Kodėl šiaurė, o ne pietūs?
Dauguma žmonių, išgirdę žodį „Tenerifė”, iškart įsivaizduoja pietinę salos dalį – didžiulius viešbučių kompleksus, baltas smėlio paplūdimius ir amžiną saulę. Ir nenuostabu, nes būtent ten nukreipiami didžioji dalis turistų srautų. Tačiau tie, kurie bent kartą ryžosi važiuoti į šiaurę, grįžta su visiškai kitokia nuomone apie šią salą.
Šiaurinė Tenerifės dalis yra žalesnė, drėgnesnė, istoriškesnė ir, drįsčiau sakyti, autentiškesnė. Čia gyvenimas vyksta ne pagal turistų tvarkaraštį, o pagal saviems ritmus. Turgūs, seni miesteliai, vulkaniniai kraštovaizdžiai, vynuogynai ir žvejų kaimeliai – visa tai sudaro mozaiką, kurią verta sudėlioti pačiam.
Žinoma, šiaurėje oras kaprizingesnis. Debesys dažnai kabina virš kalnų, o kai kuriais metų laikais lietus čia visai neretenybė. Bet tai ir suteikia šiai daliai tą žalumą, tą gyvybę, tą kvapą, kurio pietuose tiesiog nėra. Jei esate pasiruošę šiek tiek nuspėti orą ir atiduoti širdį tikrajai Tenerifei – šiaurė jūsų laukia.
Santa Kruso de Tenerife – miestas, kurį dažnai praeina pro šalį
Salos sostinė Santa Kruso de Tenerife dažniausiai tarnauja kaip tranzito taškas – žmonės atvyksta į oro uostą, persėda į autobusą ir važiuoja toliau. Tai didžiulė klaida. Miestas turi charakterį, istoriją ir gyvybę, kurios nereikia ieškoti giliai.
Pradėkite nuo Plaza de España – centrinės aikštės, kuri buvo visiškai pertvarkyta ir dabar atrodo kaip modernus urbanistinis sprendimas su baseinu-fontanu, atspindinčiu dangų. Šalia – Auditorium de Tenerife, architekto Santiago Calatravos suprojektuotas pastatas, kuris atrodo lyg iš kito pasaulio. Net jei neturite bilieto į jokį spektaklį, verta tiesiog ateiti ir pasėdėti šalia.
Muziejų mėgėjams – Museo de la Naturaleza y el Hombre yra tikras lobis. Čia saugomi Gančų (originalių Tenerifės gyventojų) mumijų kolekcija ir daugybė eksponatų, pasakojančių apie salos istoriją iki ispanų užkariavimo. Bilietai nėra brangūs, o ekspozicija – tikrai įspūdinga.
Praktinis patarimas: Santa Kruse verta praleisti bent vieną dieną. Pasivaikščiokite po Rambla de Santa Cruz – žaliąją bulvarą su skulptūromis, užsukite į vieną iš tradicinių barų paragauti papas arrugadas su mojo padažu ir tiesiog stebėkite, kaip gyvena tikri tenerifeniečiai.
La Laguna – miestas, kuris pelnė UNESCO pripažinimą
Vos keliolika minučių nuo sostinės tramvajumi ir jūs jau kitame pasaulyje. San Cristóbal de La Laguna – tai pirmasis neįtvirtintas ispaniškas kolonijinis miestas, tapęs UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi. Ir tai nėra tuščias titulas.
Miestas buvo įkurtas 1496 metais ir ilgą laiką buvo salos sostinė. Jo gatvių tinklas ir urbanistinė struktūra vėliau tapo modeliu daugeliui Lotynų Amerikos miestų. Tai reiškia, kad vaikščiodami La Lagunos senamiesčiu, jūs iš tikrųjų matote architektūrą ir planavimą, kuris turėjo įtakos visam žemynui.
Katedra, daugybė bažnyčių, spalvingi kolonijiniai namai su mediniais balkonais – visa tai sudaro nuostabų vizualinį foną. Bet La Laguna nėra tik muziejus po atviru dangumi. Čia yra universitetas, todėl miestas pilnas jaunimo, kavinių, knygynų ir meno galerijų. Vakare gatvės atgyja visiškai kitaip nei dieną.
Rekomenduočiau ateiti šeštadienio rytą – tada veikia nedidelis turgus, kur galite rasti vietinių produktų, rankdarbių ir tiesiog pajusti miesto pulsą. Ir nepamirškite užsukti į Convento de Santa Catalina – vienuolyną, kuriame vienuolės pro grotas parduoda savo pagamintus saldumynus. Tai vienas iš tų keistų ir nuostabių dalykų, kurie įstringa atmintyje.
Teide iš šiaurės pusės – visai kitoks žvilgsnis
Teide – aukščiausias Ispanijos kalnas ir vienas iš labiausiai lankomiausių vulkanų pasaulyje. Dauguma turistų važiuoja į jį iš pietų pusės, per Las Cañadas del Teide nacionalinį parką. Tai geras maršrutas, bet šiaurinė pusė siūlo kažką kitokio.
Važiuodami per La Orotava slėnį ir kylant į viršų, jūs matote Teide tokį, kokį jį matė vietiniai šimtmečius – iškylantį virš žalių terasų, vynuogynų ir miškų. Kontrastas tarp žalumos apačioje ir vulkaninės dykumos viršuje yra tiesiog stulbinantis.
Jei planuojate kopti į patį viršūnę (3718 m), reikia iš anksto gauti leidimą – jis nemokamas, bet būtina rezervuoti per oficialią Ispanijos nacionalinių parkų svetainę. Leidimų skaičius per dieną ribotas, todėl planuokite bent kelias savaites iš anksto. Kopimas į viršūnę be leidimo draudžiamas ir tikrinamas.
Alternatyva – funikulierius, kuris pakyla iki 3555 metrų. Bet ir čia yra niuansas: funikulierius dažnai sustoja dėl vėjo ar debesų, todėl prieš važiuodami pasitikrinkite jo darbo statusą oficialiai svetainėje. Nusivylimų buvo ne vienas.
Jei norite pamatyti Teide saulėtekio metu – tai tikrai verta. Bet tam reikia arba nakvoti parke esančioje prieglaudoje (Refugio Altavista), arba keltis labai anksti ir važiuoti naktį. Saulėtekis nuo viršūnės yra vienas iš tų vaizdų, kurie keičia perspektyvą.
Puerto de la Cruz – kurortas su siela
Jei pietuose yra Playa de las Américas su savo blizgučiais ir diskotekom, tai šiaurėje analogiškas, bet visiškai kitoks kurortas yra Puerto de la Cruz. Šis miestas buvo populiarus dar tada, kai pietiniai kurortai neegzistavo – čia atvykdavo britų aristokratai ir europiečiai ieškodami malonaus klimato ir egzotiško kraštovaizdžio.
Tas istorinis sluoksnis vis dar juntamas. Senamiestis su siauromis gatvėmis, seni viešbučiai, žvejų uostas ir Plaza del Charco – centrinė aikštė su milžiniškais medžiais, po kuriais sėdi vietiniai žaidžiantys kortomis. Tai ne scena turistams, tai tikras gyvenimas.
Paplūdimiai čia kitokie nei pietuose – vulkaniniai, juodo smėlio arba dirbtiniai. Garsiausias yra Playa Jardín, suprojektuotas menininko César Manrique – juodas smėlis, subtropiniai augalai ir vandenyno bangos. Estetiškai tai galbūt gražiausias paplūdimys saloje, nors maudytis čia gali būti sudėtingiau dėl bangų.
Taip pat verta aplankyti Loro Parque – vieną geriausių zoologijos sodų Europoje. Žinau, žinau – zoologijos sodai kelia etinių klausimų, bet šis parkas aktyviai dalyvauja rūšių išsaugojimo programose ir yra tikrai aukšto lygio. Jei keliaujate su vaikais, tai beveik privaloma stotelė.
La Orotava – slėnis ir miestelis, kuris atima žadą
La Orotava yra vienas iš tų vietų, apie kuriuos sunku kalbėti nepervertinant. Miestelis įsikūręs stačiame šlaite virš derlingojo La Orotava slėnio, ir vaizdas į Teidę iš čia yra tiesiog klasikinis – tas, kurį matote ant atvirukų ir reklaminiuose plakatuose.
Pats miestelis – tai kolonijinės architektūros pavyzdys su puikiai išlaikytais namais, mediniais balkonais ir gėlių puoštomis terasomis. Casa de los Balcones yra bene žinomiausia vieta – namas su tradiciniais kanarietiškais mediniais balkonais, kuriame dabar veikia muziejus ir suvenyrų parduotuvė. Tai viena iš tų vietų, kur fotografuojate kiekvieną kampą.
Birželio mėnesį La Orotava tampa ypač ypatinga – per Corpus Christi šventę gatvės išklojamos sudėtingais kilimais iš gėlių ir vulkaninių uolienų. Tai vienas gražiausių tradicinių festivalių visoje Ispanijoje ir tikrai vertas specialios kelionės.
Slėnis apačioje – tai žemės ūkio kraštovaizdis, kuris nesikeičia šimtmečiais. Bananų plantacijos, vynuogynai, daržai – visa tai drėkinama vandens, ateinančio iš kalnų. Jei turite automobilį, pravažiuokite per slėnį lėtai ir sustokite kur norite – kiekvienas posūkis atidengia naują vaizdą.
Anaga kalnai – laukinė šiaurės rytų paslaptis
Anaga Rural Park – tai vieta, kurią dauguma turistų visiškai praeina pro šalį, ir tai yra jų didelė klaida. Šiaurės rytiniame salos kampe esantys Anaga kalnai yra vienas seniausių geologinių darinių Kanarų salose ir namai vienam iš rečiausių ekosistemų Europoje – laurisilva miškui.
Laurisilva – tai reliktinis subtropinis miškas, kuris kadaise dengė didžiąją dalį Europos ir Šiaurės Afrikos, bet dabar išlikęs tik Makaronezijoje (Kanarų saloms, Azorų saloms ir Madeirai). Vaikščiodami per šį mišką, jūs iš tikrųjų keliaujate laiku – šie medžiai, samanos ir paparčiai atrodo taip, kaip atrodė prieš milijonus metų.
Takų čia daug, skirtingo sudėtingumo. Pradedantiesiems rekomenduočiau maršrutą nuo Cruz del Carmen – čia yra lankytojų centras, kur galite gauti žemėlapį ir informaciją. Patyrusiems žygiautojams – maršrutai į Chamorga arba į Punta del Hidalgo pakrantę.
Svarbus praktinis patarimas: Anaga kalnuose dažnai būna rūkas ir drėgnas oras, net kai visoje saloje šviečia saulė. Pasiimkite vandeniui atsparų sluoksnį, patogius batus ir vandens. Telefonų ryšys kai kuriose vietose yra silpnas arba jo visai nėra, todėl atsisiųskite žemėlapius į telefoną iš anksto – programėlė Maps.me arba AllTrails čia labai praverčia.
Pakeliui galite sustoti mažuose kaimeliuose, kurie atrodo lyg sustojęs laikas. Taganana – vienas iš jų, įsikūręs stačiame šlaite su nuostabiu vaizdu į vandenyną. Čia yra keletas barų, kur galite paragauti vietinio vyno ir paprastų, bet skanių patiekalų.
Kai šiaurė tampa namais – praktiniai žingsniai prieš kelionę
Šiaurinė Tenerifė nėra ta vieta, kur galite atvykti be jokio plano ir tikėtis, kad viskas susidėlios savaime. Ne todėl, kad ji sudėtinga – tiesiog ji atlygina tuos, kurie šiek tiek pasiruošia.
Transportas: TITSA autobusų tinklas yra gana geras ir apima daugumą vietų, bet kai kurios vietos – ypač Anaga kalnuose – pasiekiamos tik automobiliu. Automobilį nuomotis šiaurėje apsimoka, ypač jei planuojate kelias dienas. Kainų palyginimui naudokite Rentalcars.com arba Discover Cars – dažnai rasite geresnių pasiūlymų nei tiesiogiai pas nuomos kompanijas.
Nakvynė: Puerto de la Cruz siūlo plačiausią pasirinkimą – nuo pigių hostelių iki istorinių viešbučių. La Laguna yra puiki bazė, jei norite tyrinėti sostinę ir apylinkes. Jei norite tikro kaimo potyrio – ieškokite casa rural tipo nakvynės La Orotava slėnyje ar Anaga kalnų papėdėje.
Maistas: šiaurėje valgykite ten, kur valgo vietiniai. Ieškokite restoranų su žodžiu guachinche iškaboje – tai tradiciniai vietiniai restoranai, dažnai įsikūrę vyndarių namuose, kur patiekiamas paprastas, bet autentiškas maistas ir vietinis vynas. Jie dažnai neturi interneto svetainių ir ne visada priima korteles, bet tai tik prideda autentiškumo.
Geriausias laikas: šiaurė gražiausia pavasarį (kovo–gegužės mėn.) ir rudenį (rugsėjo–lapkričio mėn.). Vasarą čia taip pat malonus oras, bet daugiau turistų. Žiema – ramiausia, bet kai kurios kalnų vietos gali būti uždarytos dėl oro sąlygų.
Šiaurinė Tenerifė nėra tobula – čia nėra to amžino saulės garantavimo, kurį žada pietai, čia reikia šiek tiek daugiau pastangų ir noro išeiti iš komforto zonos. Bet būtent dėl to ji ir yra tokia ypatinga. Tai sala, kurią reikia užsitarnauti, ir kuri atsilygina su kaupu – vaizdais, skoniais, istorijomis ir jausmu, kad pamatėte kažką tikro, o ne tik turistinę dekoracij.





