija, kur bangos per vamzdžius po promenada sukuria muzikos garsus. Tai skamba keistai, bet realybėje yra hipnotizuojantis efektas – sėdi ant akmenų, kojos kabo virš vandens, ir klausi, kaip jūra groja. Saulės pasisveikinimas šalia yra saulės energija maitinamas šviesos šou saulėlydžio metu. Alfredas Hitchcockas kadaise sakė, kad Zadaras turi gražiausią saulėlydį pasaulyje. Tai galbūt perdėjimas, bet ne labai didelis.
Šibeniko apylinkėse yra du nacionaliniai parkai, kurie verta apsilankymo:
- Krka nacionalinis parkas – panašus į Plitvicę, bet čia galima maudytis (bent jau tam tikrose vietose, nors taisyklės keičiasi – patikrinkite prieš važiuodami). Keltas iš Šibeniko į parką yra vienas gražiausių būdų atvykti
- Kornati salynas – 89 salos, dauguma jų negyvenamos, su kristalinio skaidrumo vandeniu. Galima išsinuomoti valtį arba prisijungti prie organizuotos dienos ekskursijos
Praktiniai dalykai, kurie išgelbės jūsų atostogas
Gerai, dabar apie tuos dalykus, kurie nėra tokie romantiški, bet yra labai svarbūs.
Kada važiuoti: Birželis ir rugsėjis yra aukso viduriukas – vanduo jau šiltas (arba dar šiltas), minios mažesnės, kainos žemesnės. Liepa ir rugpjūtis yra piko sezonas: karšta, daug žmonių, brangu. Jei galite rinktis – rinkitės birželį arba rugsėjį.
Transportas: Kroatijoje automobilis suteikia didžiausią laisvę, ypač jei planuojate keliauti tarp skirtingų regionų. Tačiau vasarą parkavimas populiariose vietose yra tikras galvos skausmas. Keliai yra geros kokybės, greitkeliai – puikūs, bet mokamieji. Tarpmiestiniai autobusai veikia gerai ir yra pigūs – tai gera alternatyva, jei liekate viename regione.
Nakvynė: Apartamentai (privatūs nuomojami butai) yra labai populiarūs Kroatijoje ir dažnai geresnis pasirinkimas nei viešbučiai – pigesni, daugiau erdvės, dažnai su virtuve. Booking.com ir Airbnb abu veikia gerai. Rezervuokite kuo anksčiau – geros vietos vasarą išsiparduoda mėnesiais į priekį.
Maistas ir biudžetas: Venkite restoranų tiesiai prie turistinių lankytinų vietų – jie paprastai yra brangiausi ir ne geriausi. Ieškokite vietų, kur valgo vietiniai. Konoba (tradicinis kroatų restoranas) su šviežia žuvimi, grilinta ant medžio anglių, yra vienas geriausių dalykų, ką galite valgyti Kroatijoje. Kuna buvo Kroatijos valiuta, bet nuo 2023 metų šalis perėjo prie euro – tai palengvina gyvenimą keliautojams iš euro zonos.
Internetas ir ryšys: ES roaming taisyklės galioja Kroatijoje, todėl ES piliečiams nereikia pirkti vietinės SIM kortelės. Interneto ryšys miestuose yra geras, salose – kintantis.
Saugumas: Kroatija yra viena saugiausių Europos turistinių destinacijų. Pagrindinė problema – kišenvagiai populiariose turistinėse vietose, kaip ir bet kur kitur. Standartinės atsargumo priemonės pakanka.
Kai saulė leidžiasi už Adrijos – ką pasiimsite namo
Kroatija yra ta rūšis šalies, kuri netelpa į vieną kelionę. Galite praleisti dvi savaites ir vis tiek jaustis, kad tik subraižėte paviršių – neaplankėte Korčulos, nepabuvote Lastovo saloje, nematėte Pelješaco pusiasalio vynuogynų, neparagavote Makarskos rivjeros paplūdimių.
Ir tai yra gerai. Tai reiškia, kad yra priežastis grįžti.
Jei turite tik savaitę – rinkitės vieną regioną ir pažinkite jį gerai, o ne skraidykite nuo Dubrovniko iki Istros ir atgal. Jei turite dvi savaites – galite sau leisti daugiau. Bet kuriuo atveju, palikite laiko nieko neveikimui: sėdėkite prie jūros, žiūrėkite į vandenį, gerkite vietinį vyną, valgykite žuvį. Kroatija yra ne tik apie tai, ką pamatysite – ji yra apie tai, kaip jausitės.
O jausitės gerai. Tuo galite būti tikri.





