Pradžia / Uncategorized / Kelionė į Kambodžą: Angkor Vatas ir daugiau

Kelionė į Kambodžą: Angkor Vatas ir daugiau

Kodėl Kambodža vis dar nustebina net ir daug keliavusius žmones

Yra tokių vietų pasaulyje, apie kurias žinai, kad jos bus įspūdingos, bet kai ten pagaliau atsiduri – supranti, kad net ir aukščiausi lūkesčiai buvo per žemi. Kambodža man buvo būtent tokia vieta. Prieš kelionę galvojau: na, pamatysiu tuos šventyklos griuvėsius, nusifotografuosiu, grįšiu namo. Bet taip nenutiko. Grįžau visiškai kitoks žmogus, su galva pilna vaizdų, kvapų, pokalbių ir istorijų, kurios vis dar kartojasi mintyse praėjus metams po kelionės.

Kambodža – tai šalis, kuri vienu metu yra ir labai sena, ir labai jauna. Sena – dėl tūkstantmetės Khmerų imperijos palikimo, dėl Angkor komplekso, dėl tradicijų, kurios išliko net po to, kai šalis patyrė vieną baisiausių genocidų XX amžiuje. Jauna – dėl to, kad didelė dalis gyventojų yra gimę jau po Pol Poto režimo, kad šalis aktyviai atsistatinėja, kad Pnompenis sparčiai modernėja. Šis kontrastas – tai ir yra tai, kas Kambodžą daro tokia hipnotizuojančia kelionių kryptimi.

Šiame straipsnyje bandysiu apžvelgti ne tik garsiąją Angkor Vato šventyklą (nors apie ją, žinoma, kalbėsime plačiai), bet ir tai, kas Kambodžoje slypi už pagrindinių turistinių maršrutų ribų. Nes šioje šalyje yra tiek daug daugiau nei viena, net ir labai grandiozinė, šventykla.

Angkor Vatas: kaip pasiruošti, kad neišvyktum nusivylęs

Pradėkime nuo to, ko visi atvažiuoja. Angkor Vatas – tai didžiausias religinis statinys pasaulyje, ir šis faktas nėra tuščias turistinis šūkis. Kai pirmą kartą išeini iš džiunglių ir prieš tave atsiveria tas atspindys vandenyje, tos penkios bokštų viršūnės, tas begalinis akmeninis koridorius – supranti, kad žmonija kažkada sugebėjo sukurti kažką tikrai nepaprasto.

Bet čia ir prasideda problema. Angkor Vatas kasmet pritraukia per du milijonus turistų, ir didžioji dalis jų atvyksta tuo pačiu metu, tuo pačiu keliu, tuo pačiu tikslu – nusifotografuoti saulėtekio metu. Rezultatas? Jei nesiruošiate iš anksto, vietoj ramaus dvasinio išgyvenimo gausite minią žmonių su selfie lazdomis ir nuolat skambančius telefonus.

Štai keletas praktinių patarimų, kaip to išvengti:

  • Bilietai – juos galima ir reikia pirkti iš anksto internetu arba kasose Siem Reape. Vienos dienos bilietas kainuoja 37 USD, trijų dienų – 62 USD, savaitės – 72 USD. Jei planuojate praleisti daugiau nei dvi dienas, trijų dienų bilietas tikrai apsimoka.
  • Saulėtekis – taip, jis gražus, bet visi tai žino. Jei vis tiek norite jį pamatyti, atvykite bent valandą prieš saulėtekį ir užimkite vietą prie antrojo baseino (ne prie pirmojo, kur renkasi dauguma). Arba dar geriau – eikite į Sras Srang rezervuarą, kur saulėtekis irgi nuostabus, bet žmonių yra dešimt kartų mažiau.
  • Laikas – geriausi mėnesiai kelionei į Angkorą yra nuo lapkričio iki vasario. Tai sausasis sezonas, kai nėra lietaus, bet dar nėra ir pragariško karščio. Kovo–balandžio mėnesiais temperatūra gali siekti 40 laipsnių, o tai tikrai ne pats malonus fonas šventyklų apžiūrai.
  • Apranga – šventyklos yra veikiančios religinės vietos. Pečiai ir keliai turi būti uždengti. Tai ne rekomendacija, o taisyklė, ir jos tikrai laikosi.

Pats Angkor Vato kompleksas yra toks didelis, kad net trijų dienų gali nepakakti viskam pamatyti. Kompleksą sudaro daugiau nei tūkstantis šventyklų, išsibarsčiusių per 400 kvadratinių kilometrų džiunglių. Žinoma, dauguma jų yra mažos ir mažiau įspūdingos, bet pagrindiniai objektai – Angkor Vatas, Angkor Thom su Bayon šventykla ir Ta Prohm – tikrai verti atskiro vizito kiekvienam.

Ta Prohm ir kitos šventyklos, kurios nustebins labiau nei tikėjotės

Jei Angkor Vatas yra komplekso karalius, tai Ta Prohm yra jo keistuolis brolis, kurį visi myli kiek kitaip. Ši šventykla yra žinoma dėl to, kad džiunglės ją beveik prarijo – milžiniški medžiai auga tiesiai per sienas, šaknys apraizgė akmeninius koridorius, ir visa tai atrodo kaip kažkokio fantastinio romano iliustracija. Čia buvo filmuojamas „Lara Croft: Tomb Raider”, ir kai pamatysite šventyklą, suprasite kodėl.

Tačiau Ta Prohm yra ir vienas labiausiai perpildytų objektų, nes visi nori tą patį kadrą – medžio šaknis, apraizgančias akmenines sienas. Patarimas: ateikite čia pirmą dieną, anksti ryte, dar prieš Angkor Vatą. Dauguma turistų pirmą dieną eina tiesiai į pagrindinę šventyklą, tad Ta Prohm rytą būna gerokai ramesnė.

Bayon šventykla Angkor Thom komplekse yra mano asmeninis favoritas. Ji žinoma dėl šimtų akmeninių veidų, žvelgiančių į visas puses nuo bokštų viršūnių. Kai stovi tarp tų veidų, saulei leidžiantis ir metant šešėlius ant akmenų – tai yra vienas iš tų momentų, kurie išlieka atmintyje visam gyvenimui. Bayon yra mažiau fotografuojama nei Angkor Vatas, bet ne mažiau įspūdinga.

Jei turite laiko ir noro pasukti nuo pagrindinių takų, aplankykite Beng Mealea šventyklą. Ji yra apie 40 kilometrų nuo Siem Reap ir reikalauja šiek tiek pastangų – geriausia vykti tuk-tuku arba nuomotis motorolerį. Bet Beng Mealea yra beveik visiškai nerestauruota, apaugusi džiunglėmis, ir turistų čia yra tikrai nedaug. Tai artimiausia patirtis prie to, ką galėjo jausti pirmieji tyrinėtojai, atradę šias šventyklas XIX amžiuje.

Siem Reapas: miestas, kuris yra daugiau nei turistų bazė

Daugelis keliautojų Siem Reapą laiko tiesiog vieta, kur apsistoti prieš einant į Angkorą. Tai didelė klaida. Siem Reapas pats savaime yra įdomus miestas, kuris per pastaruosius du dešimtmečius išaugo iš mažo provincijos miestelio į gana kosmopolitišką vietą su puikiais restoranais, galerijomis ir kultūriniu gyvenimu.

Pub Street yra turistinė gatvė, kurios geriau vengti, jei norite autentiškos patirties. Vietoj to eikite į Old Market rajoną, kur vietiniai pirkinėja daržoves ir žuvį, o šalia jų – ir turistai ieško suvenyrų. Čia galite rasti puikių Khmerų maisto produktų: palmių cukraus, džiovintų žuvų, egzotiškų vaisių.

Maistas Siem Reape yra vienas iš kelionės akcentų. Khmerų virtuvė yra mažiau žinoma nei tailandietiška ar vietnamietiška, bet ji turi savo unikalų charakterį. Amok – tai žuvis arba vištiena, virta kokosų piene su citrinžole ir kurkuma, patiekiama bananų lapo dubenyje. Lok Lak – tai jautiena su pipirų padažu. Fish Amok yra tradicinis patiekalas, kurį turėtumėte išbandyti bent kartą. Restorane „Mahob” arba „Cuisine Wat Damnak” galite gauti aukštos kokybės Khmerų virtuvės patiekalų už protingą kainą.

Siem Reape taip pat yra gera vieta susipažinti su Kambodžos tradiciniais amatais. Artisans Angkor – tai socialinis verslas, kuris moko jaunuolius iš skurdžių šeimų tradicinių amatų: šilko audimo, skulptūros, medžio drožybos. Čia galite stebėti, kaip dirbama, ir nusipirkti autentiškų suvenyrų, žinodami, kad pinigai eina tiesiai gamintojams.

Pnompenis: miestas, kuris verčia susimąstyti

Kambodžos sostinė yra visiškai kitokia nei Siem Reapas. Pnompenis yra chaotiškas, triukšmingas, greitas, kartais pribloškiantis – ir tuo pačiu labai gyvas. Miestas stovi prie trijų upių santakos, ir tai suteikia jam ypatingą geografinį charakterį.

Bet Pnompenio negalima apžiūrėti neaplankius dviejų vietų, kurios yra sunkios, bet būtinos. Tuol Sleng genocido muziejus – tai buvusi mokykla, kurią Pol Poto režimas pavertė kankynių kalėjimu S-21. Čia buvo kalinami, kankinami ir žudomi žmonės. Muziejus yra sunkus – sienose kabančios aukų nuotraukos, išlikę kankinimų įrankiai, kalėjimo kamerų rekonstrukcijos. Bet tai yra svarbu pamatyti. Tai yra istorija, kurią kambodžiečiai nori, kad pasaulis žinotų.

Choeung Ek – tai „Mirties laukai”, esantys apie 15 kilometrų nuo miesto centro. Čia buvo atvežami ir žudomi S-21 kaliniai. Dabar tai yra memorialas su stupa, pilna kaukolių, ir taku per buvusias masines kapavietes. Garso gidas, kurį galite išsinuomoti, yra išskirtinis – jame kalba išgyvenusieji ir buvę sargybiniai. Tai yra viena iš tų patirčių, po kurių žiūrite į pasaulį kiek kitaip.

Bet Pnompenis nėra tik sunkios istorijos vieta. Karališkieji rūmai su sidabrine pagoda yra vienas gražiausių architektūros ansamblių Pietryčių Azijoje. Upės pakrantės promenada vakare, kai vietiniai šeimomis sėdi ant žolės ir valgo ledus, yra vienas jaukiausių vaizdų, kuriuos mačiau Azijoje. Rusų turgus (Phsar Toul Tom Poung) yra puiki vieta ieškoti vintage daiktų, audinių ir vietinių produktų.

Praktiniai klausimai: kaip judėti, kur apsistoti ir kiek tai kainuoja

Kambodža yra viena iš pigesnių kelionių krypčių Pietryčių Azijoje, bet tai nereiškia, kad nereikia planuoti biudžeto. Štai keletas konkrečių skaičių ir patarimų:

Transportas: Tuk-tukas yra pagrindinis transporto būdas tiek Siem Reape, tiek Pnompenye. Vienas važiavimas mieste kainuoja 2–5 USD, dienos nuoma Angkorui – apie 15–25 USD. Grab (Azijos Uber analogas) veikia Pnompenye ir yra patogus bei saugus variantas. Tarp miestų galite keliauti autobusu (Giant Ibis yra patikimiausia kompanija, bilietas Siem Reap–Pnompenis kainuoja apie 15 USD) arba laivu per Tonle Sap ežerą (sezono metu – maždaug nuo spalio iki vasario).

Nakvynė: Siem Reape galite rasti puikių hostelių už 8–15 USD per naktį, o nebrangūs viešbučiai su baseinu kainuoja 25–50 USD. Pnompenye kainos panašios. Jei norite kažko ypatingo, Siem Reape yra keli boutique viešbučiai senuosiuose kolonijiniuose pastatuose, kurie kainuoja 80–150 USD, bet suteikia tikrai unikalią atmosferą.

Maistas: Vietiniuose restoranuose ir gatvės maisto stendose galite puikiai pavalgyti už 2–5 USD. Turistiniuose restoranuose – 8–15 USD. Alkoholis yra pigus: vietinis alus Angkor arba Cambodia kainuoja apie 0,5–1 USD.

Valiuta: Oficiali valiuta yra Khmerų rielis, bet USD yra plačiai priimamas visur. Iš tiesų, daugelyje vietų kainos nurodomos dolerias, o grąžą gauti galite rielajais. Venkite keisti valiutą oro uoste – kursas bus blogesnis. Bankomatas yra geriausia alternatyva.

Viza: Lietuvos piliečiams reikalinga viza. Ją galima gauti internetu (e-Visa, 30 USD) arba atvykus į oro uostą (Visa on Arrival, 35 USD). E-Visa yra patogesnė, nes sutaupo laiko eilėje.

Sveikatos klausimai: Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, vidurių šiltinės. Maliarija yra rizika atokiuose rajonuose, bet ne Siem Reape ar Pnompenye. Dengė karštinė yra realesnė grėsmė – naudokite uodų repelentą. Vanduo iš čiaupo negeramas – tik buteliuotas.

Tonle Sap ir kaimai: Kambodža, kurios nepamatysite iš tuk-tuko

Tonle Sap yra didžiausias gėlavandenių ežeras Pietryčių Azijoje, ir jis yra kažkas tikrai unikalaus. Lietaus sezono metu ežeras išsiplečia iki penkis kartus didesnio ploto nei sausojo sezono metu – tai yra reiškinys, neturintis analogo pasaulyje. Aplink ežerą gyvena šimtai tūkstančių žmonių plaukiančiuose kaimuose – namai, mokyklos, bažnyčios, parduotuvės – viskas ant vandens.

Ekskursija į plaukiančius kaimus yra privaloma programa, bet čia reikia būti atsargiems. Daugelis turistinių ekskursijų yra tiesiog kelionė valtimi per kaimus su sustojimais, kur jums bus siūloma „paaukoti” pinigus krokodilų fermoms ar vaikų mokykloms – tai dažnai yra apgaulė. Geriau ieškoti ekskursijų, organizuojamų socialinių įmonių arba NGO, kurios tikrai dirba su vietinėmis bendruomenėmis.

Jei turite laiko ir noro, išvykite į Kambodžos kaimus toli nuo turistinių maršrutų. Kampot ir Kep pietuose yra du maži miesteliai, kurie dar prieš dešimt metų buvo beveik nežinomi, o dabar pamažu tampa populiarūs tarp keliautojų, ieškančių ramesnės patirties. Kampot yra žinomas dėl pipirų – Kampoto pipirai laikomi vienais geriausių pasaulyje. Kep yra žinomas dėl šviežių krabų su Kampoto pipirų padažu – tai yra patiekalas, dėl kurio verta važiuoti į kitą pasaulio galą.

Kai kelionė baigiasi, bet Kambodža lieka su tavimi

Yra tokių kelionių, po kurių grįžti namo ir po savaitės viskas susilieja į bendrą miglą. Kambodža nėra tokia kelionė. Ji seka paskui tave. Gal dėl to, kad šalis nešioja tokį sunkų istorinį bagažą ir vis tiek šypsosi. Gal dėl to, kad žmonės, sutikti gatvėse, turguose, šventyklose, yra nuoširdžiai smalsūs ir draugiški – ne ta turistine draugyste, kuri baigiasi pardavus suvenyrą, o tikra, žmogiška.

Kambodžiečiai turi posakį: „Chum reap suor” – tai pasisveikinimas, bet jis reiškia kažką daugiau nei paprastą „labas”. Jis reiškia pagarbą, pripažinimą, ryšį. Ir man atrodo, kad būtent tai yra Kambodžos esmė – ji nepretenzingai, bet tvirtai primena, kad žmonės yra svarbiausia, kad istorija yra svarbi, kad grožis egzistuoja net ir po tragedijos.

Jei planuojate kelionę, skirkite bent dvi savaites. Viena savaitė Angkorui ir Siem Reapui, kita – Pnompenio ir pietų Kambodžos pažinimui. Neišvykite be to, kad bent kartą sėdėtumėte su vietiniais prie gatvės maisto stendo ir bandytumėte susikalbėti gestais ir šypsenomis. Neišvykite nepabandę amoko. Neišvykite neaplankę Tuol Slengo, net jei bijote, kad bus sunku – nes tai yra svarbu.

Kambodža nėra tobula kelionių kryptis. Ji yra sudėtinga, kartais nepatogi, kartais pribloškianti savo skurdu ir kontrastais. Bet ji yra tikra. Ir kartais tikrumas yra svarbiau už patogumą.