Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Turku ir apylinkėse Suomijoje

Ką aplankyti Turku ir apylinkėse Suomijoje

Turku – miestas, kuris nepretenduoja būti sostinė, bet ir nereikia

Yra tokių miestų, kurie nesistengia tavęs sužavėti iš pirmo žvilgsnio. Turku – kaip tik toks. Pirma reakcija gali būti: „Na, gerai, miestelis kaip miestelis.” Bet tada atsitinka kažkas keisto – pradedi vaikščioti siauromis gatvelėmis prie upės, užsuki į kurią nors kavinę, kurioje vietiniai geria kavą ir skaito laikraščius, ir supranti, kad čia kažkas yra. Kažkas autentiška, neperdaryta turistams, gyva.

Turku – seniausias Suomijos miestas, buvusi šalies sostinė, universiteto miestas, jūrinis uostas. Jis turi tą retą savybę – čia gali praleisti savaitę ir vis tiek rasti ką naujo. Arba gali atvykti dviems dienoms ir išvažiuoti su jausmu, kad pamatei tikrąją Suomiją, ne tą, kurią rodo turistiniuose bukletuose.

Šiame straipsnyje – ne sausas lankytinų vietų sąrašas, o tikras vadovas, ką verta pamatyti, kur eiti, ko nepraleisti ir kaip išnaudoti Turku kaip bazę kelionėms po apylinkes.

Turku pilis – ne tik akmenys ir istorija

Jei esi tas žmogus, kuris pilių paprastai vengia, nes „visos jos vienodos” – Turku pilis gali pakeisti tavo nuomonę. Arba bent jau suteikti gerą pretekstą praleisti kelis valandas prie upės žiočių.

Pilis buvo pradėta statyti XIII amžiuje ir per šimtmečius tapo viena svarbiausių Skandinavijos gynybinių struktūrų. Tai nėra ta rūšis pilies, kuri atrodo kaip dekoracija – ji masyviai, solidžiai stovi prie Aurajoki upės žiočių, ir kai prieini arčiau, supranti, kad čia tikrai kažkas vyko. Karų, intrigų, kalinių, karalių vizitų.

Viduje – puikiai įrengtas istorinis muziejus. Ir tai nėra tas tipinis muziejus su stendais ir tekstais, kuriuos skaityti nesinori. Čia galima vaikščioti per autentiškas patalpas, matyti rekonstruotas viduramžių gyvenimo scenas, o kai kuriose salėse net jauti tą keistą šaltį, kuris ateina ne tik iš akmeninių sienų.

Praktinis patarimas: bilietai kainuoja apie 12-15 eurų suaugusiems, bet jei turi Suomijos muziejų kortelę (Museum Card), įėjimas nemokamas. Ši kortelė atsipirks, jei planuoji lankytis keliuose muziejuose per kelionę – ji veikia daugiau nei 300 muziejų visoje Suomijoje. Piliai skirti bent 2-3 valandas, ne mažiau.

Aurajoki upės krantai – miesto širdis

Turku gyvenimas vyksta prie upės. Tai nėra metafora – tai tiesiogine prasme tiesa. Aurajoki upė eina per miesto centrą, ir abu jos krantai yra ta vieta, kur miestas kvėpuoja.

Vasarą čia stovi eilė laivų-restoranų ir barų, pritvirtintų prie kranto. Vietiniai juos vadina tiesiog „laivais”, ir tai yra vienas tų dalykų, kurie Turku skiria nuo bet kurio kito Suomijos miesto. Galima sėdėti ant denio, gerti šaltą alų, žiūrėti į upę ir galvoti, kad gyvenimas yra gana geras daiktas. Ypač vasarą, kai saulė nusileisti nenori iki pat vidurnakčio.

Žiemą krantai atrodo kitaip – ramiau, beveik melancholiškai, bet vis tiek gražiai. Kai kurie laivai dirba ir šaltuoju sezonu, siūlydami šiltą prieglobstį ir karštą sriubą.

Krantais galima tiesiog vaikščioti – nuo pilies pusės iki miesto centro ir toliau. Pakeliui rasite senų sandėlių, paverstos į galerijas ir kavinukės, nedidelius parkus, tiltus, nuo kurių atsiveria gražūs vaizdai. Tai vienas tų pasivaikščiojimų, kurie neplanuojami, bet tampa kelionės momentu, kurį prisimeni ilgiausiai.

Rekomendacija: jei esi Turku vasarą, vakare apie 7-8 val. eik prie upės. Atmosfera tuo metu yra geriausia – žmonės baigė darbą, visi atsipalaidavę, muzika, juokas, saulė dar aukštai. Tai tikras Turku.

Turku katedra ir Vanhavanha miesto dalis

Turku katedra – ne tik bažnyčia, bet ir simbolis. Ji stovi miesto centre nuo XIII amžiaus ir yra oficialiai laikoma Suomijos nacionaline šventove. Tai reiškia, kad čia vyksta svarbiausi valstybiniai religiniai renginiai, čia palaidoti svarbūs istoriniai veikėjai, čia Suomija saugo dalį savo atminties.

Architektūriškai ji nėra pati efektingiausia – ne Kelno katedra, ne Notre-Dame. Bet ji turi tą ramią, solidžią orumą, kuris būdingas visai Suomijai. Viduje verta apžiūrėti koplyčias, senas epitafijas, ir jei leidžia laikas – užlipti į bokštą, iš kurio atsiveria geras vaizdas į miestą.

Aplink katedrą – Vanha Suuri Tori (Senoji Didžioji Aikštė) ir aplinkinės gatvės, kuriose galima pajusti miesto istorinį sluoksnį. Čia nėra tiek daug turistinių suvenyrų parduotuvių, kiek galėtum tikėtis – ir tai yra gerai. Miestas nėra perparduotas.

Netoliese – Turku universiteto pastatai, kurie suteikia miestui tą akademinę energiją. Studentai čia yra visur, ir tai daro miestą gyvesnį, labiau pulsavusį nei daugelis panašaus dydžio Suomijos miestų.

Naantali – mažas miestelis, kuriame laikas sulėtėja

Apie 15 kilometrų nuo Turku centro yra Naantali – ir tai yra viena tų vietų, kurias reikia pamatyti, net jei neplanuoji. Ypač vasarą.

Naantali senamiestis yra vienas geriausiai išsilaikiusių medinės architektūros pavyzdžių visoje Suomijoje. Spalvoti mediniai namukai, siauros gatvelės, gėlės languose, jūros uostas su buriniais laivais – tai atrodo kaip kažkokia Skandinavijos pasakų iliustracija, bet tai tikra vieta, kurioje gyvena tikri žmonės.

Naantali taip pat žinoma kaip Muminų miestas – čia yra „Muumimaailma” (Muminų pasaulis), teminis parkas Kailo saloje, skirtas visų pirma vaikams, bet tiesą sakant, suaugusieji čia irgi randa savo džiaugsmą. Jei esi Tove Jansson gerbėjas arba tiesiog nori suprasti, kodėl suomiai taip myli Muminukus – tai privalomos vietos.

Praktinis patarimas: į Naantali iš Turku galima nuvažiuoti autobusu (apie 30 min.) arba vasarą – laivu per Archipelago jūrą. Laivo kelionė kainuoja daugiau ir trunka ilgiau, bet tai yra patirtis savaime. Jei turi laiko – rinkis laivą bent viena kryptimi.

Naantalyje verta tiesiog vaikščioti be plano. Užeiti į kurią nors kavinę prie uosto, valgyti šviežią suomišką pyragą su kava, žiūrėti į laivus. Tai vienas tų dienų, po kurių grįžti į viešbutį ir galvoji: „Štai dėl ko ir keliauju.”

Archipelago jūra – kai vanduo tampa keliu

Turku regiono tikroji paslaptis – ne mieste, o aplink jį. Archipelago jūra, esanti tarp Suomijos žemyninės dalies ir Åland salų, yra vienas didžiausių salynų pasaulyje. Kalbame apie tūkstančius salų, salelių, uolų, kurios išsibarsčiusios po jūrą taip, kad žemėlapis atrodo kaip kažkas atsitiktinai išpilta.

Kelionė per šį archipelagą yra patirtis, kurią sunku aprašyti žodžiais. Keltai, kurie kerta šias salas, sustoja mažuose uostuose, kur gyvena kelios dešimtys žmonių, kur vienintelė parduotuvė atidaryta tik vasarą, kur žvejai vis dar žvejoja taip, kaip žvejojo jų seneliai.

Yra kelios populiarios maršrutų galimybės:

  • Archipelago kelias (Saariston rengastie) – žiedinis maršrutas automobiliu ir keltais per pagrindines salas. Galima važiuoti kelias dienas, nakvoti mažuose viešbučiuose ar B&B salose.
  • Keltas į Åland salas – iš Turku uosto reguliariai plaukia keltai į Mariehamnį, Åland salų sostinę. Tai jau atskira kelionė, bet labai verta.
  • Vienos dienos ekskursijos laivu – iš Turku uosto galima išplaukti į artimiausias salas ir grįžti tą pačią dieną.

Archipelago jūra yra ypač graži birželio-rugpjūčio mėnesiais, bet rugsėjis taip pat turi savo žavesio – mažiau turistų, rudeniški spalvų žaidimai, ramus vanduo.

Svarbus patarimas: jei planuoji kelionę automobiliu per archipelagą, iš anksto rezervuok vietą kelte. Vasaros sezonu keltai gali būti pilni, ypač savaitgaliais. Rezervacija internetu paprastai galima per Finferries svetainę.

Rauma – UNESCO paveldas už valandos kelio

Jei esi Turku ir turi papildomą dieną – važiuok į Raumą. Tai apie 90 kilometrų į šiaurę, valandos kelionė autobusu ar automobiliu, ir tai yra vienas geriausių dienos išvykų pasirinkimų visame regione.

Rauma turi vieną didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių medinės architektūros senamiesčių Šiaurės Europoje. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše ji yra nuo 1991 metų – ir tai nėra formalumas. Kai vaikštai Rauma senamiesčiu, supranti, kodėl. Šimtai medinių namų, dauguma jų – XVIII-XIX amžiaus, dažyti ryškiomis spalvomis, puikiai prižiūrėti, gyvenami iki šiol.

Tai nėra muziejus po atviru dangumi – čia žmonės gyvena, dirba, vaikšto su šunimis. Ir tai yra geriausia dalis. Miestas nėra konservuotas, jis tiesiog toks yra.

Rauma taip pat žinoma dėl nėrinių – čia yra sena nėrinių pynimo tradicija, ir kasmet vasarą vyksta nėrinių festivalis, į kurį suvažiuoja žmonės iš viso pasaulio. Jei pataikosi tuo metu – tikrai verta pamatyti.

Mieste yra keli geri restoranai ir kavinės, kur galima pietauti prieš grįžtant į Turku. Rekomenduočiau ieškoti vietų, kurios siūlo tradicinę suomišką virtuvę – žuvies patiekalus, ruginę duoną, vietinį alų.

Kai Turku tampa namais, o ne tik stotelė

Yra du būdai keliauti. Pirmas – bėgti per vietas, fotografuoti, pažymėti sąraše ir važiuoti toliau. Antras – apsistoti, pajusti miesto ritmą, tapti jo dalimi bent kelioms dienoms. Turku yra tas miestas, kuris atlygina už antrą pasirinkimą.

Praktiškai kalbant: Turku yra puiki bazė visam Suomijos pietvakarių regionui. Iš čia per dieną galima pasiekti Helsinkį (traukiniu apie 2 valandas), Tampere (apie 1,5 valandos), Raumą, Naantalį, archipelago salas. Tai reiškia, kad galima apsistoti vienoje vietoje ir kasdien daryti skirtingas išvykas.

Dėl apgyvendinimo – Turku turi viską nuo hostelių iki dizaino viešbučių. Jei nori kažko ypatingo, ieškok viešbučių prie upės – kai kurie iš jų yra įsikūrę senuose pastatuose su puikiais vaizdais į Aurajoki. Kainos paprastai žemesnės nei Helsinkyje, o kokybė – tokia pati arba geresnė.

Maistas Turku yra neįvertintas. Miestas turi gerą restoranų sceną – nuo tradicinės suomių virtuvės iki azijietiškų restoranų, kurie stebina savo kokybe. Turgaus hale (Kauppahalli) galima rasti šviežių produktų, vietinių sūrių, žuvies, duonos – ir tai yra viena tų vietų, kurią verta aplankyti ne tik dėl maisto, bet ir dėl atmosferos.

Turku nėra tas miestas, apie kurį grįžęs pasakosi draugams su didžiuliu entuziazmu iš karto. Bet praėjus kelioms savaitėms, kai prisimeni kelionę, staiga supranti, kad Turku momentai – tas vakaras prie upės, ta kelionė laivu per archipelagą, tas pasivaikščiojimas Naantali gatvelėmis – yra tie, kurie liko. Ir tai, manau, yra geriausias komplimentas, kurį galima pasakyti apie miestą.