Kodėl pavasaris – vienas geriausių laikų keliauti?
Kažkas yra ypatingai gero tame, kai po ilgos žiemos pagaliau supranti, kad laikas susipakuoti lagaminą ir dingti kur nors toli. Pavasaris kelionėms – tai tarsi tas tobulas momentas, kai dar nėra vasaros karščių, turistų minios dar nespūsta prie kiekvieno lankytino objekto, o kainos… na, kainos dažnai būna tokios, kad net nustebsi.
Bet ne tik dėl pinigų verta keliauti pavasarį. Gamta tuo metu tiesiog atgyja – žydi sakuros Japonijoje, tulpių laukai Nyderlanduose, alyvos Prancūzijoje. Miestuose atsidaro lauko kavinės, žmonės tampa draugiškesni, nes ir jie patys džiaugiasi šiluma. Yra kažkas labai tikro ir gyvybingo tame pavasariniame keliavime, ko vasaros atostogos tiesiog negali pasiūlyti.
Šiame straipsnyje surinkau vietas, kurios pavasarį tiesiog spindi – tiek gamtos grožiu, tiek kultūra, tiek tuo neapsakomu jausmu, kai eini gatve ir galvoji: „Gerai, kad čia atvažiavau.”
Japonija: sakurų žydėjimas, kuris keičia požiūrį į grožį
Jei gyvenime reikia aplankyti vieną vietą pavasarį – tai Japonija. Sakurų žydėjimo sezonas, japoniškai vadinamas hanami, vyksta maždaug kovo pabaigoje – balandžio viduryje, priklausomai nuo regiono. Ir tai nėra tik gražios nuotraukos socialiniams tinklams – tai tikra kultūrinė patirtis, kai japonai šeimomis ir draugų kompanijomis susirenka po žydinčiais medžiais, tiesia kilimėlius, valgo, geria sake ir tiesiog džiaugiasi akimirka.
Tokijas, Kyotas, Osaka – visos šios vietos pavasarį atrodo kaip iš animacinio filmo. Bet jei nori išvengti didžiausių minių, verta pagalvoti apie mažesnius miestus. Hirosaki šiauriniame Honšiu saloje laikomas vienu gražiausių sakurų žydėjimo vietų visoje Japonijoje – čia apie 2500 sakurų medžių supa senovinę pilį, o turistų yra žymiai mažiau nei Tokijuje.
Praktinis patarimas: sakurų žydėjimo datos kiekvienais metais skiriasi, todėl prieš perkant bilietus verta pasitikrinti Japonijos meteorologijos agentūros prognozes – jos kasmet skelbia tikslias datas pagal regionus. Kelionę geriausia planuoti bent 3–4 mėnesius iš anksto, nes viešbučiai per šį sezoną išparduodami labai greitai. Ir dar vienas dalykas – nenustebkite, kad net ir darbo dienomis parkai bus pilni žmonių. Japonai hanami laiko beveik šventine tradicija.
Nyderlandai: tulpių laukai ir dviračiai – klasika, kuri nesensta
Keuren Nyderlandai pavasarį – tai tarsi patekti į paveikslą. Balandžio mėnesį Keukenhof sodas, esantis netoli Amsterdamo, tampa viena spalvingiausių vietų visoje Europoje. Septyni milijonai svogūnėlių, pasodintų kasmet, žydi vienu metu – tulpės, narcizai, hiacintai, visokiausių spalvų ir formų.
Bet Keukenhof – tik pradžia. Tikras stebuklas yra išvažiuoti iš sodo ir pasukti į laukus. Bollenstreek regionas, einantis nuo Leideno iki Harlemo, pavasarį virsta tikru spalvų kilimų kraštovaizdžiu. Dviračiu per šiuos laukus – vienas geriausių dalykų, ką galima padaryti Nyderlanduose. Dviračius galima išsinuomoti beveik kiekviename miestelyje, maršrutai yra gerai pažymėti, o keliai – lygūs kaip stalas.
Amsterdamas pats savaime pavasarį yra labai malonus – kanalai atgyja, lauko kavinės prisipildo žmonių, o miesto atmosfera tampa lengvesnė ir džiaugsmingesnė. Karaliaus diena (Koningsdag), švenčiama balandžio 27-ąją, yra vienas didžiausių miesto festivalių – visas miestas apsirengęs oranžine spalva, kanalai pilni valčių, muzika skamba iš visų pusių. Jei norite pamatyti tikrą olandišką šventę – tai ji.
Svarbu žinoti: Keukenhof sodas veikia tik apie aštuonias savaites per metus – paprastai nuo kovo pabaigos iki gegužės vidurio. Bilietai internetu yra pigesni ir leidžia išvengti eilių prie kasų. Jei planuojate savaitgalį – atvykite anksti ryte, nes po pietų žmonių srautas tampa tikrai didelis.
Graikija: kai dar nėra vasaros turistų antplūdžio
Graikija vasarą – tai visiškai kitokia patirtis nei Graikija pavasarį. Gegužę Santorinis, Mykonosas ar Rodo sala dar nėra užplūsti turistų, kainos yra žymiai mažesnės, o pats kelionės jausmas – ramesnis ir autentiškesnis. Vanduo gali būti dar šiek tiek šaltas maudytis, bet tai tikrai ne problema, nes Graikijoje yra tiek daug kitų dalykų.
Atėnai pavasarį yra tiesiog puikūs. Akropolis be vasaros karščių ir minių – visiškai kitokia patirtis. Galite ramiai vaikščioti, fotografuoti, skaityti informacinius stendus ir iš tikrųjų pajusti tą istorinį svorį, o ne tik stengtis prasibrauti pro turistų minią. Plaka rajonas su savo siauromis gatvėmis, tavernomis ir gėlėmis ant balkonų pavasarį atrodo ypač žavingai.
Peloponesas – vienas tų regionų, kurį daugelis turistų aplenkia, o visiškai veltui. Mystros griuvėsiai, Nafpliono miestas (beje, vienas gražiausių Graikijoje), Epidauro teatras – visa tai pavasarį galima aplankyti beveik be kitų turistų. Nafplionas ypač verta paminėti – mažas, jaukus, su venecijietiška architektūra, gerais restoranais ir nuostabiu uostu. Tai viena tų vietų, kur atvažiuoji vienai dienai ir pasieki tris.
Praktinis patarimas: skrydžiai į Atėnus pavasarį yra žymiai pigesni nei vasarą. Iš Vilniaus ar Rygos dažnai galima rasti tiesioginių skrydžių už labai prieinamą kainą. Viešbučiai taip pat – tas pats kambarys, kuris vasarą kainuoja 150 eurų, gegužę gali kainuoti 70–80.
Marokas: pavasaris prieš vasaros karštį
Marokas yra viena tų šalių, kuriose vasarą tiesiog per karšta normaliai keliauti – ypač vidaus miestuose kaip Marakešas ar Fesas. Bet pavasarį temperatūra yra ideali: 20–25 laipsniai, saulėta, bet ne slegianti. Tai geriausias laikas aplankyti šalį.
Marakešas pavasarį yra tikras spalvų ir kvapų sprogimas. Džemaa el-Fnaa aikštė vakare, kai saulė leidžiasi ir atsiranda šimtai maisto stendų, muzikantų, akrobatų – tai patirtis, kurią sunku aprašyti žodžiais. Medina su savo siauromis gatvelėmis, riads (tradiciniai namai su vidiniu kiemu), soukais (turgavietėmis) – čia galima pasiklysti ir tai bus vienas geriausių dalykų, kas nutiks jūsų kelionėje.
Bet Marokas nėra tik Marakešas. Šefšauenas – mėlynasis miestas šiaurėje – pavasarį yra ypač gražus. Siauros mėlynos gatvės, gėlės ant sienų, kalnų peizažas fone. Fesas – seniausias iš Maroko karališkųjų miestų – yra tiesiog neįtikėtinas laiko kapsulė, kur amatininkai dirba taip pat kaip prieš šimtmečius. Odos dažykla Fese yra vienas tų vaizdų, kurie lieka atmintyje ilgam.
Vienas praktinis dalykas: Maroke derėtis – tai norma, ne įžeidimas. Turgavietėse kainos dažnai nurodomos su dideliu antkainiu, tikintis, kad turistas nesiderės. Derėkitės draugiškai, su šypsena, ir dažniausiai galite gauti kainą, kuri bus 30–50 procentų mažesnė nei pradinė. Taip pat verta žinoti, kad Ramadano metu (data kiekvienais metais skiriasi) šalis veikia kitaip – daugelis restoranų dieną nedirba, atmosfera yra kitokia. Tai gali būti įdomi patirtis, bet reikia apie tai žinoti iš anksto.
Ispanija: ne tik paplūdimiai, bet ir žydintys migdolai bei fiesta
Ispanija daugeliui asocijuojasi su vasaros atostogomis prie jūros, bet pavasarį ši šalis siūlo kažką visiškai kitokio ir, drįsčiau teigti, daug įdomesnio. Andalūzija – pietinė Ispanijos dalis – pavasarį yra tiesiog nuostabi. Sevilija, Granada, Kordova – visi šie miestai pavasarį žydi pažiodžiui ir perkeltine prasme.
Sevilija balandį – tai Semana Santa (Šventoji savaitė) ir Feria de Abril (Balandžio mugė). Semana Santa yra viena įspūdingiausių religinių procesijų Europoje – tūkstančiai žmonių gatvėse, didžiulės skulptūros nešamos ant pečių, muzika, žvakių šviesa. Tai patirtis, kuri paliečia net ir tuos, kurie nėra religingi. Feria de Abril – visiškai kitokia, bet ne mažiau įspūdinga: flamenco, spalvingos suknelės, šerry vynas, šokiai iki ryto.
Granada su Alhambra pilis pavasarį yra ypač graži – sodai žydi, fontanai veikia, o oro temperatūra leidžia ramiai vaikščioti kelias valandas be perstojo. Svarbu: bilietai į Alhambra būtinai turi būti nupirkti iš anksto – kartais net kelias savaites prieš apsilankymą. Tai vienas tų turistinių objektų, kur be rezervacijos tiesiog neįeisi.
Kordovos Patios festivalis gegužę – dar vienas pavasarinis renginys, kurį verta planuoti. Miesto gyventojai atidaro savo kiemelius visuomenei, ir tie kiemai būna tiesiog nukrauti gėlėmis – geraniai ant sienų, fontanai, terakotos puodai. Tai labai intymios ir autentiškos Ispanijos akimirkos, kurių vasarą tiesiog nerasite.
Islandija: pavasaris tarp ugnikalnių ir vandens krioklių
Islandija pavasarį – tai viena tų kelionių, kurios keičia supratimą apie tai, kaip atrodo planeta, kurioje gyvename. Balandis ir gegužė – puikus laikas, kai dienos jau ilgos (gegužę saulė leidžiasi labai vėlai), bet turistų dar nėra tiek daug kaip vasarą, o kainos yra šiek tiek prieinamesnės.
Aukso ratas, Pietų pakrantė, Snaefellsneso pusiasalis – tai klasikiniai maršrutai, bet jie klasikiniai ne be priežasties. Gullfoss krioklys, Geysir geizeriai, Þingvellir nacionalinis parkas – visa tai kartu sudaro tokį kraštovaizdžių įvairovės rinkinį, kurio kitur tiesiog nėra. Seljalandsfoss krioklys, aplink kurį galima apeiti, ir Skógafoss – du iš tų vaizdų, kurie lieka atmintyje visam gyvenimui.
Šiaurės pašvaistė pavasarį dar gali būti matoma – ypač balandžio pradžioje, kai naktys dar pakankamai tamsios. Tai nėra garantuota, nes pašvaistė priklauso nuo saulės aktyvumo ir debesuotumo, bet galimybė yra. Jei tai vienas jūsų kelionės tikslų – naudokite programėles kaip „Aurora Forecast” ar „Space Weather”, kurios prognozuoja aktyvumą.
Praktinis dalykas: Islandijoje automobilio nuoma yra beveik būtinybė, jei norite pamatyti daugiau nei Reikjaviką. 4×4 automobilis nėra privalomas pavasarį, bet jei planuojate važiuoti į kalnus ar F kelius – tai jau kitas reikalas. Maistas ir nakvynė Islandijoje yra brangūs – tai faktas, su kuriuo reikia susitaikyti. Bet galima sutaupyti gaminant maistą patiems – daugelis nakvynės vietų turi virtuvę.
Kai lagaminas jau supakuotas – keletas paskutinių minčių keliautojui
Pavasarinės kelionės turi kažką tokio, ko neturi kitos – tą jausmą, kad viskas atgimsta iš naujo. Tiek gamta aplinkui, tiek tu pats. Nesvarbu, ar tai sakurų žiedlapiai Japonijoje, ar tulpių laukai Nyderlanduose, ar flamenco ritmai Sevilijoje – pavasaris kiekvienoje vietoje skamba kitaip, bet visur – gyvai.
Jei dar tik planuojate, kur vykti – neieškokite tobulo atsakymo. Geriausia vieta yra ta, kuri kažkodėl traukia jus asmeniškai. Galbūt tai senas svajonių miestas, galbūt vieta, apie kurią papasakojo draugas, galbūt tiesiog pigus skrydis, kuris atsivėrė netikėtai. Kelionės retai būna tokios, kaip planuojai, ir tai dažniausiai yra gerai.
Vienas dalykas, kurį pavasarinės kelionės išmoko – planuok pakankamai, bet palik erdvės neplanuotam. Rezervuok viešbutį ir bilietus, bet neužpildyk kiekvienos dienos iki paskutinės minutės. Geriausi pavasariniai prisiminimai dažnai gimsta iš tų akimirkų, kai tiesiog pasuki į nežinomą gatvę, atsisėdi prie atsitiktinai pasitaikiusios kavinės ir supranti, kad čia – tiksliai ten, kur reikia būti.
Tad susipakuokite. Pavasaris laukia.





