Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Zakopanesoje Lenkijoje

Ką aplankyti Zakopanesoje Lenkijoje

Zakopanė – ne tik slidinėjimas

Jei manai, kad Zakopanė – tai tik žiemos kurortas, kur lenkai važiuoja slidinėti ir gerti karštos arbatos su avietėmis, labai klysti. Šis nedidelis miestelis Tatros kalnų papėdėje yra vienas iš tų retų vietų, kur galima atvykti bet kuriuo metų laiku ir kaskart rasti kažką naujo. Vasarą čia knibžda žygeiviams, rudenį – fotografams, norintiems pagauti tą auksinę šviesą tarp kalnų viršūnių, o žiemą – na, žiemą čia tiesiog magija.

Zakopanė yra maždaug 100 kilometrų į pietus nuo Krokuvos, ir daugelis keliautojų ją laiko puikia dienos išvyka. Bet aš tau patarsiu kitaip – apsistok bent dvi ar tris naktis. Vienos dienos tikrai nepakaks, jei nori pajusti šio miestelio charakterį, o ne tik perbėgti per pagrindinę gatvę ir nusipirkti suvenyrų.

Krupówki gatvė – turistinis centras, kurio neverta ignoruoti

Taip, Krupówki yra turistinė. Taip, čia pilna suvenyrų parduotuvių, kur parduodamas tas pats oscypek sūris ir mediniai magnukai. Bet tai nereiškia, kad reikia ją praleisti pro šalį. Ši pėsčiųjų gatvė yra Zakopanės širdis, ir čia vyksta visas gyvenimas – nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties.

Krupówki gatvėje tikrai verta sustoti ir paragauti oscypek – tai tradicinis rūkytas avių pieno sūris, kurį čia gamina pagal senų senovę. Jį dažnai parduoda tiesiai gatvėje, kepamą ant grotelių, su spanguolių uogiene. Skamba keistai, bet tai vienas iš tų skonių, kurie ilgai išlieka atmintyje. Kaina – apie 5-8 zlotų už gabalėlį, tai yra maždaug 1-2 eurai.

Taip pat atkreipk dėmesį į architektūrą. Zakopanės stilius – tai unikalus medinės architektūros žanras, kurį XIX amžiaus pabaigoje sukūrė architektas Stanisław Witkiewicz. Jis norėjo sukurti autentišką lenkišką stilių, paremtą Podhale regiono tradicijomis. Rezultatas – puošnūs mediniai namai su stačiais stogais ir raižiniais. Krupówki gatvėje galima pamatyti ne vieną tokį pastatą.

Morskie Oko – ežeras, dėl kurio verta prakaituoti

Jei Zakopanėje darysi tik vieną dalyką – tegul tai būna žygis į Morskie Oko. Šis kalnų ežeras yra vienas gražiausių visoje Lenkijoje, ir tai nėra tuščias reklaminis teiginys. Ežeras sėdi tarp uolėtų kalnų kaip tamsus veidrodis, atspindintis dangų ir aplinkinius šlaitus.

Kelias iki Morskie Oko prasideda nuo Palenica Białczańska stovėjimo aikštelės. Nuo čia iki ežero – apie 9 kilometrai viena kryptimi. Kelias nėra labai sunkus – tai daugiau tvirtas žvyrkelis nei kalnų takas, todėl čia gali eiti praktiškai kiekvienas, net su vaikais. Žygis trunka apie 2-2,5 valandos viena kryptimi.

Jei nenori eiti pėsčiomis, gali pasamdyti arkliais traukiamą vežimą – tai tradicinis būdas pasiekti ežerą, kurį naudoja jau daugiau nei šimtą metų. Bet sąžiningai pasakysiu – žygis pėsčiomis yra daug malonesnis, nes galima sustoti, fotografuoti ir tiesiog mėgautis aplinka.

Praktinis patarimas: Atvyk kuo anksčiau ryte. Vasarą iki 10 valandos ryto čia jau pilna žmonių, o stovėjimo vietos greitai baigiasi. Geriausia atvykti 7-8 valandą ryto – tada turėsi beveik visą taką sau.

Gubałówka – panorama be didelių pastangų

Ne visi keliautojams reikia įveikti kalnus pėsčiomis. Gubałówka kalnas siūlo nuostabią panoramą į Tatros kalnus, o patekti ten galima funikulieriumi – tai senas, bet vis dar veikiantis kalnų tramvajus, kuris veikia nuo 1938 metų. Važiavimas trunka vos kelias minutes, bet vaizdas iš viršaus – neįkainojamas.

Iš Gubałówkos viršūnės matyti visa Zakopanė apačioje ir Tatros kalnai horizonte. Tai viena iš tų vietų, kur net ir skeptiški fotografai išsitraukia telefonus ir pradeda fotografuoti. Ypač gražu anksti ryte, kai kalnai dar apgaubti rūku, arba saulėlydžio metu.

Viršuje yra keletas restoranų ir kavinių, kur galima valgyti tradicinį lenkišką maistą su vaizdu į kalnus. Rekomenduoju paragauti żurek – tai rūgštaus rugių raugo sriuba su kiaušiniu ir dešra. Šalta dieną tai yra tiesiog tobulas maistas.

Funikulieriaus bilietas kainuoja apie 20-25 zlotų į abi puses (apie 5-6 eurai). Veikia kasdien, bet žiemą gali būti trumpesnės darbo valandos, todėl verta patikrinti iš anksto.

Zakopanės stilius – architektūra kaip meno forma

Jau minėjau Zakopanės architektūrą, bet jai tikrai verta skirti daugiau dėmesio. Stanisław Witkiewicz sukurtas stilius yra toks unikalus, kad dabar jis oficialiai vadinamas „Zakopanės stiliumi” ir yra laikomas vienu iš nedaugelio originalių lenkiškų architektūros stilių.

Geriausias būdas susipažinti su šia architektūra – apsilankyti Willa Koliba. Tai pirmasis pastatas, pastatytas pagal Witkiewicz’iaus principus, 1892 metais. Dabar čia įsikūręs Zakopanės stiliaus muziejus, kur galima pamatyti originalius baldus, dekoratyvinius elementus ir sužinoti daugiau apie šio stiliaus istoriją. Muziejus nedidelis, bet labai informatyvus – apsilankymas trunka apie valandą.

Taip pat verta apsilankyti Jaszczurówka koplyčioje – tai nedidelė medinė koplyčia, pastatyta 1908 metais, kuri laikoma vienu iš gražiausių Zakopanės stiliaus pavyzdžių. Ji stovi šiek tiek atokiau nuo centro, bet kelias iki jos eina per gražų mišką, todėl pasivaikščiojimas pats savaime yra malonus.

Tatros nacionalinis parkas – kur baigiasi miestas ir prasideda laukinė gamta

Zakopanė yra tiesiogiai prie Tatros nacionalinio parko sienos, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl čia verta atvykti. Parkas siūlo dešimtis takų – nuo lengvų pasivaikščiojimų iki rimtų kalnų žygių, kuriems reikia patirties ir tinkamos įrangos.

Be jau minėto Morskie Oko, populiarūs takai yra:

  • Dolina Kościeliska – graži slėnio atkarpa su uolomis, urvais ir upeliuku. Lengvas takas, tinkamas šeimoms su vaikais. Ilgis apie 4 kilometrai viena kryptimi.
  • Dolina Chochołowska – ilgesnis slėnis, garsus pavasarį žydinčiais krokusais. Vasarą čia galima aplankyti tradicinę kalnų fermą ir paragauti šviežio avių pieno produktų.
  • Rysy viršūnė – tai jau rimtas žygis, skirtas patyrusiems keliautojams. Rysy yra aukščiausia Lenkijos viršūnė (2499 m), ir žygis iki jos trunka visą dieną. Bet vaizdas iš viršaus – neapsakomas.

Svarbu žinoti: Tatros nacionaliniame parke reikia mokėti įėjimo mokestį – apie 6 zlotų per dieną (maždaug 1,5 euro). Tai simbolinė suma, bet kai kurie lankytojai nustebsta, neradę to informacijos iš anksto.

Kur valgyti ir kur nakvoti – praktinis vadovas

Zakopanėje maisto pasirinkimas yra platus, bet kokybė labai skiriasi. Pagrindinė Krupówki gatvė yra pilna restoranų, kurie orientuoti į turistus ir atitinkamai – ne visada siūlo geriausią kokybę už pinigus. Geriau ieškoti vietų šiek tiek toliau nuo pagrindinės gatvės.

Keletas konkrečių rekomendacijų:

  • Karczma Zapiecek – tradicinis lenkiškas restoranas su autentiška atmosfera. Čia galima paragauti visų klasikinių Podhale regiono patiekalų – kwaśnica sriubos, keptų bulvių su sūriu, tradicinių mėsos patiekalų.
  • Gazdowo Kuźnia – šiek tiek brangiau, bet maistas tikrai geras. Ypač rekomenduoju jų kalnietišką lėkštę su įvairiais sūriais ir rūkyta mėsa.
  • Gatvės maistas prie Krupówki – oscypek su uogiene, grzaniec (karštas vynas su prieskoniais) žiemą, ir šviežiai kepti obwarzanki (tradiciniai riestainiai).

Dėl nakvynės – Zakopanėje yra visko, nuo pigių hostelių iki prabangių viešbučių. Bet mano rekomendacija būtų apsistoti tradiciniame pensjonat – tai mažas šeimyninis viešbutis, dažnai įsikūręs tradiciniame mediniame name. Toks apgyvendinimas suteikia daug autentiškesnę patirtį nei didelis viešbutis, ir dažnai kaina yra panaši arba net mažesnė. Kaina už kambarį dviem žmonėms prasideda nuo maždaug 150-200 zlotų (35-50 eurų) per naktį.

Kai Zakopanė tampa tikra – už turistinių takų ribų

Zakopanė kartais sulaukia kritikos, kad ji per daug turistinė, per daug komercinė, kad tikroji kalnų kultūra čia jau seniai prarastas. Ir iš dalies tai tiesa – Krupówki gatvė vasarą gali priminti pramogų parką. Bet tai tik paviršius.

Jei nori pamatyti tikrąją Zakopanę, reikia šiek tiek pasistengti. Aplankyk Tatra muziejų – jis yra šiek tiek toliau nuo centro, bet čia saugoma tikroji regiono istorija, tradiciniai drabužiai, įrankiai, ir dokumentuojama, kaip šis regionas keitėsi per šimtmečius. Muziejus yra vienas iš geriau sutvarkytų Lenkijoje, ir apsilankymas tikrai vertas laiko.

Taip pat verta pasivaikščioti po senesnius miestelio rajonus, toliau nuo centro. Ten vis dar galima rasti tradicinių medinių namų, kuriuose gyvena tikri zakopaniečiai, o ne turistų parduotuvės. Rytais kai kuriose gatvėse galima pamatyti vietinius gyventojus tradiciniais Podhale regiono drabužiais – tai nėra spektaklis turistams, tai tiesiog jų kasdienybė.

Zakopanė yra ta vieta, kuri atsiveria tik tiems, kas neskuba. Atvyk be griežto plano, leisk sau pasiklysti šoninėse gatvėse, užeik į pirmą patikusią kavinę, pakalbink vietinį žmogų. Tatros kalnai stovės ir rytoj, bet ta atsitiktinė pokalbis su senu kalnietiu prie kavinės staliuko – to nepakartosite.