Kodėl apskritai verta galvoti apie tvarų kelionių būdą
Prisipažinsiu atvirai – prieš kelerius metus pats negalvojau apie tai, kiek anglies dioksido išmetu skrendant į kitą pasaulio galą. Tiesiog pirkdavau pigiausią bilietą, susikraudavau lagaminą ir skrisdavau. Bet kai pradėjau daugiau skaityti apie klimato kaitą ir suvokiau, kad aviacija sudaro apie 2,5% pasaulinių CO2 emisijų (o jei skaičiuoti visą poveikį atmosferai – ir dar daugiau), kažkas manyje pasikeitė.
Tačiau čia svarbu pasakyti vieną dalyką: tvarus kelionių būdas nereiškia, kad reikia atsisakyti kelionių. Tai reiškia keliauti sąmoningiau. Rinktis geriau. Galvoti truputį toliau nei tik į kitą savaitgalį. Ir, kaip paaiškėja, dažnai tai net praturtina patį kelionės patyrimą – nes sulėtini tempą, giliau pažįsti vietą, susitinki su žmonėmis, o ne tik su turistinėmis atrakcijomis.
Šiame straipsnyje noriu pasidalinti konkrečiais, praktiškai pritaikomais patarimais – ne teoriniais pamokslais, o tikrais sprendimais, kuriuos galima įdiegti į savo kelionių planavimą jau dabar.
Transportas: didžiausias galvos skausmas ir didžiausias potencialas
Transportas – tai ta sritis, kur galima padaryti didžiausią skirtumą. Ir kartu tai sritis, kur daugelis keliautojų jaučiasi labiausiai suvaržyti, nes, na, kaip kitaip nuvykti į Japoniją, jei ne lėktuvu?
Pradėkime nuo to, kas tikrai įmanoma. Europos kelionėms traukinys yra beveik visada geresnis pasirinkimas nei lėktuvas. Ir ne tik ekologiškai – dažnai ir praktiškai. Pagalvokite: lėktuvu iš Vilniaus į Berlyną skrydis trunka apie 1,5 valandos, bet kai pridedi kelionę į oro uostą, registraciją, saugumo patikrinimą, laukimą, skrydį, bagažo atsiėmimą ir kelionę iš oro uosto – realiai praleidi 5-6 valandas. Traukiniu iš Varšuvos į Berlyną – apie 6 valandas, bet sėdi patogiai, gali dirbti, žiūrėti pro langą, valgyti, ir atvyksti tiesiai į miesto centrą.
Jei vis dėlto reikia skristi, štai keletas praktinių žingsnių:
- Rinkitės tiesioginius skrydžius. Kiekvienas tarpinis nusileidimas ir pakilimas sunaudoja neproporciingai daug kuro. Tiesioginis skrydis gali būti net 30-40% efektyvesnis nei su persėdimu.
- Skraidykite ekonomine klase. Tai gali skambėti kaip juokas, bet verslo klasė užima žymiai daugiau vietos lėktuve, todėl vienam keleivio anglies pėdsakas yra kelis kartus didesnis.
- Kompensuokite emisijas. Tai nėra tobulas sprendimas ir neturėtų būti pasiteisinimas skraidyti daugiau, bet jei jau skrendate – naudokitės patikimomis kompensavimo platformomis kaip Gold Standard arba atmosfair. Skaičiuokite savo emisijas ir investuokite į konkrečius projektus.
- Keliaujant po Europą, išbandykite naktinį traukinį. Tai vienas mano mėgstamiausių atradimų. Sėdi vakare, miegi, ryte esi kitame mieste. Sutaupi nakvynės kainą ir laiko, ir dar ekologiška.
Vietoje nuomojamo automobilio – apsvarstykite viešąjį transportą, dviratį arba elektrinį automobilį. Daugelyje Europos šalių viešasis transportas yra puikiai išvystytas, o nuomoti elektrinį automobilį dabar galima jau beveik visur.
Nakvynė: nuo žaliųjų viešbučių iki vietinių namelių
Nakvynė – antra pagal svarbą sritis, kur galima rinktis tvariau. Ir čia yra labai daug niuansų, kurių dažnai nepagalvojame.
Didieji viešbučių tinklai dažnai turi „žaliąsias” programas – kviečia neduoti skalbti rankšluosčių kiekvieną dieną, naudoja LED lemputes ir pan. Tai gerai, bet tai yra minimumas. Jei norite iš tikrųjų rinktis tvariai, ieškokite nakvynės vietų, kurios turi konkrečius sertifikatus.
Ieškokite šių sertifikatų:
- Green Key – tarptautinis sertifikatas, kurį turi daugiau nei 3000 nakvynės vietų visame pasaulyje. Lietuvoje taip pat yra keletas sertifikuotų vietų.
- EU Ecolabel – Europos Sąjungos ekologinis ženklas, taikomas ir nakvynės paslaugoms.
- Rainforest Alliance – ypač aktualus keliaujant į Lotynų Ameriką ar Pietryčių Aziją.
Bet yra ir kitas kelias – rinktis mažesnes, vietines nakvynės vietas. Šeimos valdomi svečių namai, kaimo turizmo sodybos, hosteliai su aiškia tvarumo filosofija. Tokios vietos dažnai naudoja vietinius produktus pusryčiams, taupo energiją tiesiog iš ekonominių priežasčių, ir pinigai lieka vietinėje bendruomenėje, o ne keliauja į tarptautinio tinklo štabą.
Praktinis patarimas: prieš rezervuodami, tiesiog parašykite nakvynės vietai el. laišką ir paklauskite, ką jie daro tvarumo srityje. Jei turi ką pasakyti – gerai. Jei atsako kažką nekonkretaus arba visai neatsako – tai irgi informacija.
Maistas kelyje: kaip valgyti gerai ir atsakingai
Maistas kelionėse – tai vienas malonumas. Bet čia irgi yra daug erdvės rinktis geriau, ir tai visiškai nesumažina malonumo. Atvirkščiai.
Pirmiausia – valgykite vietinį maistą. Tai skamba akivaizdžiai, bet stebina, kiek daug turistų ieško pažįstamų restoranų grandinių užsienyje. Vietinis maistas paprastai reiškia trumpesnę tiekimo grandinę, šviežesnius produktus ir tiesioginę paramą vietiniams ūkininkams bei restoranų savininkams.
Keletas konkrečių žingsnių:
- Lankykitės vietinėse turgavietėse. Tai ne tik ekologiška, bet ir vienas geriausių būdų pajusti miesto ar regiono pulsą. Barcelonos La Boqueria, Stambulo Kapalıçarşı, Rygos Centrinis turgus – tai patys geriausi „muziejai”, kuriuose galima apsilankyti.
- Mažinkite mėsos vartojimą. Tai jautri tema, bet faktai yra faktai – gyvulininkystė sudaro apie 14,5% pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Kelionėse tai puiki proga išbandyti vietines vegetariškas patiekalų tradicijas – Indijoje, Viduržemio jūros regione, Pietryčių Azijoje.
- Neimkite vienkartinių plastikinių indų. Pasiimkite savo gertuvę, galbūt savo stalo įrankius. Daugelyje Azijos šalių maistas iš gatvės prekeivių yra puikus, bet plastikinių maišelių ir indų kiekiai yra šokiruojantys.
- Rinkitės restoranus su aiškia tvarumo politika. Dabar daugelis restoranų aiškiai nurodo, iš kur gauna produktus. „Farm to table” koncepcija plinta visame pasaulyje.
Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame: nemėtykite maisto. Kelionėse dažnai užsakome per daug, nes norime viską išbandyti. Geriau užsisakyti mažiau ir sugrįžti dar kartą, nei išmesti pusę lėkštės.
Suvenyrai ir pirkiniai: kaip neprisidėti prie šiukšlių kalnų
Suvenyrai – tai ta kelionių dalis, apie kurią retai kalbama tvarumo kontekste, bet verta. Didžioji dalis parduodamų suvenyrų yra pagaminta Kinijoje, supakuota plastike ir po kelių metų atsiduria šiukšliadėžėje.
Štai kaip rinktis geriau:
Pirkite iš vietinių amatininkų. Tai reiškia – ne iš didelių suvenyrų parduotuvių prie pagrindinių turistinių objektų, o iš mažų dirbtuvių, turgų, kur galite pamatyti, kas ir kaip gamina. Maroke tai keramika ir rankų darbo tekstilė, Japonijoje – tradiciniai amatai kaip origami arba keramika, Lietuvoje – gintaras ir medžio drožyba.
Rinkitės patirtis, o ne daiktus. Užuot pirkę dar vieną magnuką, užsiregistruokite į vietinių maisto gaminimo kursus, keramikos dirbtuves, tradicinių šokių pamoką. Tai palieka daug stipresnius prisiminimus ir pinigai keliauja tiesiai į vietinę bendruomenę.
Jei perkate drabužius ar tekstilę – ieškokite sertifikuotų ekologiškų audinių arba tradicinės gamybos produktų. Venk greito mados segmento parduotuvių, kurios yra visur – jos nėra vietinis produktas.
Elgesys vietoje: kaip būti geru svečiu
Tvarus kelionių būdas nėra tik apie anglies pėdsaką. Tai ir apie tai, kaip elgiamės vietose, kurias lankome. Overtourism – per didelio turizmo problema – yra tikra ir rimta. Venecija, Dubrovnikas, Santorinis, Majas piramidės – visos šios vietos kenčia nuo per didelio lankytojų srauto.
Keletas principų, kurie padeda:
Lankykitės ne sezono metu. Tai gera žinia ir jums – kainos mažesnės, žmonių mažiau, patyrimas autentiškesnis. Ir vietai geriau – turistų srautas paskirstomas tolygiau per metus.
Eikite toliau nuo pagrindinių turistinių taškų. Jei visi keliauja į Barseloną, pagalvokite apie Valencją ar Sevilją. Jei visi skuba į Paryžių – Lionas yra nuostabus miestas su puikia virtuve ir žymiai mažiau turistų. Tai geriau jums ir geriau vietinei ekonomikai, kuri gauna naudos, kai turistai pasiskirsto plačiau.
Gerbkite vietines tradicijas ir taisykles. Tai skamba akivaizdžiai, bet realybė rodo, kad ne visi tai daro. Nerūkykite ten, kur draudžiama. Rengtis tinkamai lankant religinius objektus. Nekalbėkite garsiai ten, kur tai netinkama. Nefotografuokite žmonių be leidimo.
Palaikykite vietinę ekonomiką. Kur galite – rinkitės vietinius gidus, vietines transporto paslaugas, vietinius restoranus. Kiekvienas euras, išleistas vietiniam verslui, o ne tarptautinei korporacijai, turi didesnį teigiamą poveikį vietinei bendruomenei.
Planavimas ir įrankiai: kaip visa tai sudėti į vieną
Gerai, visa tai skamba gražiai, bet kaip praktiškai planuoti ekologišką kelionę? Čia yra keletas konkrečių įrankių ir resursų, kurie tikrai veikia.
Anglies pėdsako skaičiuoklės:
- atmosfair.de – viena tiksliausių skrydžių emisijų skaičiuoklių. Galite apskaičiuoti savo skrydžio poveikį ir iš karto kompensuoti.
- myclimate.org – skaičiuoja ne tik skrydžius, bet ir automobilių, traukinių keliones.
- carbonfootprint.com – platesnis įrankis visai kelionei.
Traukinių rezervavimas Europoje:
- Trainline – vienas patikimiausių Europos traukinių bilietų paieškos ir rezervavimo portalų.
- Interrail – jei planuojate ilgesnę kelionę po Europą, Interrail pasas vis dar yra puikus variantas.
- seat61.com – neįtikėtinai išsamus puslapis apie keliones traukiniu visame pasaulyje. Tikras lobis.
Tvarių nakvynės vietų paieška:
- bookdifferent.com – rodo nakvynės vietų anglies pėdsaką.
- ecobnb.com – specializuotas portalas ekologiškoms nakvynės vietoms.
- responsibletravel.com – platforma, skirta atsakingam turizmui.
Dar vienas praktinis patarimas: planuokite ilgesnes keliones, bet rečiau. Viena trijų savaičių kelionė į tolimą šalį yra ekologiškai geriau nei trys savaitgaliniai skrydžiai per metus. Tai ir finansiškai dažnai naudingiau, ir patyrimas gilesnis.
Kai kelionė tampa gyvenimo būdu, o ne tik atostogomis
Galiausiai norisi pasakyti štai ką: tvarus kelionių būdas nėra kažkoks aukojimasis ar atsisakymas. Tai iš tikrųjų yra kelionių kokybės gerinimas. Kai sulėtini tempą, kai renkiesi traukinį vietoj lėktuvo ir matai kraštovaizdžius pro langą, kai valgai vietinėje turgavietėje vietoj turistinės kavinės, kai nakvoji pas vietinius vietoj didelio viešbučio – kelionė tampa turtingesnė, ne skurdesnė.
Nereikia tapti tobulu ekologiniu keliautojai per naktį. Pradėkite nuo vieno pakeitimo – galbūt kitą kartą rinkitės traukinį vietoj lėktuvo. Arba paieškokite sertifikuotos nakvynės vietos. Arba tiesiog apskaičiuokite savo skrydžio emisijas ir kompensuokite jas. Kiekvienas mažas žingsnis turi reikšmę, ypač kai tų žingsnių imasi milijonai keliautojų visame pasaulyje.
Kelionės yra vienas geriausių dalykų gyvenime – jos plečia akiratį, moko empatijos, parodo, kad pasaulis yra daug didesnis ir įvairesnis nei mūsų kasdienė aplinka. Todėl verta rūpintis, kad šis pasaulis išliktų toks pat nuostabus ir ateities keliautojams. Tai nėra idealizmas – tai tiesiog ilgalaikis mąstymas. O geras keliautojas, kaip ir geras svečias, visada palieka vietą tokią, kokia ji buvo – arba geresnę.





