Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Sirakūzuose Sicilijoje

Ką aplankyti Sirakūzuose Sicilijoje

Kodėl Sirakūzai nėra tik dar vienas Sicilijos miestas

Jei kada nors buvote Sicilijoje ir aplankėte tik Palermą ar Taorminą, žinokite – praleidote kažką tikrai svarbaus. Sirakūzai yra vienas tų miestų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ramūs ir neįspūdingi, bet kuo ilgiau juose laikotės, tuo labiau supranti, kad čia slypi kažkas labai gilus. Miestas, kurį kadaise Ciceronas vadino „didžiausiu ir gražiausiu iš visų graikų miestų”, šiandien vis dar sugeba nustebinti.

Sirakūzai – tai ne tik muziejai ir griuvėsiai. Tai gyvas miestas su savo ritmu, kvapais, triukšmu ir žmonėmis, kurie gyvena šalia dviejų tūkstančių metų senumo istorijos taip natūraliai, tarsi tai būtų visiškai normalu. Ir iš tikrųjų – jiems tai normalu. Jums – ne. Ir būtent dėl to verta čia atvykti.

Šiame straipsnyje rasite vietas, kurias tikrai verta aplankyti, bet taip pat – keletą patarimų, kaip tai padaryti protingai, kad neliktumėte su jausmu, jog praleidote svarbiausias akimirkas.

Ortigia – sala, kuri yra miestas, o miestas yra sala

Viskas prasideda nuo Ortigijos. Ši maža sala, prijungta prie žemyninės Sirakūzų dalies dviem tiltais, yra tikrasis miesto širdis. Kai kurie turistai čia ateina valandai, nusifotografuoja prie uosto ir išeina. Tai didžiausia klaida, kurią galima padaryti Sirakūzuose.

Ortigijoje reikia pasiklysti. Tiesiogine prasme – palikite žemėlapį kišenėje ir tiesiog vaikščiokite siauromis gatvelėmis. Čia kiekvienas kampelis turi savo istoriją. Barokiniai fasadai kaitaliojasi su arabų stiliaus langais, graikų kolonos kyšo iš katedros sienų (taip, katedra buvo pastatyta tiesiai ant senovės graikų šventyklos pamatų ir kolonų – tai reikia pamatyti savo akimis), o tarp viso to – mažos kavinukės, kur vietiniai geria espresso stovėdami prie baro.

Piazza del Duomo – viena gražiausių aikščių visoje Italijoje, ir tai ne perdėjimas. Vakare, kai saulė leidžiasi ir aikštė nušvinta auksinėje šviesoje, o žmonės sėdi lauko kavinėse – tai yra momentas, kurį prisimena visi, kas čia buvo.

Praktinis patarimas: Ortigijoje nakvokite, jei turite galimybę. Rytais, kol turistų dar nėra, sala yra visiškai kitokia – rami, tikra, savita. Vakare po 20:00 čia irgi verta pasivaikščioti, nes miestas atgyja visiškai kitaip nei dieną.

Neapolis archeologinis parkas – kai istorija spaudžia iš visų pusių

Jei Ortigia yra Sirakūzų siela, tai Neapolis archeologinis parkas yra jų stuburas. Tai vieta, kur suvoki, kad žodis „senas” gali reikšti labai daug skirtingų dalykų.

Graikų teatras čia buvo pastatytas V amžiuje prieš Kristų ir yra vienas geriausiai išsilaikiusių antikos teatrų pasaulyje. Jame tilpo apie 15 000 žiūrovų. Šiandien čia vis dar vyksta spektakliai – kasmet gegužės–birželio mėnesiais rengiamas antikos teatro festivalis, kurio metu galima pamatyti graikų tragedijas toje pačioje vietoje, kur jos buvo rodomos prieš 2500 metų. Jei jūsų kelionė sutampa su šiuo laikotarpiu – bilietą pirkite iš anksto.

Romėnų amfiteatras, esantis šalia, yra kiek prastesnės būklės, bet vis tiek įspūdingas. Įdomu tai, kad romėnai jį pastatė ant ankstesnio graikų statinio liekanų – tai labai gerai iliustruoja, kaip Sirakūzai buvo nuolat perstatomi ir perrašomi per amžius.

Latomijos – senovinės akmens karjeros, kuriose buvo laikomi belaisviai – yra vienas keisčiausių ir labiausiai įsimintinų vietų parke. Ypač Dioniso ausis (Orecchio di Dionisio) – milžiniška dirbtinė ola, kurios akustika yra tokia neįtikėtina, kad net šnabždesys atsimušęs nuo sienų skamba kaip šauksmas. Legenda sako, kad tironas Dionisas čia laikydavo kalinius ir per šią akustiką klausydavosi jų pokalbių. Istoriškai tai galbūt netikslu, bet vieta tikrai yra nepaprastai įspūdinga.

Praktinis patarimas: Parką lankykite ryte, kol nėra karšta ir minios. Vasarą vidurdienį čia gali būti tikrai sunku – mažai pavėsio, daug žmonių. Pasiimkite vandens ir kepurę. Bilietas į parką apima ir graikų teatrą, ir amfiteatrą, ir latomijas – verta skirti bent pusę dienos.

Sirakūzų archeologijos muziejus – vienas geriausių Italijoje

Daugelis keliautojų muziejus praleidžia arba juose praleidžia vos 20 minučių. Sirakūzų Paolo Orsi archeologijos muziejus yra vienas tų atvejų, kai to tikrai neturėtumėte daryti.

Muziejus yra pavadintas garsaus archeologo, kuris XIX–XX amžių sandūroje atliko daugybę kasinėjimų Sicilijoje, vardu. Kolekcija apima laikotarpį nuo priešistorinių laikų iki Romos imperijos pabaigos ir yra viena išsamiausių tokio tipo kolekcijų visoje Italijoje.

Ypač verta atkreipti dėmesį į Landolinos Veneros skulptūrą – tai II amžiaus romėniška marmuro skulptūra, rasta Sirakūzuose 1804 metais. Nors ji yra be galvos ir rankų, skulptūra laikoma vienu gražiausių antikinės skulptūros pavyzdžių pasaulyje. Kai kurie kritikai teigia, kad ji pranoksta net Milos Venerą. Spręskite patys.

Muziejus yra šalia Neapolis parko, tad juos galima apjungti į vieną dieną. Tačiau perspėju – jei esate iš tų, kurie muziejuose tikrai domisi tuo, ką mato, dviem vietoms reikės viso dienos.

Arethusa šaltinis ir uostas – kur mitai susitinka su realybe

Ortigijos pietiniame gale yra vieta, kuri atrodo kaip kažkoks keistas botanikos sodas prie jūros. Tai Arethusa šaltinis – gėlo vandens šaltinis, trykštantis tiesiai šalia jūros, apsuptas papiruso augalų.

Graikų mitologijoje Arethusa buvo nimfa, kurią persekiojo upės dievas Alpheios. Deivė Artemidė ją pavertė požeminiu vandeniu, kuris tekėjo po jūros dugnu iš Graikijos iki Sicilijos ir čia ištrykšto šaltiniu. Šiandien šaltinis yra nedidelis tvenkinys su žuvimis ir papiruso sąžalynais – ne itin įspūdingas vizualiai, bet labai malonus poilsiui ir apmąstymams.

Šalia šaltinio prasideda uosto promenada, kuria galima pasivaikščioti ir stebėti žvejų valtis, jachtas ir tolumoje – žemyninę Sirakūzų dalį. Vakare čia labai gera atmosfera – vietiniai šeimos su vaikais, jaunimas, turistai – visi kartu.

Praktinis patarimas: Jei norite nusipirkti šviežių žuvų ar vietinių produktų, ryte apsilankykite Ortigijos turguje (Mercato di Ortigia). Jis veikia nuo ankstaus ryto iki maždaug 13:00. Čia galima rasti ne tik maisto, bet ir pajusti tikrą vietinį gyvenimą – pardavėjai šaukia, derybos vyksta garsiai, kvapai maišosi.

Už miesto ribų – Euryalos tvirtovė ir Ciane upė

Daugelis turistų Sirakūzuose apsiriboja Ortigija ir Neapolis parku. Tai suprantama – laiko visada trūksta. Bet jei turite papildomą dieną ar bent pusę dienos, yra dvi vietos, kurios vertos dėmesio ir kuriose turistų yra žymiai mažiau.

Euryalos tvirtovė yra keletas kilometrų į vakarus nuo miesto centro. Tai IV amžiaus prieš Kristų graikų karinė tvirtovė, pastatyta Dioniso I laikais. Ji yra viena geriausiai išsilaikiusių graikų karinių įtvirtinimų pasaulyje. Čia nėra didelių minių, nėra suvenyrinių parduotuvių prie įėjimo, nėra garso gidų – tik jūs, akmuo ir 2400 metų istorija. Galima vaikščioti požeminiais tuneliais, lipti ant sienų ir žiūrėti į aplinkinius laukus. Labai rekomenduoju.

Ciane upė yra dar viena neįprastai rami vieta. Tai trumpa upė, tekanti į Sirakūzų įlanką, kurios pakrantėse auga laukiniai papiruso augalai – vienintelė vieta Europoje, kur papirosas auga natūraliai. Galima išsinuomoti valtį ir plaukti upe tarp papiruso sąžalynų – tai labai neįprasta patirtis, ypač jei esate pratę prie tradicinių turistinių maršrutų.

Maistas Sirakūzuose – nes be to kelionė nėra kelionė

Sicilijos virtuvė yra atskira tema, bet Sirakūzuose yra keletas dalykų, kurių tikrai negalima praleisti.

Arancini – kepti ryžių kamuoliai su įdaru – čia gaminami šiek tiek kitaip nei Palermoje. Sirakūzuose jie dažniau apvalūs (ne kūgio formos), o įdarai gali būti labai įvairūs. Geriausi arancini, kuriuos esu ragavęs, buvo iš mažos kepyklos Ortigijoje, kur juos kepa ryte ir jie baigiasi iki pietų.

Granita su brioche – tai Sicilijos pusryčiai, kurie iš pradžių atrodo keistai (ledai pusryčiams?), bet po pirmojo kąsnio supranti, kad tai genialus išradimas. Granita čia daroma iš tikrų vaisių, be dažiklių ir dirbtinių skonių. Migdolų granita yra ypač gera.

Žuvis ir jūros gėrybės – Sirakūzai yra uostamiestis, tad čia žuvis yra šviežia ir gera. Restoranai prie uosto gali atrodyti turistiški, bet kai kurie iš jų tikrai gerai gamina. Geriau pasiteirauti vietinių arba ieškoti restoranų šiek tiek toliau nuo pagrindinių turistinių maršrutų.

Praktinis patarimas: Venkite restoranų, kurie turi nuotraukas meniu ir aktyviai kviečia žmones į vidų nuo gatvės. Tai beveik visada turistiniai spąstai. Ieškokite vietų, kur meniu rašytas ranka arba ant lentos, ir kur sėdi vietiniai.

Kada vykti ir kaip organizuoti kelionę

Sirakūzai yra populiari turistinė vieta, bet ne taip perpildyta kaip Taormina ar Palermo. Vasarą (liepa–rugpjūtis) čia tikrai karšta – temperatūra reguliariai viršija 35 laipsnius, o turistų yra daug. Jei galite, rinkitės gegužę, birželį arba rugsėjį–spalį. Oras vis dar geras, žmonių mažiau, kainos žemesnės.

Į Sirakūzus galima atvykti traukiniu iš Katanijos (apie 1,5 valandos) arba autobusu. Katanijoje yra artimiausias tarptautinis oro uostas. Iš Palermo traukiniu kelionė trunka apie 3–3,5 valandos.

Sirakūzams reikia bent dviejų pilnų dienų, idealiu atveju – trijų. Pirmą dieną – Ortigia ir katedra, turgus, vakaro pasivaikščiojimas. Antrą dieną – Neapolis parkas ir muziejus. Trečią dieną – Euryalos tvirtovė, Ciane upė arba tiesiog laisvas klaidžiojimas po Ortigiją.

Automobiliu Sirakūzuose važiuoti nėra labai prasminga – Ortigijoje daugelyje gatvių eismas apribotas, o pagrindinės lankytinos vietos yra pasiekiamos pėsčiomis arba trumpu taksi važiavimu. Jei planuojate keliauti po apylinkę, automobilis praverčia, bet pačiame mieste jis dažniau kelia problemų nei padeda.

Sirakūzai lieka su tavimi ilgiau nei tikėjaisi

Yra miestų, kuriuos aplankote, nusifotografuojate ir pamiršate per kelias savaites. Sirakūzai nėra tokie. Kažkas čia yra – galbūt tas jausmas, kad stovite ant tūkstančių metų sluoksnių, kad kiekvienas akmuo kažką matė, galbūt tas kontrastas tarp senovės griuvėsių ir gyvos, triukšmingos italų kasdienybės – kas nors čia įsirėžia giliau.

Galbūt tai ta akimirka, kai vakaro saulėje sėdite Piazza del Duomo su šaltu spritzu rankoje ir suprantate, kad ta katedra priešais jus buvo pastatyta ant graikų šventyklos, kuri stovėjo čia prieš 2500 metų, ir kad šioje pačioje aikštėje žmonės sėdėjo, kalbėjosi ir gyveno per visus tuos amžius. Tai yra tas jausmas, dėl kurio verta keliauti.

Sirakūzai nėra tobuli. Kai kurios gatvės yra apleistos, kai kur infrastruktūra palieka daug norimų, turistinė industrija kai kur yra per daug agresyvi. Bet miestas yra tikras. Ir tikrumas šiandien yra retenybė, kurią verta ieškoti ir vertinti.

Vykite. Ir skirkite laiko. Sirakūzai nusipelno daugiau nei vienos dienos.