Pradžia / Uncategorized / Ką aplankyti Bergene Norvegijoje

Ką aplankyti Bergene Norvegijoje

Bergens – miestas, kuris sugeria iš karto

Yra tokių miestų, į kuriuos atvyksti su sąrašu vietų, kurias „reikia” pamatyti, o išvyksti su jausmu, kad tas sąrašas buvo visiškai nereikalingas. Bergenas – kaip tik toks. Norvegijos vakarų pakrantėje įsikūręs miestas turi savitą charakterį, kurį sunku aprašyti, bet labai lengva pajusti. Galbūt tai dėl to, kad jis niekada nebando atrodyti didesnis nei yra. Galbūt dėl fjordų, kurie iš visų pusių apgaubia miestą tarsi natūrali siena. O galbūt dėl to, kad čia lyja. Daug. Ir kažkodėl net tai tampa dalimi patirties.

Bergenas – antras pagal dydį Norvegijos miestas, bet šis faktas nieko nesako apie jo atmosferą. Čia gyvena apie 285 000 žmonių, veikia universitetas, žvejybos pramonė, naftos sektorius – ir visa tai susipina su viduramžiškomis gatvėmis, spalvingais mediniais namais ir kalnais, nuo kurių atsiveria vaizdai, dėl kurių žmonės keliauja tūkstančius kilometrų.

Jei planuoji kelionę į Norvegiją ir galvoji, ar Bergenas vertas sustojimo – šis straipsnis turėtų padėti apsispręsti. Spoileris: vertas.

Bryggen – daugiau nei tik gražūs namai nuotraukoms

Kiekvienas, kuris bent kartą matė Bergeno nuotrauką, matė Bryggeną. Tos spalvingos medinės fasadų eilės prie uosto – geltonos, raudonos, oranžinės, rudos – yra bene labiausiai fotografuojama vieta visoje Norvegijoje. Ir taip, atvykęs gyvas supranti, kad nuotraukos neperteikia nė pusės.

Bryggen yra UNESCO pasaulio paveldo sąrašo dalis nuo 1979 metų, ir tai nėra atsitiktinumas. Šie namai – ne dekoracija. Jie stovi čia nuo viduramžių, kai Bergenas buvo vienas svarbiausių Hanzos lygos prekybos centrų Europoje. Čia plaukdavo laivai iš Vokietijos, Anglijos, Nyderlandų – ir visa tai paliko pėdsaką tiek architektūroje, tiek miesto kultūroje.

Praktinis patarimas: neapsiribok tik stovėjimu priešais fasadus ir fotografavimu. Eik į vidų. Tarp pastatų yra siauros praėjimų sistemos – beveik labirintinės – su mažomis parduotuvėlėmis, dirbtuvėmis, galerijomis. Ten parduodami rankų darbo papuošalai, norvegiškas vilnos gaminiai, keramika. Kainos nėra pigios (tai Norvegija, juk), bet kokybė tikra. Jei nori parsivežti ką nors autentiško, o ne Kinijoje pagamintą suvenyrą su Bergeno užrašu – čia tinkama vieta.

Šalia Bryggens yra ir Hanzos muziejus (Hanseatisk Museum), kuris pasakoja apie tą prekybinę erą. Jei domina istorija – tikrai verta valandos laiko. Jei ne – bent jau užeik į vieną iš kavinių prie uosto ir žiūrėk į laivus.

Septyni kalnai ir kaip ant jų užlipti

Bergenas yra apsuptas septynių kalnų – tai vietiniai žino, didžiuojasi ir kartoja kaip mantrą. Iš tikrųjų kalnai yra daugiau nei septynių, bet tradicija yra tradicija. Svarbiausia tai, kad nuo bet kurio iš jų atsiveria vaizdai, kurie tiesiog sustabdo kvėpavimą.

Populiariausias ir lengviausias būdas pakilti aukštyn – Fløibanen funikulierius. Jis veža į Fløyen kalną (320 metrų aukštis) per maždaug 8 minutes. Bilietas kainuoja apie 175 NOK į vieną pusę arba 265 NOK pirmyn-atgal (kainos gali keistis, tikrink oficialią svetainę). Viršuje – panoraminis vaizdas į miestą, fjordus ir kitus kalnus. Taip pat yra restoranėlis, suvenyrų parduotuvė ir daugybė takų tolimesniam žygiavimui.

Bet štai kas įdomu: galima ir pėsčiomis. Takas nuo miesto centro iki Fløyeno viršaus trunka apie 45-60 minučių vidutinio tempo ėjimo. Tai ne alpinizmas – tai tiesiog geras pasivaikščiojimas. Ir jei oras geras (o Bergene tai retas malonumas), vaizdai kelyje aukštyn yra tokie pat geri kaip ir viršuje.

Kitas kalnas, kurį verta paminėti – Ulriken (643 metrai). Tai aukščiausias iš septynių kalnų ir ten taip pat veikia kabelinis vagonėlis. Vaizdas iš Ulrikeno yra kiek kitoks – matai ir Fløyeną, ir miestą, ir fjordus tolumoje. Jei nori žygiuoti tarp kalnų, yra populiarus maršrutas iš Ulrikeno į Fløyeną (vadinamas „Voss trail” arba tiesiog „Ulriken-Fløyen”), kuris trunka apie 3-4 valandas. Rekomenduoju tik su tinkama avalyne ir oru – ne lietingą dieną.

Turgus, žuvis ir tai, ką tikrai verta valgyti

Bergeno žuvų turgus (Fisketorget) yra vienas iš tų turistinių vietų, kurios galėtų būti pervertintos, bet kažkaip vis tiek neapvilia. Jis veikia prie uosto, tiesiai šalia Bryggens, ir ten galima rasti viską: šviežią lašišą, krevetes, krabų kojeles, rūkytą skumbrę, kaitinamą žuvies sriubą.

Svarbu žinoti: turgus yra brangus. Tai ne vieta, kur ateini sutaupyti. Krevečių porcija gali kainuoti 150-200 NOK, žuvies sriuba – panašiai. Bet jei nori autentiškos Bergeno patirties ir nori suvalgyti šviežiausią įmanomą jūros gėrybę tiesiai prie uosto – tai ta vieta. Tiesiog nesiginčyk dėl kainos ir mėgaukis.

Jei biudžetas ribotas arba tiesiog nori valgyti kaip vietinis, keletas alternatyvų:

  • Mathallen Bergen – uždaras maisto turgus, kur galima rasti pigesnių variantų ir vietinių produktų
  • Smørbrød – norvegiškas atvirasis sumuštinis su žuvimi ar mėsa, kurį galima rasti daugelyje kavinių ir yra gana prieinamas
  • Supermarketai – taip, tai skamba prozaiškai, bet Rema 1000 ar Kiwi parduotuvėse galima nusipirkti puikios kokybės šviežios lašišos ar silkės ir susitaupyti nemažai

Dar vienas dalykas: Bergenas turi gana gerą kavinių kultūrą. Kaffemisjonen ir Det Lille Kaffekompaniet yra dvi vietos, kurias mini beveik visi vietiniai, kai klausi apie gerą kavą. Nėra turistinės, nėra brangios – tiesiog gera kava ir rami atmosfera.

Fjordai – ir kaip juos pamatyti iš Bergeno

Bergenas dažnai vadinamas „fjordų vartais”, ir tai nėra tik marketingas. Iš čia tikrai lengviausia pasiekti kai kuriuos gražiausius Norvegijos fjordus – Sognefjordą (ilgiausią pasaulyje), Hardangerfjordą ir Nærøyfjordą (UNESCO sąraše).

Yra keletas būdų tai padaryti:

Organizuotos dienos ekskursijos – tai paprasčiausias variantas. Iš Bergeno veikia daugybė ekskursijų, kurios per vieną dieną parodo fjordą, kaimą ar net du. Populiariausia – „Norway in a Nutshell” maršrutas, kuris apima kelionę traukiniu, autobusu ir laivu. Tai tikrai geras variantas, jei turi tik vieną dieną. Kaina – apie 1200-1500 NOK vienam žmogui, priklausomai nuo maršruto.

Savarankiškas kelionė traukiniu – Bergenas turi gerus geležinkelio ryšius. Traukinys į Vossą (apie valandą) arba toliau į Myrdal, iš kur galima persėsti į Flåm geležinkelį – vieną gražiausių pasaulyje – yra puiki alternatyva organizuotoms ekskursijoms. Flåm geležinkelis leidžiasi nuo kalnų į fjordo pakrantę per 20 kilometrų, pro kriokliais, tuneliais ir stačiais šlaitais. Tai tikrai vienas tų dalykų, kuriuos reikia pamatyti.

Keltas – iš Bergeno uosto reguliariai plaukia keltai į įvairias pakrantės vietoves. Tai pigiau nei organizuotos ekskursijos ir suteikia daugiau laisvės.

Praktinis patarimas dėl laiko: jei planuoji fjordų ekskursiją, rezervuok iš anksto, ypač vasarą. Populiarūs maršrutai užsiperka greitai, ir paskutinę minutę gali likti be vietos.

Edvardas Griegas ir kultūrinė Bergeno pusė

Bergenas nėra tik gamta ir žuvis. Miestas turi solidžią kultūrinę istoriją, ir vienas ryškiausių jos simbolių – kompozitorius Edvardas Griegas, gimęs čia 1843 metais. Jo namai Troldhaugene, esantys apie 8 kilometrus nuo miesto centro, dabar yra muziejus ir koncertų vieta.

Troldhaugenas yra viena iš tų vietų, kurios nustebina. Tikėjausi turistinės vietos su informaciniais stendais ir suvenyrų parduotuve, o radau tikrai jaukią, beveik intymią erdvę. Griego namas išsaugotas taip, kaip jis atrodė jo gyvenimo laikais – su originalia baldais, fortepijonu, asmeniniais daiktais. Yra ir mažytė medinė kabina prie ežero, kur kompozitorius rašydavo savo kūrinius. Vasarą čia rengiami kameriniai koncertai – jei sutampa su tavo vizito laiku, tikrai verta nueiti.

Kitos kultūrinės vietos Bergene:

  • KODE meno muziejai – tai keturių pastatų kompleksas su norvegų ir tarptautinės dailės kolekcijomis. Ypač stipri norvegų ekspresionizmo kolekcija, įskaitant Edvardo Muncho darbus
  • Bergenhus tvirtovė – viduramžių pilis prie uosto, viena geriausiai išsilaikiusių Norvegijoje. Įėjimas nemokamas, galima vaikščioti po kiemą ir apžiūrėti bokštus
  • Bergeno teatro sezonas – jei esi kultūriškai nusiteikęs ir supranti norvegiškai (arba angliškai – kai kurie spektakliai būna su titruose), verta patikrinti Den Nationale Scene repertuarą

Praktiniai dalykai, kurie sutaupys nervų ir pinigų

Norvegija yra brangi šalis. Tai faktas, kurį reikia priimti prieš kelionę, o ne nustebti vietoje. Bergenas nėra išimtis. Bet yra keletas būdų, kaip kelionę padaryti šiek tiek prieinamesnę.

Bergen Card – tai turistinė kortelė, kuri suteikia nemokamą arba nuolaidą į daugumą muziejų, neribotą viešojo transporto naudojimą ir nuolaidas kai kuriuose restoranuose. Kainuoja apie 399 NOK 24 valandoms arba 599 NOK 48 valandoms. Ar verta? Priklauso nuo to, kiek planuoji lankyti. Jei per dieną aplankysiu 2-3 muziejus ir naudosiuosi autobusu – tikrai atsipirks.

Viešasis transportas – Bergene veikia autobusai ir ekspresinis autobusas į oro uostą. Miesto centras yra kompaktiškas ir daug kur galima nueiti pėsčiomis, bet jei nori pasiekti Troldhaugeną ar kitus priemiesčius – autobusas yra pigiausias variantas.

Oro uostas – Bergen Flesland oro uostas yra apie 20 kilometrų nuo miesto centro. Greičiausias ir patogiausias būdas – ekspresinis autobusas Flybussen (apie 45 minutės, kainuoja apie 199 NOK). Taksi kainuos 3-4 kartus daugiau.

Oras – tai rimtas klausimas. Bergenas turi reputaciją kaip vienas lietingiausių miestų Europoje, ir ta reputacija užtarnauta. Vidutiniškai čia lyja apie 240 dienų per metus. Tai nereiškia, kad visada lyja visą dieną, bet reiškia, kad reikia būti pasiruošus. Vandeniui atspari striukė ir geri batai – ne pasirinktiniai, o privalomi dalykai. Geriausi mėnesiai kelionei – birželis-rugpjūtis, kai daugiausia saulės dienų, bet net ir tada lietaus tikimybė yra reali.

Nakvynė – Bergene yra visų kategorijų viešbučių, hostelių ir Airbnb variantų. Hosteliai miesto centre kainuoja nuo 300-400 NOK už lovą bendrame kambaryje. Dvivietis kambarys vidutiniame viešbutyje – nuo 1000-1500 NOK per naktį. Jei nori sutaupyti, ieškokis nakvynės šiek tiek toliau nuo centro – autobusų ryšys geras ir skirtumas kainoje gali būti žymus.

Kai Bergenas palieka pėdsaką

Yra miestų, kuriuos aplankei ir užmiršai per savaitę. Bergenas nėra iš tokių. Galbūt dėl to, kad jis turi tą retą savybę – neapsimeta. Nesistengia būti didesnis, modernesnis ar įspūdingesnis nei yra. Tiesiog stovi ten, tarp savo kalnų ir fjordų, su spalvingais mediniais namais ir nuolatiniu lietumi, ir leidžia tau pačiam nuspręsti, ką su tuo darysi.

Jei esi iš tų keliautojų, kuriems svarbu „uždėti varnelę” ir kuo greičiau pereiti prie kitos vietos – Bergenas gali atrodyti per mažas, per ramus, per paprastas. Bet jei esi pasiruošęs sulėtinti tempą, sėdėti prie uosto su puodeliu kavos ir žiūrėti, kaip rūkas leidžiasi nuo kalnų – miestas atsiskleidžia visai kitaip.

Vienas dalykas, kurį verta prisiminti: Bergenas nėra tik tranzito taškas prie fjordų. Jis pats savaime yra tikslas. Bryggen, Fløyen, žuvų turgus, Griego namai, siauros gatvutės su mediniais namais – visa tai sudaro miestą, kuris turi savo istoriją, savo ritmą ir savo charakterį. Ir tas charakteris, net jei lyja, yra tikrai vertas kelionės.