Kodėl Islandija verta kiekvieno išleisto euro
Islandija – tai viena tų vietų, apie kurią žmonės svajoja metų metus, bet nuolat atideda, nes „per brangu”, „per toli” arba „gal kitą vasarą”. Pats taip dariau trejus metus. Kol galiausiai nesusikroviau kuprinės ir neišskridau. Ir žinote ką? Tai buvo viena geriausių klaidų, kurią kada nors padariau – ta klaida, kad taip ilgai laukiau.
Ši sala Šiaurės Atlante yra tiesiog kitokia. Ne ta prasme, kad ji egzotiška ar paslaptinga kaip Azijos šalys – ji kitokia tuo, kad gamta čia atrodo lyg iš kito pasaulio. Geizeriai, sproginėjantys kas kelias minutes. Juodosios smėlio paplūdimiai, kur bangos atsitrenkia į uolas su tokia jėga, kad jauti ją krūtinėje. Šiaurės pašvaistė, kuri tiesiog negali būti tikra, bet yra. Islandija yra ta vieta, kur nuolat pagauni save stovintį ir žiūrintį į horizontą su burna pravira kaip pirmą kartą gyvenime pamatęs kažką tikrai nuostabaus.
Bet pakalbėkime konkrečiai – kaip ten nuvykti, kiek tai kainuos ir kaip nesugaišti laiko bei pinigų vietose, kurios nėra vertos dėmesio.
Kada vykti: sezonų realybė be romantizavimo
Internete rasite daugybę straipsnių, kurie romantizuoja kiekvieną Islandijos sezoną. „Žiema – magija ir pašvaistė!”, „Vasara – vidurnakčio saulė ir žalios lankos!”. Visa tai tiesa, bet yra ir kita pusė, apie kurią rašoma rečiau.
Žiema (lapkritis–kovas) – geriausias laikas šiaurės pašvaistei pamatyti, bet keliai gali būti uždaryti, tamsu 18–20 valandų per parą, o temperatūra krinta iki -10°C ir žemiau. Jei vykstate žiemą, būtinai patikrinkite road.is svetainę kiekvieną rytą prieš išvykdami – tai oficiali Islandijos kelių administracijos svetainė, kuri rodo kelių būklę realiu laiku. Nepaisant visų iššūkių, žiema turi savo nepakartojamą atmosferą.
Vasara (birželis–rugpjūtis) – populiariausias laikas. Vidurnakčio saulė, prieinama dauguma kelių, įskaitant F kelius (kalnų kelius), ir geriausios sąlygos žygiauti. Minusas – turistų gausu, kainos aukščiausios, o kai kurios vietos atrodo kaip turistinis parkas.
Pavasaris ir ruduo (balandis–gegužė, rugsėjis–spalis) – mano asmeniškai rekomenduojamas laikas. Mažiau turistų, priimtinos kainos, ir dar galima tikėtis pašvaistės rugsėjį–spalį. Oras kaprizingas, bet Islandijoje jis visada kaprizingas – tai tiesiog reikia priimti kaip faktą.
Praktinis patarimas: nepriklausomai nuo sezono, visada turėkite planą B. Islandijoje oras gali pasikeisti per 20 minučių – iš saulėto į pūgą. Lankstumas čia nėra privalumas, o būtinybė.
Kaip pasiekti Islandiją ir kiek tai kainuoja
Didžioji dalis skrydžių į Islandiją krypsta per Reikjaviką – tiksliau, per Keflaviko tarptautinį oro uostą, kuris yra maždaug 50 km nuo sostinės. Iš Vilniaus tiesioginių skrydžių nėra, tad teks skristi su persėdimu – dažniausiai per Kopenhagą, Osle, Helsinkį arba Londoną.
Bilietų kainos labai svyruoja. Jei perkate iš anksto (3–6 mėnesiai prieš kelionę) ir esate lankstūs dėl datų, galima rasti bilietus nuo 200–300 eurų į abi puses. Piko sezonu (liepa–rugpjūtis) tikėkitės mokėti 400–600 eurų ar daugiau. Naudokite Google Flights arba Skyscanner su lanksčių datų paieška – tai gali sutaupyti nemažai.
Iš oro uosto į Reikjaviką galite patekti keliais būdais:
- Flybus – autobusas, kainuoja apie 25–30 eurų vienu keliu. Patogus, bet važiuoja tik į tam tikras vietas.
- Taksi – apie 120–150 eurų. Brangu, bet jei keliaujate grupelė, gali apsimokėti.
- Nuomojamas automobilis – jei jau turite rezervaciją, galite tiesiog pasiimti automobilį oro uoste ir važiuoti. Tai dažnai pats praktiškiausias variantas.
Automobilio nuoma: be jo Islandijoje nėra prasmės
Tai turbūt svarbiausia investicija jūsų Islandijos kelionėje. Viešasis transportas salos viduje praktiškai neegzistuoja – yra keli autobusų maršrutai, bet jie lėti, brangūs ir nepatogia. Islandija yra automobilio šalis, ir taškas.
Paprastas sedanas tiks, jei planuojate važiuoti tik Žiediniu keliu (Ring Road, arba Route 1) ir pagrindiniais maršrutais. Bet jei norite pasiekti F kelius – kalnų kelius, vedančius į atokiausius kampus – būtinas 4×4 visureigis. Ir ne bet koks: reikia tikro aukšto klirensio automobilio. Dauguma nuomos kompanijų aiškiai nurodo, kurie automobiliai leidžiami F keliuose.
Kiek kainuoja? Paprastas automobilis – nuo 50–70 eurų per dieną žemo sezono metu, vasarą gali siekti 100+ eurų. Visureigis – nuo 100 iki 200+ eurų per dieną. Pridėkite draudimą (rekomenduoju paimti pilną draudimą su smėlio ir akmenų apsauga – tai Islandijoje labai aktualu), ir dienos kaina gali išaugti iki 150–250 eurų.
Praktinis patarimas: rezervuokite automobilį kuo anksčiau, ypač vasarai. Geros kompanijos – Lagoon Car Rental, Lotus Car Rental, Northbound. Venkite pigiausių variantų iš nežinomų kompanijų – Islandijoje sutaupyti ant automobilio nuomos ir paskui likti su problemomis yra tikrai ne tas scenarijus, kurį norite gyventi.
Žiedinis kelias: 10 dienų maršrutas aplink salą
Žiedinis kelias (Route 1) – tai 1332 km trasa, einanti aplink visą Islandiją. Tai klasikinis maršrutas, ir yra priežastis, kodėl jis toks populiarus – jis iš tiesų leidžia pamatyti labai daug per palyginti trumpą laiką.
Štai kaip galėtų atrodyti 10 dienų maršrutas:
1–2 diena: Reikjavikas ir apylinkės. Sostinė nėra didžiausias miestas pasaulyje, bet turi savo charakterį. Hallgrímskirkja bažnyčia, Harpa koncertų salė, Laugavegur gatvė su kavinėmis ir parduotuvėmis. Bet svarbiau – Auksinės trikampio maršrutas: Þingvellir nacionalinis parkas (kur galima nardyti tarp dviejų tektoninių plokščių!), Geysir geizerių laukas ir Gullfoss krioklys. Tai galima padaryti per vieną dieną.
3–4 diena: Pietų pakrantė. Seljalandsfoss krioklys (galima eiti aplink jį!), Skógafoss, juodojo smėlio paplūdimys Reynisfjara. Čia būkite ypač atsargūs – bangos čia yra žudikiškos ir nuspėjamos. Kas keleri metai žūsta turistai, kurie priartėja per arti. Rimtai.
5 diena: Jökulsárlón ledyninis lagūnas. Viena iš tų vietų, kurios atrodo kaip CGI, bet yra tikros. Ledkalniai plaukioja lagūne, o paplūdimyje guli ledo gabalai kaip deimantai ant juodo smėlio. Čia galima išsinuomoti kajaką arba plaukti laiveliu tarp ledkalnių.
6–7 diena: Rytų fjordai. Mažiausiai turistų, daugiausiai ramybės. Kelias vingiuoja per fjordus, kaimelius, kur gyvena vos keli šimtai žmonių. Čia Islandija atrodo tokia, kokia ji buvo prieš turistų antplūdį.
8 diena: Mývatn ežeras ir šiaurė. Vulkaninė veikla, burbuliuojantys purvo baseinai, neįtikėtinos uolų formacijos. Dettifoss krioklys – galingiausias Europoje. Jis nėra aukštas, bet vandens masė, krintanti žemyn, yra tiesiog pribloškianti.
9–10 diena: Snæfellsnes pusiasalis. Jei turite laiko, šis pusiasalis yra tarsi miniatiūrinė Islandija – čia yra viskas: ledynas, vulkanas, fjordai, žvejų kaimeliai. Snæfellsjökull ledynas – tas pats, apie kurį Jules Verne’as rašė „Kelionėje į žemės centrą”.
Kur nakvoti ir kaip sutaupyti
Apgyvendinimas Islandijoje yra vienas didžiausių išlaidų straipsnių. Čia nėra pigių variantų tokia prasme, kaip Pietryčių Azijoje ar Balkanuose. Bet yra būdų optimizuoti.
Kempingavimas – pigiausias variantas. Islandijoje yra puiki kempingų infrastruktūra, ir daugelyje vietų galima nakvoti palapinėje už 15–25 eurus per naktį. Bet atminkite: Islandijoje draudžiama stovyklauti bet kur – tik pažymėtose vietose. Tai svarbu.
Hosteliai – lovos bendrabutyje kainuoja 40–60 eurų. Privatūs kambariai hostelių – 80–120 eurų. Tai vidurinė kategorija.
Guesthouses ir farmų nakvynė – labai islandiškas patyrimas. Dažnai tai šeimos namai, kur šeimininkai papasakos apie vietovę daugiau nei bet koks kelionių vadovas. Kainuoja 100–180 eurų už kambarį.
Viešbučiai – nuo 150 eurų ir iki begalybės. Reikjavike yra prabangių variantų, bet ar jums to reikia, kai didžiąją laiko dalį praleisite lauke?
Praktinis patarimas: rezervuokite nakvynę iš anksto, ypač vasarą. Islandijoje populiarios vietos išsiparduoda mėnesiais anksčiau. Taip pat apsvarstykite nakvynę mažesniuose miesteliuose, o ne prie pagrindinių turistinių objektų – kainos ten žymiai mažesnės.
Maistas ir kasdienės išlaidos: kaip išgyventi nepardavus inksto
Islandija yra brangi šalis. Tai faktas, kurį reikia priimti. Bet yra skirtumas tarp „brangios” ir „neįperkamos” – su tinkamu planavimu galima valdyti išlaidas.
Restorane Reikjavike pagrindinis patiekalas kainuos 25–45 eurus. Žuvies ir jūros gėrybių restoranai – dar brangiau. Bet yra alternatyvų:
- Supermarketai – Bónus (atpažįstamas iš rožinės kiaulytės logo) yra pigiausias. Nákúp ir Krónan taip pat priimtini. Apsipirkite čia ir gaminkite patys – tai sutaupys labai daug.
- Kavinės su dienos pietumis – daugelis kavinių siūlo pietų specials už 15–20 eurų, kas Islandijoje yra gana priimtina kaina.
- Hot dogs – tai Islandijos greito maisto kultūra. Bæjarins Beztu Pylsur kioskas Reikjavike yra legendinis – hot dog su visais priedais kainuoja apie 4 eurus. Skanu ir pigu.
- Skyr – islandiškas fermentuotas pieno produktas, panašus į jogurtą. Pigus, sotus, skanus. Puikus pusryčių variantas.
Vanduo Islandijoje yra vienas geriausių pasaulyje – tiesiai iš čiaupo. Niekada nepirkite buteliuoto vandens čia, tai tiesiog pinigų švaistymas.
Bendras biudžetas 10 dienų kelionei dviems žmonėms (vidutinis variantas):
- Skrydžiai: 400–600 eurų abiems
- Automobilio nuoma su draudimu: 1000–1500 eurų
- Degalai: 200–300 eurų
- Apgyvendinimas: 800–1200 eurų
- Maistas: 400–600 eurų
- Įėjimai, ekskursijos, kita: 200–400 eurų
- Viso: maždaug 3000–4600 eurų dviems, arba 1500–2300 eurų vienam
Taupant (kempingavimas, gaminimas patiems, žemas sezonas) galima sumažinti iki 1000–1500 eurų vienam. Leidžiant laisvai – viršutinės ribos nėra.
Kai Islandija lieka su tavimi ilgiau nei kelionė
Grįžęs iš Islandijos, pirmą savaitę jauti keistą diskomfortą. Ne dėl to, kad kelionė buvo bloga – priešingai. O dėl to, kad kasdienybė staiga atrodo per maža. Gatvės per siauros. Dangus per žemas. Gamta per prisijaukinta.
Islandija daro kažką su žmogumi. Ji primena, kad pasaulis yra daug didesnis, senesnio ir galingesnis nei bet koks miestas ar biuras. Stovėdamas prie Dettifoss krioklio ir jausdamas, kaip žemė dreba po kojomis nuo vandens galios, supranti, kad tu esi labai mažas. Ir tai yra geras jausmas.
Praktiškai kalbant: jei dar nesate nusprendę, ar verta – verta. Jei bijote dėl kainos – planuokite iš anksto, keliauk ne piko sezonu, gaminkite patys. Jei bijote dėl oro – tiesiog priimkite, kad Islandijoje oras yra personažas, ne fonas. Jei bijote, kad bus per sunku – Žiedinis kelias yra asfaltuotas ir prieinamas bet kokiam automobiliui.
Vienintelis dalykas, kurio tikrai reikia Islandijoje – tai noras pamatyti. Visa kita susidėlios savaime. O kai grįšite, suprasite, kodėl žmonės, kurie ten buvo, visada kalba apie Islandiją su tokia šviesa akyse. Nes kai kur yra vietos, kurios palieka randą – gerąja prasme. Islandija yra viena tokių.





