Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Sankt Peterburge per savaitgalį

Ką aplankyti Sankt Peterburge per savaitgalį

Miestas, kuris niekada nesibaigia

Sankt Peterburgas yra vienas iš tų miestų, kuriuos galima lankyti kelis kartus ir kiekvieną kartą atrasti kažką naujo. Bet jei turite tik savaitgalį – du, gal tris dienas – tai nereiškia, kad turėsite pasitenkinti tik paviršutinišku žvilgsniu. Tiesiog reikia žinoti, kur eiti ir ko nedaryti.

Šis miestas buvo statytas kaip Rusijos „langas į Europą”, ir tai jaučiama kiekviename žingsnyje. Barokiniai rūmai, kanalai, kurie primena Veneciją, ir ta specifinė šiaurinė šviesa, kuri vasarą beveik niekada nenusileidžia – visa tai kartu sukuria atmosferą, kurią sunku apibūdinti žodžiais. Geriau tiesiog nuvykti ir pamatyti patiems.

Tačiau prieš pakuojant lagaminą, verta žinoti keletą dalykų, kurie padės išnaudoti kiekvieną valandą. Sankt Peterburgas yra didžiulis – didesnis nei atrodo žemėlapyje – ir be minimalaus plano galima praleisti pusę dienos vien tik važiuojant iš vienos vietos į kitą.

Ermitažas: kaip neišprotėti nuo grožio ir minios

Pradėkime nuo to, ko niekaip negalima praleisti. Ermitažas yra vienas didžiausių muziejų pasaulyje, ir tai nėra tuščias reklaminis teiginys. Čia saugoma daugiau nei tris milijonai eksponatų – nuo senovės Egipto artefaktų iki impresionistų tapybos. Jei bandytumėte pažiūrėti į kiekvieną eksponatą bent po vieną sekundę, prireiktų daugiau nei mėnesio.

Taigi, kaip elgtis su tokiu kolosu per savaitgalį? Pirmiausia – neplanuokite viską pamatyti. Tai yra pati dažniausia klaida, kurią daro turistai. Vietoj to, pasirinkite du ar tris skyrius, kurie jus labiausiai domina, ir skirkite jiems pakankamai laiko.

  • Jei domina Vakarų Europos tapyba – eikite tiesiai į trečią aukštą, kur kabina Rembrandtas, Rubensas ir prancūzų impresionistai.
  • Jei norite pamatyti pačius rūmus – Žiemos rūmų interjerai patys savaime yra šedevras. Jordano laiptai, Malachito salė, Herbų salė – tai verta daugiau laiko nei bet koks paveikslas.
  • Jei esate su vaikais – Egipto salė ir Rytų meno skyrius paprastai labiausiai sudomina jaunesnius lankytojus.

Praktinis patarimas: bilietą pirkite internetu iš anksto. Eilė prie kasos gali trukti valandą ar daugiau, ypač vasarą ir per šventes. Muziejus nedirba pirmadieniais, tad planuokite atitinkamai. Geriausia ateiti ryte, kai tik atsidaro – apie dešimtą valandą – nes po pietų turistų srautas tampa tikrai sunkiai pakeliamas.

Nevskio prospektas ir tai, kas slypi šalia

Nevskio prospektas yra pagrindinė miesto arterija, ir juo vaikščioti reikia – bet ne taip, kaip daro dauguma turistų. Daugelis tiesiog eina tiesiai per jį nuo vieno galo iki kito, fotografuodami viską, kas pasitaiko, ir tuo viskas baigiasi. Tačiau tikrasis Nevskio prospekto žavesys slypi ne pačioje gatvėje, o šoniniuose skersgatviuose ir kiemų labirintuose.

Sankt Peterburgo kiemai – vadinamieji „kolodcy” arba šuliniai – yra atskiras pasaulis. Tai uždaros erdvės, apsuptos aukštų namų, kur gyvenimas vyksta savo tempu, toli nuo turistų minios. Kai kurie jų yra paprasčiausi, kiti – tikri meno kūriniai su sieniniais paveikslais ar skulptūromis. Jei turite laiko, tiesiog pasukite į bet kurį vartus ir pamatykite, kas slypi viduje.

Pačiame Nevskio prospekte verta sustoti prie Kazanės katedros – ji atrodo kaip mažesnė Šv. Petro bazilikos Roma versija, su pusbračiu kolonų, apimančiu aikštę priešais. Viduje dabar veikia veikianti bažnyčia, tad elgtis reikia pagarbiai. Netoliese – Knygų namai, vienas gražiausių knygynų mieste, įsikūręs pastate su stikliniu gaubtu viršuje. Net jei knygų rusų kalba jums nereikia, vidun užeiti verta dėl paties interjero.

Toliau einant Nevskiu link Aleksandro Nevskio vienuolyno, pateksite į Fontankos upės rajoną. Čia yra Anichkovo tiltas su keturiais žirgų skulptūrų grupėmis – vienas atpažįstamiausių miesto simbolių. Kiekviena skulptūra vaizduoja skirtingą žmogaus ir žirgo santykio etapą, ir tai tikrai verta minutės dėmesio.

Peterhofas: ar verta važiuoti?

Beveik kiekvienas kelionių vadovas rekomenduoja Peterhofą kaip privalomą lankytą vietą. Ir iš dalies jie teisūs – tai tikrai įspūdingas ansamblis su fontanais, aukso skulptūromis ir rūmais prie Suomijos įlankos. Tačiau yra keletas dalykų, apie kuriuos tie patys vadovai dažnai nutyli.

Pirma, Peterhofas yra apie 30 kilometrų nuo miesto centro. Kelionė traukiniu iš Baltijsko stoties trunka apie 40 minučių, o tai reiškia, kad pusė dienos iškeliauja vien transportui. Antra, vasarą ten būna tikrai daug žmonių – tokia minia, kad fotografuoti be kitų turistų galvų fone tampa beveik neįmanoma. Trečia, fontanai veikia tik nuo gegužės iki spalio, tad žiemą važiuoti ten nėra didelės prasmės.

Jei vis dėlto nusprendžiate važiuoti – ir tai tikrai verta, jei turite laiko – rinkitės savaitadienį ryte arba darbo dieną. Venkite šeštadienio popietės bet kokia kaina. Taip pat žinokite, kad yra du atskiri bilietai: vienas į Apatinį parką su fontanais, kitas – į rūmus. Fontanų parkas yra tas, kurio nuotraukos puošia visus lankstinukus, ir jis tikrai yra pagrindinis įspūdis.

Alternatyva tiems, kurie nori kažko panašaus, bet be tokios minios – Carskoje Selo (Puškin miestelis) su Jekaterinos rūmais ir Gintaro kambariu. Kelionė truks panašiai, bet turistų ten paprastai šiek tiek mažiau, o rūmų interjerai yra tiesiog neįtikėtini.

Kanalai, tiltai ir baltosios naktys

Sankt Peterburgas dažnai lyginamas su Venecija, ir nors tai šiek tiek perdėta, kanalų sistema čia tikrai yra vienas iš miesto bruožų. Gribojedovo kanalas, Moika, Fontanka – kiekvienas jų turi savo charakterį ir savo istoriją.

Labiausiai fotografuojama vieta prie kanalų yra Išgelbėjimo ant Kraujo bažnyčia – ryškiai spalvoti svogūniniai kupolai, stovintys tiesiai prie Gribojedovo kanalo. Bažnyčia buvo pastatyta toje vietoje, kur 1881 metais buvo nužudytas caras Aleksandras II. Viduje – nuostabūs mozaikų interjerai, kurie tikrai verčia sustoti ir žiūrėti. Bilietai nėra pigūs, bet verta.

Jei lankotės vasarą – ypač birželį – negalima praleisti baltųjų naktų fenomeno. Saulė čia nusileidžia labai vėlai, o aušra prasideda beveik iš karto po to, tad naktis tampa tik trumpas prietema. Mieste tuo metu vyksta daug renginių, žmonės vaikšto gatvėmis iki ryto, o atmosfera yra visiškai kitokia nei dieną.

Vienas iš geriausių dalykų, ką galima padaryti baltosios nakties metu – laukti, kol atsidarys tiltai. Neva upė yra plati ir gili, tad laivams praplaukti tiltai turi būti keliami. Tai vyksta naktį, paprastai nuo antros iki keturių ryto, ir tai tikras reginys. Populiariausia vieta stebėti – Dvortsovy tiltas priešais Ermitažą. Tūkstančiai žmonių susiburia čia kiekvieną naktį vasaros sezono metu, ir tai tampa savotiška tradicija.

Kur valgyti ir ko vengti

Maisto scena Sankt Peterburge per pastaruosius dešimt metų labai pasikeitė. Mieste yra puikių restoranų, bet taip pat ir daug vietų, kurios gyvuoja tik iš turistų neišmanymo. Keletas praktinių patarimų padės išvengti brangių nusivylimų.

Nevskio prospekte ir prie pagrindinių turistinių objektų esantys restoranai paprastai yra brangesni ir ne visada geresni. Geriau pasukti į šonines gatves ir ieškoti vietų, kur sėdi vietiniai. Tai skamba kaip klišė, bet čia tikrai veikia.

Ką tikrai verta išbandyti:

  • Borščas – klasika, bet kiekviena vieta gamina šiek tiek kitaip. Rinkitės tą, kur jis patiekiamas su grietine ir juoda duona.
  • Pelmeni – koldūnai su mėsa, paprastai patiekiami su sviestu arba grietine. Pigūs, sotūs ir labai geri.
  • Blynai – tiek saldūs, tiek sūrūs. Mieste yra daug specializuotų blyninių, kur galima valgyti labai nebrangiai.
  • Žuvis – esate prie Baltijos jūros, tad šviežios žuvies patiekalai čia tikrai geri. Ypač silkė įvairiomis formomis.

Kavos kultūra mieste taip pat yra stipri. Yra daug nepriklausomų kavinių, ypač Vasiljevskio saloje ir Petrogrado pusėje, kur galima puikiai praleisti rytą. Venkite didelių tarptautinių tinklų – jie čia yra, bet nėra jokios priežasties rinktis juos vietoj vietinių alternatyvų.

Dėl alkoholio – alus čia yra geras ir nebrangus, o vietiniai gėrimai kaip kefyras ar kvassas yra tikrai verti išbandymo, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprastai.

Praktiniai dalykai, kurie tikrai svarbūs

Kelionė į Sankt Peterburgą reikalauja šiek tiek daugiau pasiruošimo nei, tarkime, kelionė į Paryžių ar Romą. Pirmiausia – vizos klausimas. Daugumai ES piliečių reikia vizos, ir ją reikia gauti iš anksto. Procesas nėra labai sudėtingas, bet užima laiko, tad nereikėtų palikti to paskutinei minutei.

Alternatyva – atvykti kruiziniu laivu. Kruiziniai keleiviai gali lankytis mieste iki 72 valandų be vizos, jei lieka organizuotoje grupėje. Tai nėra idealus būdas pažinti miestą, bet jei vizos gavimas atrodo per sudėtingas, tai yra viena iš galimybių.

Transportas mieste yra geras ir nebrangus. Metro veikia efektyviai, nors kai kurios stotelės yra labai giliai po žeme – tai pati giliausia metro sistema pasaulyje. Stotelių pavadinimai yra kirilica, tad prieš kelionę verta išmokti bent jau skaityti rusiškas raides – tai nėra taip sunku, kaip atrodo. Arba tiesiog atsisiųskite žemėlapį su transliteracija.

Taksi – geriau naudokite programėles kaip Yandex.Taxi. Gatvės taksistai, ypač prie turistinių vietų, gali paprašyti kelis kartus daugiau nei reikėtų. Programėlė rodo kainą iš anksto, tad jokių nemalonių staigmenų.

Dėl oro – Sankt Peterburgas yra šiaurėje, ir oras čia gali būti nepastovus bet kuriuo metų laiku. Net vasarą verta turėti lengvą striukę. Žiema yra tikra žiema – šalta, su sniegu ir trumpomis dienomis. Bet žieminis miestas turi savo grožį: apsnigti kanalai, Kalėdų dekoracijos, ir daug mažiau turistų.

Kai norisi išeiti iš turistinių maršrutų

Jei jau buvote Ermitaže ir Peterhofas jums atrodo per daug nuspėjamas, Sankt Peterburgas turi ką pasiūlyti ir tiems, kurie ieško kažko kitokio.

Vasiljevskio sala yra vienas iš tų rajonų, kur turistai retai užklysta, bet kur tikrai verta praleisti valandą ar dvi. Čia yra Meno akademija, Kunstkamera (vienas seniausių muziejų Rusijoje, su tikrai keistomis ekspozicijomis), ir tiesiog gražios gatvės su senais namais. Sala turi savitą atmosferą – ramesnę, labiau akademinę nei likęs miestas.

Petrogrado pusė yra kitas rajonas, kuris pastaraisiais metais tapo populiarus tarp jaunesnių vietinių. Čia yra Petro ir Povilo tvirtovė – viena seniausių miesto statinių, kur palaidoti daugelis Romanovų. Bet be tvirtovės, rajonas turi daug gerų kavinių, nepriklausomų parduotuvių ir ramių parkų.

Tiems, kuriems patinka šiuolaikinis menas – Loftas „Etagi” yra buvusi duonos fabrika, paversta kultūriniu centru. Čia veikia galerijos, kavinės, viešbutis ir reguliariai vyksta renginiai. Tai vieta, kur galima pajusti, koks yra šiuolaikinis Sankt Peterburgas, ne tik istorinis.

Komarovo kapinės gali skambėti kaip keistas pasirinkimas, bet tai vieta, kur palaidoti daugelis rusų kultūros gigantų – Anna Achmatova, Dmitrijus Lichačiovas ir kiti. Tai ne turistinė vieta tradicine prasme, bet tai vieta, kur galima pajusti miesto kultūrinį svorį.

Savaitgalis, kuris lieka atmintyje

Sankt Peterburgas yra miestas, kuris reikalauja šiek tiek pastangų – tiek prieš kelionę, tiek pačios kelionės metu. Bet tos pastangos atsiperka. Tai nėra lengvai suprantamas miestas, ir tai yra jo privalumas. Čia nėra to jausmo, kad viską jau matėte nuotraukose ir tikrovė tik patvirtina lūkesčius. Vietoj to, miestas nuolat pateikia netikėtumų – kiemą, kurio nebuvo jokiame vadove, restoraną, kur vietiniai kalba tik rusiškai ir maistas yra nuostabus, arba tą akimirką, kai 3 valandą nakties stovite ant tilto ir žiūrite, kaip jis lėtai kyla aukštyn.

Savaitgalio maršrutas, kuris tikrai veikia: pirmą dieną – Ermitažas ryte, Nevskio prospektas po pietų, vakare – pasivaikščiojimas prie kanalų ir Išgelbėjimo ant Kraujo bažnyčia. Antrą dieną – Petras ir Povilas tvirtovė ryte, Vasiljevskio sala po pietų, ir jei vasara – tiltų kėlimas nakties metu. Jei turite trečią dieną – Carskoje Selo arba tiesiog klajojimas po rajonus be jokio plano.

Svarbiausia – nepamiršti, kad Sankt Peterburgas nėra muziejus po atviru dangumi. Tai gyvas miestas su savo problemomis, prieštaravimais ir grožiu. Kuo labiau bandysite jį suprasti, o ne tik nufotografuoti, tuo daugiau jis jums duos.