Kodėl Edinburgas verta kiekvieno išleisto euro
Edinburgas – tai vienas tų miestų, kurie tiesiog nepalieka abejingų. Kai pirmą kartą išlipate iš traukinio Waverley stotyje ir pakylate laiptais į miesto centrą, prieš jus atsiveria kažkas, ko sunku aprašyti žodžiais: pilies siluetas virš uolų, siauri viduramžių gatvelės, kvapas iš kepyklų ir gal kažkur toli – gaidų dūdmaišio garsai. Skamba kaip klišė, bet taip iš tikrųjų yra.
Savaitgalis Edinburge – tai gana trumpas laikas tokiam turtingam miestui, bet jei gerai suplanuosite, galite pamatyti tikrai daug. Svarbiausia – nesiblaškyti ir neiti į viską iš eilės kaip turistinė grupė. Geriau pasirinkti kelis dalykus, kurie jums tikrai įdomūs, ir juos išgyventi, o ne tik nufotografuoti.
Edinburgo pilis – privaloma, bet su galva
Taip, visi sako, kad reikia eiti į pilį. Ir taip, visi ten eina. Bet yra vienas dalykas, kurį dauguma turistų padaro neteisingai – jie tiesiog nuperka bilietą, apvaikšto ir išeina, nes pilna žmonių ir kojos pavargsta. Edinburgo pilis (Edinburgh Castle) yra tikrai verta laiko, jei žinote, į ką atkreipti dėmesį.
Pirma, ateikite anksti – idealiai apie 9:30, kai tik atsidaro. Vasarą čia greitai susidaro eilės, o rudenį ar žiemą galite turėti beveik visą vietą sau. Antra, nepraleiskite Škotijos karūnos papuošalų eksponato – tai vienas seniausių karūnos papuošalų rinkinių visoje Europoje, ir jie tikrai įspūdingi. Trečia, One O’Clock Gun – kiekvieną dieną 13:00 iš pilies šaunamas patrankos šūvis. Jei esate tuo metu – stovėkite kiek toliau, nes triukšmas tikrai stiprus, bet įspūdingas.
Bilietai kainuoja apie 17-20 svarų suaugusiems (kainos keičiasi, todėl tikrinkite oficialią svetainę). Rekomenduoju pirkti internetu iš anksto – sutaupysite laiko ir kartais gaunate nedidelę nuolaidą.
Royal Mile – ne tik suvenyrų parduotuvės
Royal Mile yra ta pagrindinė gatvė, jungianti pilį su Holyrood rūmais. Ji tikrai turistiška – čia pilna suvenyrų parduotuvių, kur galite nusipirkti škotišką kiltą iš Kinijos arba magnetus su Nessie. Bet jei žiūrėsite tik į tai, praleiste tikrą miesto esmę.
Svarbiausia – sukti į šonines gatves. Closes – taip vadinami tie siaurutėliai praėjimai tarp pastatų – yra tikroji viduramžių Edinburgo dvasia. Kiekvienas jų turi savo istoriją. Pavyzdžiui, Mary King’s Close – tai faktiškai po žeme palaidota gatvė, kurioje dabar veikia muziejus. Bilietai kainuoja apie 17 svarų, bet ekskursija tikrai įdomi, ypač jei domitės miesto istorija ir legendomis apie marą.
Taip pat Royal Mile yra St Giles’ Cathedral – gotikinis katedros pastatas, kurio vidus yra daug įspūdingesnis nei atrodo iš lauko. Įėjimas nemokamas (bet prašoma paaukoti), ir čia galima tiesiog pasėdėti, pailsėti nuo minios ir pajusti tą senovinę atmosferą.
Dėl maisto – venkite restoranų tiesiai ant Royal Mile, nes jie dažnai yra brangūs ir vidutiniški. Geriau pasukite į šonines gatves ar eikite į Grassmarket rajoną.
Arthur’s Seat – kai nori ir gamtos, ir panoramos
Jei esate bent kiek aktyvūs ir oras leidžia – Arthur’s Seat yra privalomas. Tai ugnikalnio liekana, esanti pačiame miesto centre, ir nuo jos viršūnės atsiveria vienas geriausių vaizdų į Edinburgą ir apylinkes. Pakilimas užtrunka apie 45-60 minučių vidutinio tempo ėjimo, takai yra gana aiškūs, bet batai turi būti patogūs – ne sportiniai bateliai ir tikrai ne miesto batai.
Keletas praktinių dalykų: apsirenkite sluoksniais, nes Edinburge oras keičiasi labai greitai. Gali būti saulėta apačioje ir vėjuota viršuje. Vanduo – privalomas. Ir neskubėkite – tai ne lenktynės, o malonumas. Pakeliui yra gražių vietų, kur galima tiesiog atsisėsti ant akmens ir žiūrėti į miestą.
Geriausia eiti anksti ryte (ypač vasarą) arba vakare prieš saulėlydį – vaizdas yra tiesiog kitoks nei per pietus. Ir žmonių mažiau. Įėjimas į Holyrood parką, kuriame yra Arthur’s Seat, yra nemokamas.
Grassmarket ir Old Town – čia gyvenimas vyksta
Grassmarket yra ta vieta, kur Edinburgas jaučiasi mažiau kaip turistinis miesto centras ir daugiau kaip tikras gyvenamas miestas. Čia yra gerų barų, kavinių, restoranų, ir apskritai labai maloni atmosfera, ypač vakarais. Dieną čia vyksta turgus, galima rasti visokių įdomybių.
Jei norite paragauti tikros škotiškos virtuvės – ieškokite restoranų, kuriuose yra haggis. Taip, žinau, kaip tai skamba, bet jei esate bent kiek nuotykingų kulinarinių polinkių, verta išbandyti. Tradicinis haggis su neeps and tatties (griežčiais ir bulvėmis) yra vienas tų patiekalų, kurie arba taps jūsų mėgstamiausiais, arba ne. Bet bent kartą reikia.
Taip pat Grassmarket yra puiki vieta vakaro pradžiai – čia yra daug barų su gyva muzika, ypač savaitgaliais. Škotiška tradicinė muzika (ceilidh) yra kažkas, ką tikrai verta išgyventi gyvai.
Škotijos nacionalinis muziejus – nemokamas ir tikrai įdomus
Daugelis turistų praeina pro Škotijos nacionalinį muziejų (National Museum of Scotland) nežinodami, kad jis yra visiškai nemokamas ir vienas geriausių tokio tipo muziejų Britanijoje. Čia galima praleisti lengvai 2-3 valandas ir nesijausti, kad laikas eina veltui.
Muziejus yra padalintas į kelis skyrius – nuo geologijos ir gamtos istorijos iki škotų kultūros, technologijų ir pasaulio civilizacijų. Ypač įdomus yra skyrius apie Škotijos istoriją – nuo piktų iki šiuolaikinės Škotijos. Čia yra ir garsioji avytė Dolly – pirmasis klonuotas žinduolis, kilęs būtent iš Edinburgo.
Praktinis patarimas: muziejuje yra geras kavinukas, kur galima pigiausiai ir geriausiai pavalgyti miesto centre. Rekomenduoju čia sustoti pietų, jei esate tame rajone.
Naujasis miestas ir Princes Street – kitokio Edinburgo pusė
Dauguma turistų praleidžia laiką Senamiestyje (Old Town) ir niekada neperžengia Princes Street Gardens ribos į Naująjį miestą (New Town). O tai yra klaida. Naujasis miestas, pastatytas XVIII amžiuje, yra puikus pavyzdys georgijietiškos architektūros ir labai skiriasi nuo chaotiško Senamiesčio.
Čia yra Scottish National Gallery – dar vienas nemokamas muziejus su tikrai įspūdinga kolekcija, įskaitant Velázquez, Rembrandt ir Vermeer darbus. Jei domitės menu – tai privaloma vieta. Jei ne – bent jau galima pailsėti ir pamatyti keletą garsių paveikslų.
Princes Street yra pagrindinė apsipirkimo gatvė, bet ji nėra ypač įdomi. Geriau pasukite į George Street ar Stockbridge rajoną – ten yra daugiau individualių parduotuvių, kavinių ir mažiau masinio turizmo atmosferos. Stockbridge apskritai yra vienas mano mėgstamiausių Edinburgo rajonų – ramus, žalias, su gražiu upeliu ir savaitgaliniais turgumis.
Kai Edinburgas lieka su tavimi ilgiau nei savaitgalis
Savaitgalis Edinburge praeina labai greitai – tai tiesa. Bet jei gerai suplanuosite, galite pamatyti tikrai daug: pilį, Royal Mile su jos slaptomis gatvėmis, Arthur’s Seat, Grassmarket vakarą, nacionalinį muziejų ir gal dar Naująjį miestą. Tai yra realistiškas planas dviems dienoms, jei nebus per daug laiko gaišta eilėse.
Keletas paskutinių praktinių patarimų, kurie tikrai praverčia: transportas – miesto centras yra kompaktiškas ir daugumą vietų galima pasiekti pėsčiomis. Taksi ir Uber veikia, bet dažnai greičiau tiesiog paeiti. Oras – visada turėkite lietpaltį arba bent jau striukę su gobtuvu, nesvarbu, koks oras prognozuojamas. Edinburgas turi savo nuomonę apie orus. Pinigai – Škotija turi savo banknotus, kurie atrodo kitaip nei angliški, bet galioja visoje JK. Nesistebėkite, jei kasininkas pažiūrės į juos keistai Anglijoje.
Ir svarbiausia – neišpildykite kiekvienos minutės. Palikite laiko tiesiog pasivaikščioti be tikslo, užeiti į atsitiktinę kavinę, pasėdėti parke. Edinburgas yra miestas, kurį reikia pajusti, o ne tik nufotografuoti. Tie momentai, kai tiesiog stovite kažkur ir žiūrite į pilį vakaro šviesoje, arba girdite muzikantą grojantį gatvėje – tai ir yra tikroji kelionė.





