Katanija – miestas, kuris nepalieka abejingų
Jei kada nors svajojote apie Siciliją, greičiausiai įsivaizdavote Palermą su jos arabiškomis arkomis arba Taorminą su nuostabiu Etnos vaizdu. Katanija dažnai lieka šešėlyje – ir visiškai be reikalo. Šis miestas yra vienas iš labiausiai nustebinančių Italijos vietų, kuriose teko lankytis. Jis triukšmingas, chaotiškas, kvepia žuvimi ir apelsinais vienu metu, o jo gatvės pasakoja istorijas, kurių nerasite jokiame vadove.
Katanija stovi prie pat Etnos – didžiausio aktyvaus ugnikalnio Europoje – papėdės, ir tai lemia viską: architektūrą, charakterį, net žmonių temperamentą. Miestas buvo sunaikintas 1693 metų žemės drebėjimo ir iš esmės atstatytas iš naujo, naudojant vulkaninę lavos akmenį. Todėl čia viskas yra tamsiai pilka, beveik juoda, bet kažkaip labai elegantiškai. Barokiniai pastatai iš bazalto atrodo kaip kažkokia gotikos ir pietų Italijos džiaugsmo mišinys – keista, bet veikia.
Šiame straipsnyje papasakosiu, ką tikrai verta pamatyti Katanijoje, kur valgyti, kaip orientuotis mieste ir kodėl čia reikėtų praleisti bent dvi pilnas dienas, o ne tiesiog sustoti keliui į Taorminą.
Piazza del Duomo – miesto širdis su dramatiška istorija
Kiekvienas Sicilijos miestas turi savo centrinę aikštę, bet Katanijos Piazza del Duomo yra kažkas ypatingo. Pirmiausia – fontanas su drambliu. Taip, marmurinis dramblys su obelisko ant nugaros. Tai Katanijos simbolis, vadinamas Liotru, ir vietiniai jį myli kaip nieką kitą. Pasak legendos, dramblys buvo magiškas gyvūnas, kuriuo jodinėjo vietos burtininkas. Tikra istorija, žinoma, kiek prozaiškesnė – tai romėnų laikų skulptūra, kuriai XVIII amžiuje pridėtas egiptiečių obeliskas. Bet legenda skamba geriau.
Pačioje aikštėje stovi Katanijos katedra – Cattedrale di Sant’Agata – miesto globėjai skirtas paminklas. Šventoji Agata Katanijoje yra ne tik religinė figūra, ji yra kultūrinis reiškinys. Kiekvienų metų vasarį vyksta didžiulė šventė jos garbei, kuri trunka kelias dienas ir pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Jei turite galimybę pataikyti į šį laikotarpį – tikrai verta, nors viešbučiai tada kainuoja dvigubai.
Katedros vidus yra gana santūrus palyginti su išore, bet čia palaidotas kompozitorius Vincenzo Bellini – Katanijos garsiausias sūnus. Jo kapas yra tikras piligrimystės objektas muzikos mylėtojams. Prie kapo visada gėlių.
Praktinis patarimas: Aikštėje yra daug kavinių su terasomis, bet kainos jose yra turistinės. Jei norite gerai išgerti kavos ir suvalgyti tikrą sicilietišką granita con brioche pusryčiams, eikite į šonines gatves – ten tas pats, bet perpus pigiau.
La Pescheria – žuvų turgus, kuris yra tikras spektaklis
Jei Katanijoje reikėtų rekomenduoti vieną vietą, kuri geriausiai atspindi miesto dvasią, tai būtų La Pescheria – žuvų turgus, veikiantis kiekvieną rytą (išskyrus sekmadienį) nuo maždaug 7 iki 14 valandų. Tai nėra turgus turistams. Tai tikras, veikiantis, triukšmingas, kvapnus ir neįtikėtinai gyvas vieta, kur katanijiečiai perka maistą.
Turgus įsikūręs žemiau aikštės lygio, tarsi duobėje – tai buvęs uosto kanalas. Stalai lenkiasi nuo žuvies, aštuonkojų, ežiukai, midijų, krevečių ir visko, ką galima ištraukti iš Viduržemio jūros. Pardavėjai šaukia, derasi, kviečia, kartais net dainuoja. Tai tikras Pietų Italijos teatro spektaklis, ir įėjimas nemokamas.
Šalia žuvies yra daržovių ir mėsos skyriai, kur galima rasti siciliečių virtuvės ingredientų: kapario uogų, džiovintų pomidorų, pistacijų iš Bronte (tai yra šalia Katanijos ir yra pistacijų sostinė), migdolų, įvairių sūrių.
Ką daryti turguje:
- Ateikite anksti – iki 10 valandų, kai viskas šviežia ir pardavėjai dar energingi
- Nefotografuokite žmonių be leidimo – kai kurie pardavėjai to nemėgsta, bet daugelis sutiks su šypsena
- Paragaukite šviežių jūros gėrybių – kai kurie staliukai siūlo jas iš karto ten pat, su citrina
- Nusipirkite pistacijų – čia jos kokybiškesnės ir pigesnės nei suvenyrų parduotuvėse
Via Etnea ir barokinė architektūra – pasivaikščiojimas per istorijos sluoksnius
Via Etnea yra pagrindinė Katanijos gatvė, einanti tiesiai nuo centro link ugnikalnio. Iš tiesų, jei žiūrėsite tiesiai į šiaurę, matysite Etną – ypač aiškiai ankstyvą rytą arba po lietaus, kai oras švaresnis. Tai kažkaip keistai primena, kur esate.
Gatvė yra pėsčiųjų zona ir čia koncentruojasi didžioji dalis miesto komercinės veiklos: parduotuvės, kavinės, gelateria, restoranai. Bet svarbiausia – architektūra. Katanija po 1693 metų žemės drebėjimo buvo atstatyta beveik iš naujo, ir architektas Giovanni Battista Vaccarini sukūrė miestą, kuris dabar yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše (kartu su kitais Sicilijos barokiniais miestais).
Eidami Via Etnea, nepraeisite pro Palazzo Biscari – gražiausią privačią barokinę rezidenciją Katanijoje. Rūmai vis dar priklauso Paternò Castello šeimai, bet kai kurias dalis galima aplankyti ekskursijų metu. Verta paskambinti iš anksto arba patikrinti tvarkaraštį internete, nes aplankymo galimybės ribotos.
Taip pat rekomenduočiau užsukti į Monastero dei Benedettini di San Nicolò l’Arena – vienuolyną, kuris yra vienas didžiausių benediktinų vienuolynų Europoje. Dabar jame įsikūrusi Katanijos universiteto humanitarinių mokslų fakultetas. Galima apsilankyti ekskursijų metu, ir vidaus kiemai bei freskos tikrai verti laiko.
Etna – ugnikalnio patirtis, kurią sunku aprašyti žodžiais
Katanija be Etnos yra kaip Neapolis be Vezuvijaus – techniškai įmanoma, bet kažko labai trūksta. Ugnikalnio ekskursija yra beveik privaloma, jei jau esate mieste. Klausimas tik – kaip tai padaryti protingai.
Yra keletas variantų. Paprasčiausias – organizuota ekskursija iš Katanijos, kuri paprastai kainuoja 50-80 eurų ir apima transportą, gidą ir kabinos bilietą. Tai patogiausia, bet mažiausiai lankstu. Antras variantas – nuvažiuoti traukiniu iki Nicolosi arba Zafferana Etnea ir tada savarankiškai. Trečias – išsinuomoti automobilį ir važiuoti patiems.
Kabininis keltuvas (Funivia dell’Etna) pakelia iki maždaug 2500 metrų aukščio. Nuo ten galima eiti pėsčiomis arba samdyti visureigį su gidu iki aukštesnių krateriaus zonų (apie 2900-3000 metrų). Į patį viršų (3357 m) be specialaus leidimo ir gido neįleidžia – ir teisingai, nes ten tikrai pavojinga.
Svarbūs praktiniai dalykai apie Etną:
- Imkite šiltus drabužius net vasarą – viršuje gali būti 10-15 laipsnių šalčiau nei apačioje
- Batai turi būti uždari ir patvarūs – lavos akmenys aštrios ir nelygūs
- Tikrinkite oro prognozes ir ugnikalnio aktyvumo lygį prieš vykdami – kartais maršrutai uždaromi
- Geriausias laikas – rytas, kol debesys dar nepakilo
- Jei turite galimybę, pasirinkite dieną po lietaus – vaizdai neįtikėtini
Asmeniškai man labiausiai įsiminė ne pats krateris, o kelias į viršų – juodi lavos laukai, ant kurių auga pirmieji augalai, raudonai rudos spalvos dirvožemis, o tolumoje – mėlyna jūra. Tai atrodo kaip kita planeta.
Siciliečių virtuvė Katanijoje – kur ir ką valgyti
Sicilija apskritai yra vienas geriausių maisto regionų Italijoje, o Katanija turi savo specifinius patiekalus, kurių kitur nerasite arba rasite, bet ne tokius. Čia reikia kalbėti apie keletą dalykų.
Pirmiausia – arancini. Tai ryžių rutuliai su įdaru, apkepti riebaluose. Katanijoje jie tradiciškai būna ovalios formos (ne apvalios kaip Palermoje) ir vadinami arancino vyriška forma – tai vienas iš tų siciliečių ginčų, kurie trunka dešimtmečius. Geriausius arancini Katanijoje galima rasti kepyklose ir gatvės maisto kioske – ieškokite vietų, kur eilė ilgiausia.
Antra – pasta alla Norma. Tai Katanijos išradimas, pavadintas Bellini operos garbei. Makaronai su pomidorų padažu, keptu baklažanu ir sūdytu ricotta sūriu. Skamba paprastai, bet kai padaryta gerai – tai vienas geriausių dalykų, ką galima suvalgyti Italijoje. Kiekvienas restoranas Katanijoje turi šį patiekalą, bet kokybė skiriasi.
Trečia – granita. Tai ne ledai ir ne sorbetas – tai kažkas tarp. Siciliečių granita yra smulkiai susmulkinto ledo su natūraliais vaisių ar migdolų sirupais derinys. Tradiciškai valgoma su šilta brioche duonele pusryčiams. Skamba keistai, bet veikia tobulai. Geriausios granita Katanijoje – su pistacijomis arba migdolais.
Konkretūs restoranai ir vietos:
- Trattoria de Fiore – šeimyninis restoranas netoli turgaus, puiki pasta alla Norma ir jūros gėrybės
- Osteria Antica Marina – šalia žuvų turgaus, šviežia žuvis, rezervuokite iš anksto
- Savia – kepykla Via Etnea, veikianti nuo 1897 metų, geriausios granita ir arancini mieste
- Bet kuris staliukas turguje ryte – šviežiausios jūros gėrybės su citrina ir baltu vynu
Praktinė informacija – kaip planuoti kelionę į Kataniją
Katanija turi savo tarptautinį oro uostą – Aeroporto di Catania-Fontanarossa – kuris yra vienas judriausių Sicilijos oro uostų. Iš Vilniaus tiesioginių skrydžių nėra, bet su persėdimu Romoje, Milane ar Varšuvoje galima pasiekti per 4-6 valandas. Ryanair ir Wizz Air reguliariai siūlo nebrangias opcijas.
Oro uostas yra tik 5 kilometrai nuo centro – galima nuvažiuoti autobusu (linija Alibus, kainuoja apie 4 eurus), taksi (apie 15-20 eurų) arba išsinuomoti automobilį tiesiai oro uoste.
Dėl apgyvendinimo – rekomenduočiau apsistoti istoriniame centre, netoli Piazza del Duomo. Taip eisite pėsčiomis į visas pagrindines vietas. Automobilas centre yra labiau problema nei pagalba – gatvės siauros, parkavimas sudėtingas. Jei planuojate ekskursijas po apylinkes (Etna, Taormina, Sirakūzai), automobilį galima išsinuomoti vienai dienai.
Geriausias laikas lankytis – balandis-birželis arba rugsėjis-spalis. Vasarą (liepa-rugpjūtis) Katanija yra labai karšta – 35-40 laipsnių – ir pilna turistų. Žiema yra rami ir gana šilta (15-18 laipsnių), bet kai kurios vietos dirba sutrumpintu grafiku.
Kalba – italų. Sicilietiškas dialektas yra gana specifinis, bet standartinė italų kalba veikia visur. Anglų kalbą supranta jaunesni žmonės ir tie, kurie dirba turizmo sektoriuje. Vyresnio amžiaus katanijiečiai angliškai dažnai nekalba, bet gestų kalba ir šypsena sprendžia daugelį situacijų.
Apylinkės, kurios vertos dienos kelionės
Katanija yra puikus bazinis miestas, iš kurio galima pasiekti daug įdomių vietų per vieną dieną. Tai vienas iš argumentų, kodėl verta čia apsistoti ilgiau nei vienai nakčiai.
Taormina yra vos 50 kilometrų į šiaurę. Tai galbūt gražiausias miestelis Sicilijoje – ant kalno, su graikų teatru ir nuostabiu Etnos vaizdu. Galima nuvažiuoti traukiniu (apie 1,5 valandos) arba autobusu. Taormina yra labai turistinė ir brangi, bet verta bent vienos dienos.
Sirakūzai yra apie 60 kilometrų į pietus. Senovinis graikų miestas su nuostabiu archeologijos parku, kur stovi vienas geriausiai išsilaikiusių graikų teatrų pasaulyje. Ortigijos sala – senovinis miestas jūroje – yra viena romantiškiausių vietų visoje Italijoje.
Bronte – mažas miestelis Etnos šlaituose, žinomas kaip pistacijų sostinė. Jei mėgstate pistacijas (o kas jų nemėgsta?), tai yra piligrimystės vieta. Čia galima nusipirkti pistacijų pastos, aliejaus, šokolado su pistacijomis ir visko, ką tik galima įsivaizduoti.
Noto ir Ragusa – barokiniai miestai į pietus, UNESCO sąraše. Jei domitės architektūra, tai yra privaloma. Ragusa Ibla ypač įspūdinga – miestas ant uolos, su siauromis gatvelėmis ir nuostabiais vaizdais.
Kai Etna dūmija ir saulė leidžiasi – Katanija, kurią prisimeni
Katanija nėra ta vieta, kuri iš karto pavergia. Ji reikalauja šiek tiek laiko ir noro pamatyti daugiau nei paviršių. Pirmą dieną ji gali pasirodyti per triukšminga, per chaotiška, per nešvari. Bet antrą dieną, kai jau žinai, kur eiti pusryčių, kai turgaus pardavėjai pradeda tave atpažinti, kai supranti, kad tas juodas akmuo visur aplinkui yra ne niūrumas, o ugnikalnio dovana – tada miestas atsiskleidžia visai kitaip.
Katanija yra vieta, kur gyvenimas vyksta gatvėje. Vakarai čia prasideda vėlai – apie 21-22 valandą žmonės tik pradeda rinktis prie restoranų. Naktys yra ilgos ir garsios. Rytai prasideda su granita ir brioche, ir niekas neskuba. Tai Pietų Italijos ritmas, kurį arba priimi, arba ne.
Jei planuojate Sicilijos kelionę ir galvojate, ar verta skirti Katanijai laiko – atsakymas yra taip. Ne vietoj Palermo ar Taorminos, bet kartu su jomis. Arba net vietoj jų, jei norite pamatyti Siciliją tokią, kokia ji yra iš tikrųjų – ne tik gražią, bet ir tikrą. Su visomis jos prieštaromis, su Etna fone, su žuvų turgumi ryte ir ilgais vakarienės pokalbiais tamsiai pilkose gatvėse, kur kiekvienas akmuo turi savo istoriją.





