Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Bolonijoje italijoje

Ką aplankyti Bolonijoje italijoje

Bolonija – miestas, kurio niekas nesitiki taip pamėgti

Jei pasakysite draugams, kad vykstate į Boloniją, tikėtina, kad sulauksite klausimo: „O kodėl ne Roma? Kodėl ne Florencija?” Ir tai suprantama. Bolonija retai atsiduria pirmoje vietoje italų miestų sąrašuose, nors turėtų. Šis miestas Emilijos-Romanijos regione yra vienas tų retų vietų, kur universiteto miestelio energija susipina su viduramžių architektūra, o gatvės kvepia ne tik istorija, bet ir tikrai geru maistu. Ne veltui italai Boloniją vadina La Grassa – Riebalioji, arba La Dotta – Išmintingoji, arba La Rossa – Raudonoji. Trys pravardės, trys charakterio bruožai, vienas miestas.

Buvau Bolonijoje du kartus ir abu kartus išvažiavau su jausmu, kad dar nespėjau visko pamatyti. Tai tas tipas miesto, kuris neblykšta po pirmojo apsilankymo – priešingai, kaskart randi naują kampelį, naują osteriją, naują istoriją.

Piazza Maggiore – miesto širdis, kuri tikrai plaka

Kiekvienas Bolonijoje pradeda nuo Piazza Maggiore, ir tai visiškai teisinga. Ši aikštė nėra turistinė dekoracija – ji yra gyva. Vakare čia renkasi studentai, senjorai, šeimos su vaikais. Žmonės sėdi ant laiptų, kažkas groja gitarą, kažkur toliau kažkas ginčijasi apie futbolą. Tai tikras italų viešasis gyvenimas, ne spektaklis turistams.

Aikštėje dominuoja Šv. Petronijaus bazilika – viena didžiausių gotikos bažnyčių Italijoje. Fasadas nebaigtas, ir tai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keistai – apačioje marmuras, viršuje pliki raudoni plytų mūrai. Bet kai sužinai istoriją, viskas susidėlioja į vietą: bažnyčia buvo pradėta 1390 metais ir turėjo pranokti net Šv. Petro baziliką Romoje. Vatikanas, suprantama, to neleido. Taigi fasadas liko nebaigtas, bet vidus – tikras stebuklas. Viduje yra meridiano linija – saulės laikrodis, nutiesta 1655 metais astronomo Giovanni Cassini. Saulės spindulys per skylutę lubose krenta ant grindų ir rodo tikslų laiką. Tai vienas tų dalykų, kurį pamatęs supranti, kad žmonės visais laikais buvo genialūs.

Praktinis patarimas: į baziliką įeiti nemokama, bet jei norite pamatyti kai kurias šonines koplyčias, reikia nedidelio mokesčio. Ateikite ryte – apie 9-10 val., kol dar nėra minios.

Dvi bokštai – Bolonijos simbolis ir šiek tiek adrenalino

Asinelli ir Garisenda bokštai stovi šalia vienas kito ir atrodo šiek tiek absurdiškai – du kreivi viduramžių bokštai miesto centre. XII amžiuje Bolonijoje buvo daugiau nei šimtas tokių bokštų – turtingos šeimos statė juos kaip statuso simbolius. Kuo aukštesnis bokštas, tuo galingesnė šeima. Šiandien išlikę tik du, bet jie pasakoja visą tą istoriją.

Asinelli bokštas – aukštesnis, apie 97 metrus – yra atviras lankytojams. Laiptai siauri, mediniai, šiek tiek girgždantys. Kyla 498 laipteliai. Tai nėra pasivaikščiojimas silpnaširdžiams – vidury kylimo pradedi abejoti savo sprendimu. Bet kai pasiekiate viršų ir atsiveria Bolonijos panorama su raudonais stogais, oranžiniais bokštais ir tolumoje mėlynuojančiais Apeninų kalnais – visas tas kvėpavimo trūkumas akimirksniu pamirštamas.

Garisenda bokštas – žemesnis ir labiau pasvyręs – nėra atviras visuomenei, bet galite jį apžiūrėti iš išorės. Dante Alighieri jį paminėjo „Dieviškojoje komedijoje”. Tai jau kažkas.

Praktinis patarimas: bilietai į Asinelli bokštą kainuoja apie 5 eurus. Rekomenduoju pirkti iš anksto internetu, ypač vasarą – eilės gali būti ilgos. Ir neikite su dideliu kuprine – viduje labai ankšta.

Portikai – Bolonijos unikalumas, įrašytas į UNESCO sąrašą

Jei yra vienas dalykas, dėl kurio Bolonija skiriasi nuo visų kitų Italijos miestų, tai portikai. Šie dengti arkų koridoriai driekiasi per visą miestą – iš viso apie 40 kilometrų. 2021 metais jie buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir tai visiškai nustebino daugelį žmonių, kurie net nežinojo, kad tokie portikai egzistuoja.

Portikų idėja kilo viduramžiais – pirkliai ir amatininkai norėjo išplėsti savo parduotuves į gatvę, bet miesto taisyklės to neleido. Sprendimas? Pastatyti antrą aukštą, išsikišantį virš gatvės, o apačioje palikti atvirą erdvę. Taip atsirado portikai – pusiau privati, pusiau vieša erdvė. Šiandien jie yra Bolonijos gyvenimo dalis: lietuje galite vaikščioti nesušlapę, vasarą – neprisidegti saulėje.

Ilgiausias portikų maršrutas veda į San Luca šventovę – 3,5 kilometro, 666 arkos, 15 minutių važiavimo nuo centro. Tai ne tik architektūrinis stebuklas, bet ir tikra piligriminė kelionė – pažodžiui, nes portikai buvo pastatyti XVI amžiuje, kad tikintieji galėtų pasiekti šventovę nepriklausomai nuo oro. Šventovė stovi ant Guardia kalvos ir siūlo nuostabų vaizdą į miestą. Galite eiti pėsčiomis (apie 45 minutes į viršų) arba važiuoti funikulieriumi – abu variantai verti dėmesio.

Universiteto rajonas ir studentiška Bolonija

Bolonijoje veikia seniausias universitetas pasaulyje – įkurtas 1088 metais. Tai ne legenda, tai faktas. Ir šis universitetas iki šiol formuoja miesto charakterį. Apie 85 000 studentų miestas, kuriame gyvena 400 000 žmonių – tai reiškia, kad beveik kiekvienas penktas žmogus gatvėje yra studentas. Tai jaučiasi.

Via Zamboni gatvė yra universiteto rajono stuburas. Čia knibžda studentai, knygynai, pigūs barai, grafičiai ant sienų. Tai ne turistinis rajonas – tai tikras gyvenimas. Vakare čia vyksta aperitivo kultūra: nuo apie 18 iki 21 valandos barai siūlo pigų gėrimą su nemokamu užkandžių bufetiuku. Tai vienas geriausių būdų valgyti Bolonijoje neišleidžiant daug pinigų – už 5-8 eurus gausite kokteilį ir galėsite prisikrauti lėkštę su sūriais, mėsomis, bruschetta ir kitais skanėstais.

Universiteto pastate galite apžiūrėti Anatomijos teatrą (Teatro Anatomico) – XVII amžiaus amfiteatrą, kuriame buvo atliekamos viešos žmogaus kūno skrodimo demonstracijos. Medinės tribūnos, dramblio kaulo skulptūros, lubų freskos – viskas išlikę beveik originalioje būklyboje. Tai viena iš tų vietų, kurios tikrai palieka įspūdį.

Maisto turgus ir bolonietiškas maistas – rimtas reikalas

Bolonija yra Italijos gastronomijos sostinė. Ne Roma, ne Milanas, ne Neapolis – Bolonija. Čia gimė bolonietiškas padažas (ragù alla bolognese), mortadela, tortellini, tagliatelle. Ir jei manote, kad žinote, kaip atrodo bolonietiškas padažas, nes valgėte jį kažkur kitur – pamiršite viską, kai paragausite tikrojo.

Mercato di Mezzo – miesto maisto turgus Via Clavature gatvėje – yra puiki vieta pradėti pažintį su vietiniu maistu. Čia galite paragauti mortadelos, parmigiano reggiano, prosciutto di Parma, aceto balsamico. Kai kurie stendai siūlo degustacijas. Tai ne pigiausia vieta, bet kokybė atitinka kainą.

Jei norite tikro boloniečių patyrimo, ieškokite osteria tipo restoranų – mažų, šeimyninių, be prašmatnių dekoracijų. Čia paprastai nėra angliško meniu, padavėjai gali nekalbėti angliškai, bet maistas bus autentiškas. Rekomenduoju ieškoti tokių vietų Via Pescherie Vecchie arba Via Augusto Righi gatvėse.

Ką būtinai reikia paragauti:

  • Tagliatelle al ragù – ne spageti bolognese, o tagliatelle. Tai svarbu. Bolonijoje spageti su mėsos padažu tiesiog neegzistuoja.
  • Tortellini in brodo – maži įdaryti koldūnai sultinyje. Skamba paprastai, skonis – nepaprastas.
  • Mortadela – vietinė dešra, nieko bendro su tuo, ką pardavinėja supermarkete.
  • Tigelle – maži apvalūs duoneliai, kepami ant specialių plokštelių, dažniausiai patiekiami su sūriu ir kumpiu.

Pinacoteca Nazionale ir menas, kuris nustebins

Bolonija nėra pirmoje eilėje, kai kalbama apie Italijos meno muziejus, bet tai nereiškia, kad čia nėra ko žiūrėti. Pinacoteca Nazionale Via delle Belle Arti gatvėje yra vienas tų muziejų, kuriuos aplankote be didelių lūkesčių ir išeinate nustebinti.

Kolekcijoje – daugiau nei 400 kūrinių, daugiausia iš XIV-XVIII amžių. Bolonijos tapybos mokykla buvo viena įtakingiausių Italijoje, ir čia galite tai pamatyti. Carracci šeimos darbai, Guido Reni, Guercino – vardai, kurie galbūt nieko nesako, bet paveikslai kalba patys už save. Muziejus nėra didžiulis, tad galite apžiūrėti viską per 2-3 valandas nepavargę.

Praktinis patarimas: muziejus uždarytas pirmadieniais. Bilietas kainuoja apie 6 eurus. Pirmą sekmadienį kiekvieną mėnesį – nemokamas įėjimas.

Šalia muziejaus yra Accademia di Belle Arti – meno akademija, kuri veikia nuo 1710 metų. Kartais čia vyksta studentų parodos, į kurias galima patekti nemokamai. Verta pasitikrinti programą prieš atvykstant.

Kada vykti, kur apsistoti ir kiti praktiniai dalykai

Bolonija veikia visus metus, bet geriausi mėnesiai – balandis-birželis ir rugsėjis-spalis. Vasarą (liepa-rugpjūtis) miestas ištuštėja – studentai išvyksta, daug vietinių restoranų uždaryti atostogoms, o karštis gali būti tikrai nemalonus. Žiema – rami, kartais rūkana, bet labai autentiška. Kalėdiniai turgūs Bolonijoje yra puikūs.

Dėl apgyvendinimo: miestas nėra labai didelis, tad apsistojus centre galima visur eiti pėsčiomis. Geriausi rajonai – Centro Storico (istorinis centras) arba šalia Via Indipendenza. Vengti reikėtų vietų toli nuo centro – transportas nėra labai patogus.

Keletas praktinių pastabų:

  • Bolonija turi gerus traukinių ryšius su Milanu (apie 1 val.), Florencija (apie 35 min. greituoju traukiniu), Roma (apie 2 val.). Tai puiki bazė kelionėms po Italiją.
  • Mieste yra oro uostas, bet jis mažas – dauguma pigių skrydžių skrenda į Milaną ar Romą.
  • Sekmadieniais daug parduotuvių ir kai kurie restoranai uždaryti – planuokite atitinkamai.
  • Boloniečiai kalba mažiau angliškai nei romėnai ar florentiečiai. Keletas itališkų frazių tikrai pravers.
  • Dviračiai – populiarus transporto būdas. Galima išsinuomoti ir pajusti miestą kaip vietinis.

Bolonija – miestas tiems, kurie nori daugiau nei nuotraukos

Yra miestų, kuriuos aplankote, nusifotografuojate ir išvykstate patenkinti. Bolonija nėra toks miestas. Čia reikia laiko – ne skubėti nuo paminklo prie paminklo, o sėdėti portikų šešėlyje su espresso, klausytis italų kalbos aplink, valgyti lėtai ir su malonumu, pasiklysti siaurose gatvėse be tikslo.

Bolonija yra miestas, kuris nepretenduoja būti gražiausias ar įspūdingiausias. Jis tiesiog yra – autentiškas, gyvas, šiek tiek nerūpestingas. Čia nėra tiek daug turistų, kad jaustumėtės kaip muziejaus lankytojas, bet yra pakankamai istorijos ir kultūros, kad kiekviena diena būtų pilna. Trijų dienų tikrai pakanka, kad susipažintumėte su miestu. Bet greičiausiai norėsite daugiau.

Ir dar vienas dalykas: jei išvykstate iš Bolonijos neparagavę tikrų tagliatelle al ragù – grįžkite. Tai ne rekomendacija. Tai privaloma programa.