Pradžia / Uncategorized / Kelionė į Kretą: paplūdimiai ir lankytinos vietos

Kelionė į Kretą: paplūdimiai ir lankytinos vietos

Kodėl Kreta vis dar laimi prieš kitas Graikijos salas

Kiekvieną vasarą milijonai žmonių planuoja kelionę į Graikiją ir susiduria su tuo pačiu klausimu – Santorinis, Mykono, ar gal vis dėlto Kreta? Atsakymas, žinoma, priklauso nuo to, ko ieškote, bet jei norite visko vienu metu – paplūdimių, istorijos, gerų valgių, kalnų, tarpeklių ir autentiškos graikų kultūros – Kreta tiesiog neturi konkurentų. Tai didžiausia Graikijos sala, ir jos dydis čia yra privalumas, o ne trūkumas.

Sala yra tokia didelė, kad vienos savaitės tikrai nepakaks. Daugelis keliautojų grįžta čia kelis kartus ir kiekvienąkart atranda kažką naujo – naują paplūdimį, naują kaimelio taverną, naują tarpeklį. Kreta nėra ta vieta, kur atvyksti, pafotografuoji pagrindinius taškus ir išvyksti patenkintas. Čia reikia laiko, noro klaidžioti ir bent minimalaus smalsumo.

Šiame straipsnyje bandysiu surinkti viską, ką verta žinoti prieš pirmą (ar antrą, ar trečią) kelionę į Kretą – nuo geriausių paplūdimių iki lankytinų istorinių vietų, nuo praktinių patarimų iki to, ko tikrai neverta praleisti.

Kreta iš vieno galo į kitą: kaip orientuotis saloje

Pirmiausia reikia suprasti, kad Kreta yra ilga ir siaura sala – apie 260 kilometrų ilgio ir vos 60 kilometrų pločio plačiausioje vietoje. Tai reiškia, kad sala turi labai skirtingus regionus, ir kiekvienas jų turi savo charakterį.

Dauguma turistų atvyksta į Heraklioną – tai didžiausias miestas ir pagrindinis oro uostas. Iš čia lengva pasiekti Knosą ir rytinę salos dalį. Kitas populiarus oro uostas yra Chanija (Chania) – mažesnis, bet labai patogus, jei planuojate leisti laiką vakarinėje Kretoje, kuri daugelio keliautojų laikoma gražiausia salos dalimi.

Sala tradiciškai dalijama į keturis regionus pagal administracinius centrus: Heraklionas, Chanija, Retimnas ir Lasitis. Kiekvienas turi savo paplūdimius, savo istoriją ir savo nuotaiką. Jei turite dvi savaites, galite bandyti apvažiuoti visą salą – tai visiškai realu, ypač jei išsinuomojate automobilį.

Ir čia pat pirmasis praktinis patarimas: automobilį nuomotis būtina. Viešasis transportas Kretoje egzistuoja, bet jis nepasiekia daugelio geriausių paplūdimių ir kaimų. Automobiliu galite sustoti bet kur, pasukti į nematytą keliuką, rasti paplūdimį, kuriame nėra nei vieno turistų autobuso. Tai visiškai keičia kelionės kokybę.

Paplūdimiai, kurie tikrai verti kelionės

Kreta turi šimtus paplūdimių – nuo didžiulių organizuotų su skėčiais ir barais iki visiškai laukinių, kuriuos galima pasiekti tik laipiant per uolas ar plaukiant valtimi. Išvardinti visus neįmanoma, bet yra keletas, kurie tikrai nusipelno atskiro paminėjimo.

Balos paplūdimys (Balos lagoon) vakarinėje Kretoje – tai tikriausiai labiausiai fotografuojama vieta visoje saloje. Turkio spalvos vanduo, rausvas smėlis, laukinė aplinka. Atvykti galima dviem būdais: laivuku iš Kisamos uosto arba automobiliu per labai blogą žvyrkelį (tikrai labai blogą – ne visi automobiliai tinka). Paplūdimys nėra organizuotas, todėl reikia atsivežti vandens ir maisto. Atplaukite anksčiau ryte – apie 10-11 val. čia jau būna pilna žmonių.

Elafonisi – dar vienas ikoninis paplūdimys toje pačioje vakarinėje dalyje. Čia yra nedidelė sala, į kurią galima nueiti pėsčiomis per seklius vandenis. Smėlis tikrai turi rausvą atspalvį dėl susmulkintų kriauklių. Paplūdimys yra organizuotas, yra kavinių ir skėčių nuoma. Vasaros viduryje čia būna labai daug žmonių, todėl rekomenduočiau atvykti anksti ryte arba vakare.

Preveli – unikalus paplūdimys pietinėje Kretoje, prie kurio teka nedidelė upė su palmių giraitė. Tai viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur palmės auga natūraliai. Paplūdimys pasiekiamas arba ilgu pėsčiomis takeliu nuo automobilių stovėjimo aikštelės, arba laivuku iš Agios Galini. Vanduo čia švaresnis nei daugelyje šiaurinės pakrantės paplūdimių.

Seitan Limania – tai tikrai ne paplūdimys masėms. Mažytė įlankėlė su neįtikėtinai mėlynu vandeniu, pasiekiama tik pėsčiomis per uolas. Kelias yra šiek tiek pavojingas, todėl tinkama avalynė būtina. Bet kai nueinate – supranti, kodėl verta. Vieta yra netoli Chanijos oro uosto, todėl daugelis čia sustoja pirmą ar paskutinę kelionės dieną.

Falasarna – ilgas, platus paplūdimys vakarinėje Kretoje su nuostabiais saulėlydžiais. Čia nėra tokios dramatikos kaip Balose ar Elafonisi, bet paplūdimys yra tiesiog malonus, erdvus ir mažiau perpildytas. Šalia yra nedidelė gyvenvietė su tavernomis.

Istorija, kuri tikrai stebina: Knosas ir kiti minojiečių pėdsakai

Kreta yra viena seniausių civilizacijų Europoje gimtinė. Minojiečių kultūra klestėjo čia prieš 4000 metų, ir tai nėra tik skaičiai vadovėlyje – tai galima pajusti ir pamatyti.

Knoso rūmai netoli Heraklio yra privalomas sustojimas. Tai didžiausias bronzos amžiaus archeologinis kompleksas Graikijoje. Rūmai buvo rekonstruoti (ir tai yra diskusijų tema tarp archeologų – rekonstrukcija yra gana agresyvi ir ne visi su ja sutinka), bet dėl to jie yra labai įspūdingi vizualiai. Galite pamatyti freskas, didžiulius sandėlius su pitosais (milžiniškais moliniais indais), sudėtingą kanalizacijos sistemą. Knosas yra tas Labirinto mitas – čia, pasak legendos, gyveno Minotauras.

Praktinis patarimas: atvykite anksti ryte (atidaroma 8 val.), nes vasarą čia būna tiesiog nepakenčiama kaitra ir minios turistų. Gidas nėra būtinas, bet rekomenduočiau bent jau nusipirkti gerą knygą arba parsisiųsti audio gidą – be konteksto Knosą sunku suprasti.

Heraklio archeologijos muziejus yra vienas geriausių Graikijoje ir tikrai vienas geriausių pasaulyje, kai kalbama apie minojiečių artefaktus. Čia saugomos originalios Knoso freskos (Knose matote kopijas), garsiosios faisto diskos, aukso papuošalai. Jei domitės istorija – čia galite praleisti visą dieną.

Faisto rūmai pietinėje Kretoje yra mažiau žinomi nei Knosas, bet daugelio archeologų laikomi autentiškesniais – čia nebuvo tokios agresyvios rekonstrukcijos. Vieta yra nuostabi – rūmų liekanos stovi ant kalvos su panoraminiu vaizdu į Mesaros lygumą. Šalia yra ir Agios Triados vila – nedidelė, bet labai įdomi.

Akrotiri pusiasalis netoli Chanijos turi savo istorinį sluoksnį – čia yra Venecijos laikų vienuolynai ir Antrojo pasaulinio karo memorialai (Kreta buvo viena pirmųjų vietų, kur vokiečiai vykdė oro desantą 1941 metais).

Chanija – miestas, kuriame norisi pasilikti

Jei Kretoje yra vienas miestas, kuriame tikrai verta praleisti bent dvi tris naktis, tai yra Chanija. Tai ne tik turistinis centras – tai gyvas, kvėpuojantis miestas su savo charakteriu.

Senasis miestas su Venecijos uostu yra tiesiog gražus. Čia nėra jokio triuko – seni pastatai, siauros gatvės, švyturys prie uosto, kuris yra vienas labiausiai fotografuojamų vietų Kretoje. Vakare čia vaikšto vietiniai, sėdi kavinėse, gyvena savo gyvenimą – ir tai nėra tik turistų dekoracija.

Chanijos turgus (Agora) – kryžiaus formos pastatas miesto centre – yra puiki vieta pusryčiams ar pietums. Čia galite nusipirkti vietinio sūrio (Kreta gamina puikų feta ir graviera), alyvuogių, medaus, vyno. Pardavėjai yra draugiški ir dažniausiai leidžia ragauti prieš perkant.

Chanijoje yra ir keletas gerų muziejų – Jūrų muziejus Venecijos arsenale yra malonus, ypač jei domitės Kretos jūrų istorija. Archeologijos muziejus, įsikūręs buvusioje Venecijos bažnyčioje, taip pat vertas vizito.

Vakaro programa Chanijoje yra paprasta: pasivaikščiojimas prie uosto, vakarienė vienoje iš tavernų (rekomenduočiau eiti toliau nuo uosto – arčiau uosto kainos didesnės, o kokybė ne visada geresnė), gal taurė vietinio vyno ar raki (stiprus vietinis gėrimas, kurį dažnai dovanoja tavernos pabaigoje).

Samarijos tarpeklis ir kalnų Kreta

Daugelis žmonių Kretą įsivaizduoja kaip paplūdimių ir saulės salą, bet sala turi ir kalnų – ir labai įspūdingų. Lefka Ori (Baltieji kalnai) vakarinėje Kretoje siekia beveik 2500 metrų aukštį ir vasarą yra padengti sniegu tik viršūnėse.

Samarijos tarpeklis yra ilgiausias tarpeklis Europoje – apie 16 kilometrų. Žygis juo yra vienas populiariausių aktyvaus turizmo maršrutų Graikijoje. Tarpeklis prasideda 1200 metrų aukštyje ir baigiasi Agios Rumeli kaimelyje prie jūros. Žygis trunka 4-7 valandas, priklausomai nuo tempo.

Praktiniai dalykai apie Samarijos tarpeklį: tarpeklis atidaromas paprastai gegužės viduryje ir uždaromas spalio pabaigoje (tikslias datas verta patikrinti, nes jos kinta priklausomai nuo oro sąlygų). Įėjimas mokamas. Reikia turėti gerą avalynę – tai tikrai svarbu, nes kelias yra akmeninis ir šlapias. Vandens reikia daug – bent 2 litrai. Iš Agios Rumeli grįžtama laivuku į Chorą Sfakion, o iš ten autobusu atgal į Chanią – tai reikia planuoti iš anksto.

Yra ir kiti, mažiau žinomi tarpekliai Kretoje – Imbros tarpeklis yra trumpesnis ir lengvesnis nei Samarija, bet labai gražus. Aradenos tarpeklis yra skirtas labiau patyrusiem žygeiviam. Jei norite išvengti minių, šie du yra puikios alternatyvos.

Ką valgyti Kretoje ir kur tai daryti

Kretos virtuvė yra atskira tema, kuri nusipelno ilgo straipsnio. Trumpai: čia valgoma labai gerai, ir tai nėra tik graikų virtuvės klišės.

Alyvuogių aliejus – Kreta gamina vieną geriausių pasaulyje. Vietiniai jį pilsto ant visko ir niekada nesigaili. Jei perkate suvenyrą, butelis gero vietinio alyvuogių aliejaus yra geriausia idėja.

Dakos – paprastas, bet nuostabus patiekalas: džiovintas miežinis duonos pagrindas, apipiltas alyvuogių aliejumi, su pomidorais, feta ir rūgštynėmis. Tai Kretos atsakas į bruschetta, ir jis laimi.

Boureki – Chanijos regiono specialybė: cukinijų ir bulvių pyragas su myzithra sūriu ir mėtomis. Skamba paprastai, bet yra labai skanu.

Apaki – rūkyta kiauliena, marinuota su actu ir prieskoniais. Tai vietinis delikatesai, kurį sunku rasti už Kretos ribų.

Raki (arba tsikoudia) – vietinis stiprus gėrimas, distiliuotas iš vynuogių išspaudų. Tavernose dažnai dovanojamas nemokamai pabaigoje. Geramas mažais gurkšneliais, dažnai kartu su mažu užkandžiu.

Kur valgyti? Pagrindinis patarimas – eikite ten, kur valgo vietiniai. Jei restorano meniu yra tik anglų kalba ir prie durų stovi žmogus, kviečiantis vidun – tai turistų spąstai. Ieškokite vietų, kur meniu yra graikų kalba (arba bent jau graikų kalba pirmiausia), kur viduje sėdi vietiniai šeimos su vaikais, kur nėra nuotraukų ant meniu.

Kai saulė nusileidžia ir sala pasakoja savo istorijas

Kreta nėra sala, kurią galima suprasti per savaitę. Čia yra kažkas, kas sunkiai apibūdinama – kažkoks sunkumas, gelmė, kurią jaučiate vaikščiodami tarp minojiečių rūinų ar sėdėdami mažoje kaimo tavernoje, kur senis groja lyra (tai tradicinis Kretos instrumentas, ne harfa) ir visi aplink šoka.

Kretietiška kultūra yra labai stipri ir gyva – žmonės čia didžiuojasi savo sala, savo maistu, savo muzika. Tai nėra poza turistams – tai tikra. Ir tai jaučiama.

Jei galiu duoti vieną paskutinį patarimą – neplanavimas yra geriausias planas Kretoje. Žinoma, reikia rezervuoti nakvynę iš anksto (ypač vasarą), reikia žinoti, kur norite nuvykti. Bet palikite bent kelias dienas be plano. Sėskite į automobilį ir važiuokite ten, kur veda kelias. Sustokite prie mažo kaimo, užeikite į kavinę, išgerkite kavą, pakalbėkite su žmonėmis. Dažnai būtent tokie momentai – ne Balos lagūna, ne Knosas – lieka atmintyje ilgiausiai.

Kreta yra sala, į kurią grįžtama. Ir tai, manau, yra geriausias jos įvertinimas.