Kodėl sveikata kelionėje – ne prabanga, o būtinybė
Kiekvienas, kuris bent kartą grįžo iš ilgai lauktos atostogų su temperatūra, viduriavimo priepuoliu ar išsuktu čiurnu, žino tą specifinį nusivylimą. Planavai mėnesius, taupei pinigus, susidėjai lagaminą – ir štai guli viešbučio kambaryje su šlapia servetėle ant kaktos, žiūri į lubas ir galvoji, kodėl nepasirūpinai bent minimalia apsauga. Sveikata kelionėje nėra tema, kurią galima nustumti į šalį kaip „atsitiks, jei atsitiks”. Ji tiesiogiai lemia, ar tas brangiai kainuojantis bilietas atsipirks.
Ir čia nekalbame apie paranoją ar apie tai, kad reikia keliauti su lagaminu, prikimštu vaistų. Kalbame apie elementarų pasiruošimą, kuris skiriasi priklausomai nuo to, kur važiuoji, kiek laiko, su kuo ir kokia tavo sveikatos būklė. Žmogus, važiuojantis savaitei į Ispaniją, turi visiškai kitokius poreikius nei tas, kuris planuoja trijų mėnesių kelionę po Pietryčių Aziją. Tačiau abu jie turi vieną bendrą dalyką – jiems reikia pagalvoti iš anksto, o ne laukti, kol problema pati pasibels į duris.
Šiame straipsnyje bandysiu surinkti viską, ką pats išmokau per daugelį kelionių – kartais sunkiu būdu – ir ką patyrę keliauotojai dažniausiai rekomenduoja. Jokių banalybių tipo „gerk daugiau vandens” (nors ir tai svarbu). Kalbėsime konkrečiai.
Prieš kelionę: darbas, kuris išgelbsti atostogas
Dauguma žmonių sveikatos klausimą prisimena likus kelioms dienoms iki išvykimo. Tai per vėlu. Idealiu atveju, jei planuoji kelionę į egzotišką kraštą – Indiją, Afriką, Pietų Ameriką, Pietryčių Aziją – pas gydytoją reikėtų užsukti likus bent 4-6 savaitėms. Kodėl? Nes kai kurios vakcinos reikalauja kelių dozių, kurios turi būti suleidžiamos tam tikrais intervalais. Geltonojo karštinės vakcina, pavyzdžiui, turi būti suleidžiama likus bent 10 dienų iki išvykimo. Hepatito A ir B vakcinacija – tai kelių mėnesių procesas, jei nori pilno apsaugos kurso.
Ką tiksliai daryti prieš kelionę:
- Apsilankyti pas šeimos gydytoją arba kelionių medicinos specialistą. Papasakok, kur važiuoji, kiek laiko, kokiomis sąlygomis (viešbučiai ar palapinės, miestas ar kaimas). Gydytojas gali rekomenduoti reikiamas vakcinas ir profilaktines priemones.
- Patikrinti, ar turimos vakcinos galiojančios. Stabligė, difterija, tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR) – daugelis žmonių net nežino, kada paskutinį kartą buvo skiepyti. Pažiūrėk į savo skiepų pasą.
- Pasirūpinti draudimu. Kelionių draudimas su medicinine pagalba – tai ne biurokratija, tai tikras gelbėjimosi ratas. Ir čia svarbu perskaityti smulkų šriftą: ar draudimas galioja aktyviam poilsiui (kalnų žygiai, nardymas), ar tik standartiniam turizmui?
- Surinkti receptinius vaistus. Jei vartoji nuolatinius vaistus, pasirūpink, kad jų pakaktų visai kelionei su kelių dienų rezervu. Kai kuriose šalyse tų pačių vaistų gali tiesiog nebūti arba jie bus kitokiu pavadinimu.
Dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas galvoja – dantys. Skamba keistai, bet odontologinis skausmas svetimame krašte yra vienas labiausiai keliones griaunančių dalykų. Jei žinai, kad turi problemų su dantimis, apsilankyk pas odontologą prieš ilgą kelionę. Geriau išleisti pinigus dabar, nei ieškoti dantų gydytojo Kambodžoje.
Kelionių vaistinėlė: ką tikrai reikia pasiimti
Internete pilna sąrašų su 50 pozicijų, kuriuos skaitai ir galvoji – o kur visa tai dėsiu? Todėl čia bandysiu būti realistiškas. Kelionių vaistinėlė turi būti kompaktiška, bet veiksminga. Jos turinys priklauso nuo kelionės tipo, bet yra bazinis rinkinys, kuris tinka beveik visur.
Absoliutus minimumas, kurį rekomenduoju visiems:
- Skausmą malšinantys ir karščiavimą mažinantys vaistai (ibuprofenas arba paracetamolis)
- Antihistamininis vaistas nuo alerginių reakcijų
- Viduriavimo stabdantis vaistas (loperamidas) ir elektrolitų milteliai
- Antiseptinis skystis arba žaizdų dezinfekavimo servetėlės
- Pleistrai – įvairių dydžių
- Apsauga nuo saulės – SPF 30 ar aukštesnis
- Repelentai nuo vabzdžių (DEET arba pikaridin pagrindu)
- Termometras
Jei važiuoji į maliariją endemines vietoves – Afrikos subsaharą, dalį Azijos, Centrinę ir Pietų Ameriką – profilaktiniai vaistai nuo maliarijos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Doxycycline, Malarone arba Mefloquine – kurį pasirinkti, sprendžia gydytojas pagal kelionės vietą ir tavo sveikatos būklę.
Šeimoms su vaikais vaistinėlė išsiplečia: vaikams skirti dozavimo vaistai, temperatūros matavimo priemonės, žarnyno infekcijų gydymui skirti preparatai. Ir dar vienas dalykas – visada turėk su savimi vaistų sąrašą su generiniais pavadinimais, ne tik prekių ženklais. Jei kažkas atsitiks svetimoje šalyje, vietinis vaistininkas gali neatpažinti jūsų šalies prekės ženklo, bet supras veikliosios medžiagos pavadinimą.
Maistas ir vanduo: kur slypi didžiausia rizika
Kelionių viduriavimas – tai bene dažniausia keliautojų problema pasaulyje. Statistika sako, kad nuo 20 iki 50 procentų keliautojų, vykstančių į besivystančias šalis, patiria šią malonią patirtį. Ir dažniausiai tai nėra kažkoks egzotiškas patogenas – tiesiog žarnynas susiduria su bakterijomis, prie kurių nėra pripratęs.
Pagrindinis principas, kurį verta įsiminti: virkite, kepkite, lupkite arba palikite. Viskas, kas termiškai apdorota ir patiekiama karšta – paprastai saugu. Žalios daržovės, vaisiai be luobelės, ledas – tai rizikos zonos daugelyje Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių.
Dėl vandens – čia taisyklė paprasta: jei nesi tikras, gerki tik buteliuotą arba išvirtą vandenį. Ir tai reiškia ne tik gėrimą – tai reiškia ir dantų valymą, ir vaisių plovimą. Vienas iš geriausių investicijų ilgesnėms kelionėms – vandens filtravimo buteliukas (LifeStraw, GRAYL ir panašūs) arba UV sterilizatorius. Ilgalaikiu mastu tai ir pigiau, ir patikimiau nei nuolat pirkti plastikinius butelius.
Gatvės maistas – tai atskira tema. Daugelis keliautojų jo vengia iš principo, bet tai didelė klaida – ne tik gastronomine prasme. Gatvės maistas, kuris kepamas prieš tavo akis ant didelio karščio, dažnai yra saugesnis nei restorano salotų baras, kuriame nežinai, kaip ir kada buvo paruoštas maistas. Stebėk, ar vieta populiari tarp vietinių, ar maistas gaminamas šviežias, ar naudojami švarūs įrankiai.
Klimato ir aplinkos iššūkiai: nuo saulės smūgio iki kalnų ligos
Aplinka gali pakenkti sveikatai net tada, kai visi maisto ir vandens higienos reikalavimai laikomasi. Klimato poveikis – tai dažnai neįvertinama rizika.
Karštis ir saulė. Šilumos išsekimas ir saulės smūgis – rimtos būklės, kurios gali greitai pablogėti. Jei jauti stiprų galvos skausmą, pykinimą, dezorientaciją karštoje aplinkoje – tai ne „tiesiog karšta”, tai signalas, kad kūnas nebegali susidoroti su temperatūra. Prevencija: kepurė, lengvi drabužiai, reguliarus vandens gėrimas (ne tik tada, kai trokšta), vengimas lauko veiklos piko karščio valandomis (paprastai 11-15 val.).
Kalnų liga. Jei planuoji kelionę į aukštikalnių regionus – Tibetą, Andus, Himalajus, net Alpių aukštesnius maršrutus – kalnų liga yra rimtas veiksnys. Ji atsiranda dėl sumažėjusio deguonies kiekio ore ir gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo fizinės formos. Simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nemiga, dusulys. Pagrindinė prevencija – lėtas kilimas (ne daugiau kaip 300-500 metrų per dieną virš 3000 m aukščio), aklimatizacijos dienos, gausus skysčių vartojimas. Vaistas acetazolamidas (Diamox) gali padėti, bet tik su gydytojo receptu ir rekomendacija.
Vabzdžiai. Maliarija, dengė karštinė, Zikos virusas, leishmaniozė – visa tai perduodama vabzdžių įkandimų. Repelentai su DEET (20-50%) yra efektyviausi. Vakare ir naktį – ilgos rankovės ir kelnės. Miegamajame – tinklelis virš lovos arba oro kondicionierius (uodai nemėgsta vėsios aplinkos). Šie paprasti dalykai gali išgelbėti nuo labai nemalonių ligų.
Psichinė sveikata kelionėje: tema, apie kurią kalbama per mažai
Kelionės populiariojoje kultūroje – tai nuolatinis džiaugsmas, nuotykiai ir savęs atradimas. Realybė kartais atrodo kitaip. Kultūrinis šokas, vienišumas (ypač solo keliautojams), pervargimas nuo nuolatinio judėjimo, nerimas dėl saugumo ar sveikatos – visa tai yra tikros patirtys, kurių nereikia gėdytis.
Keletas dalykų, kurie padeda:
- Miego režimas. Laiko juostų kaita (jet lag) – tai ne tik nuovargis, tai tikras biologinis stresas. Pirmomis dienomis naujoje laiko juostoje stenkis kuo greičiau prisitaikyti prie vietinio laiko. Melatoninas gali padėti, bet ne visiems.
- Socialinis ryšys. Jei keliauni vienas ir jauti, kad izoliacija slegia, ieškok bendravimo galimybių – hosteliai, organizuotos ekskursijos, vietiniai renginiai. Tai nėra silpnumas, tai normalus žmogiškas poreikis.
- Lėtinimas. Viena dažniausių klaidų – per daug planų per per mažai laiko. Nuolatinis bėgimas nuo vienos lankytinos vietos prie kitos greitai išsekina. Kartais geriausia kelionės diena yra ta, kai nieko neplanuoji.
- Ryšys su namais. Reguliarus skambutis šeimai ar draugams – tai ne nostalgija, tai psichologinis inkaras, kuris padeda išlaikyti pusiausvyrą ilgose kelionėse.
Jei prieš kelionę žinai, kad turi nerimo sutrikimą, depresiją ar kitas psichikos sveikatos problemas – pasikalbėk su specialistu ne tik apie vaistus, bet ir apie strategijas, kaip susidoroti su galimais iššūkiais. Kelionė gali būti puiki patirtis ir su psichikos sveikatos iššūkiais, bet geriau turėti planą.
Medicininė pagalba užsienyje: ką daryti, kai kas nors atsitinka
Net ir geriausiai pasiruošus, kartais reikia medicininės pagalbos. Svarbu žinoti, kaip veikti, kad nesugaištum brangaus laiko ir nepermokėtum.
Pirmas žingsnis – prieš kelionę sužinok, kaip veikia medicinos sistema toje šalyje. Kai kuriose šalyse (Vakarų Europoje, Australijoje, Japonijoje) medicinos kokybė aukšta, bet brangi be draudimo. Kitose šalyse (dalis Azijos, Afrika) privačios klinikos, skirtos turistams, dažnai yra patikimesnės nei viešosios ligoninės.
Praktiniai patarimai:
- Išsaugok savo draudimo kompanijos telefono numerį telefone ir atskirame popieriuje. Kai blogai jausiesi, neieškosi jo el. pašte.
- Turėk su savimi pagrindinę medicininę informaciją: kraujo grupę, alergijas, nuolatinius vaistus, svarbias diagnozes. Idealiai – išversta į kelionės šalies kalbą arba angliškai.
- Jei esi Europos Sąjungos pilietis ir keliauju po ES – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia teisę į valstybinę medicinos pagalbą kitose ES šalyse. Tai ne pilnas draudimas, bet geriau nei nieko.
- Neskubėk į ligoninę dėl kiekvieno negalavimo – daugelis problemų išsisprendžia pailsėjus, gerai išsimiegojus ir pakankamai išgėrus vandens. Bet nedelsi, jei simptomai rimti: stiprus karščiavimas (virš 39°C), kraujuojančios žaizdos, kvėpavimo sunkumai, stiprus pilvo skausmas.
Dar vienas svarbus dalykas – vaistinės. Daugelyje šalių vaistininkai yra pirmoji pagalbos linija ir gali patarti bei parduoti vaistus be recepto, kurių Lietuvoje reikėtų recepto. Tai gali būti labai naudinga, bet reikia atsargumo – visada patikrink, ar vaistas tinkamas tavo situacijai.
Kai kelionė baigiasi: sveikata grįžus namo
Grįžimas namo – tai ne automatinis sveikatos klausimų pabaigos taškas. Kai kurios ligos pasireiškia ne iš karto, o po kelių dienų ar net savaičių. Maliarija, pavyzdžiui, gali pasireikšti iki kelių mėnesių po užsikrėtimo. Todėl jei po kelionės į rizikingą regioną jauti karščiavimą, stiprų nuovargį ar kitus neįprastus simptomus – būtinai pasakyk gydytojui, kur buvai.
Taip pat verta pagalvoti apie:
- Žarnyno sveikatą. Net jei kelionės metu jautėtės gerai, žarnyno mikrobioma gali būti sutrikusi. Probiotikai, fermentuotas maistas, skaidulų turtinga dieta padeda ją atkurti.
- Odos patikrinimą. Jei buvai vietovėse su tropinėmis ligomis ar daug laiko praleidai saulėje, atkreipk dėmesį į bet kokius naujus odos pakitimus.
- Psichologinį readaptavimąsi. „Po kelionės depresija” – tai realus reiškinys. Grįžimas į kasdienybę po intensyvios kelionės gali būti sunkus. Tai normalu ir paprastai praeina, bet jei jausmai trunka ilgai – verta pasikalbėti su specialistu.
Kelionė – tai investicija, kurią verta apsaugoti
Visa tai, apie ką kalbėjome, gali atrodyti kaip daug darbo. Bet pažiūrėk į tai kitaip: kelionė – tai vienas iš brangesnių ir prasmingesnių dalykų, kuriuos darai gyvenime. Jūs skiriate laiko ją planuoti, pinigų ją finansuoti, emocijų jai laukti. Kelios valandos, skirtos sveikatos pasiruošimui, yra mažiausia investicija, kurią gali padaryti, kad ta kelionė tikrai taptų tuo, kuo turėtų būti.
Ir čia nėra jokio universalaus recepto. Žmogus, važiuojantis į Paryžių savaitgaliui, ir žmogus, keliaujantis tris mėnesius po Pietryčių Aziją, turi visiškai skirtingus poreikius. Bet abu jie turi tą patį atsakomybę – pagalvoti apie savo sveikatą iš anksto, o ne tada, kai jau per vėlu.
Geriausios kelionės – ne tos, kuriose viskas eina pagal planą (taip nebūna), o tos, kuriose esi pasiruošęs susidoroti su tuo, kas nebuvo planuota. Ir sveikata – tai ta sritis, kur pasiruošimas tikrai apsimoka. Keliauk sveikai, grįžk sveikai, ir tada jau galėsi planuoti kitą.





